„Santaka“ / Į Vištyčio vandenis paniro pirmas Lietuvoje savadarbis batiskafas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-01 05:08

Dalinkitės:  


Kybartiečio pagamintas batiskafas buvo nuleistas į Vištyčio ežero vandenį.

Autorės nuotr.


Į Vištyčio vandenis paniro pirmas Lietuvoje savadarbis batiskafas

Eglė MIČIULIENĖ

Šeš­ta­die­nį Viš­ty­čio re­gio­ni­nia­me par­ke, Ši­le­lio poil­sia­vie­tė­je, bū­ria­vę­si žmo­nės ste­bė­jo neei­li­nį įvy­kį. Į eže­rą bu­vo nu­leis­tas kol kas vie­nin­te­lis ne tik Su­val­ki­jo­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je sa­va­dar­bis ba­tis­ka­fas.



Įren­gi­nį to­bu­li­no

Ba­tis­ka­fą pa­ga­mi­no Ky­bar­tuo­se gy­ve­nan­tis Gin­tau­tas Py­ra­gas.

Apie šį įdo­mų ky­bar­tie­čio su­konst­ruo­tą po­van­de­ni­nį įren­gi­nį „San­ta­ko­je“ ra­šė­me 2009-ųjų lapk­ri­čio pra­džio­je.

Tuo­met, ap­ro­dęs sa­vo iš­ra­di­mą, jo au­to­rius sa­kė, kad ba­tis­ka­fas dar ne­baig­tas ir plauk­ti ne­pa­reng­tas. Ta­čiau vy­ras pri­ža­dė­jo pra­neš­ti, kai dar­bas bus baig­tas.

Praė­jo be­veik me­tai. Per tą lai­ką Gin­tau­tas sa­vo kū­ri­nį ge­ro­kai pa­to­bu­li­no, nu­da­žė, su­mon­ta­vo rei­ka­lin­gas de­ta­les.

Ir tik­rai bu­vo sma­gu te­le­fo­no ra­ge­ly­je ne­ti­kė­tai iš­girs­ti: „Ry­toj lai­vą jau lei­siu į van­de­nį.“



Sve­ria pu­sant­ros to­nos

Ba­tis­ka­fas, ku­rio kor­pu­sui iš­ra­din­gas ky­bar­tie­tis pa­nau­do­jo su­spaus­to oro tal­pyk­lą, sve­ria apie pu­sant­ros to­nos.

Prie eže­ro jis bu­vo at­vež­tas ne­di­de­le priekaba.

Pa­žiū­rė­ti, kaip po van­de­niu ners ky­bar­tie­čio ba­tis­ka­fas, su­si­rin­ko bū­rys žmo­nių: Gin­tau­to drau­gai, gi­mi­nai­čiai, bū­re­lis pa­sie­nie­čių, mė­gė­jai ir pro­fe­sio­na­lūs na­rai.

Ypač daug G. Py­ra­gui pa­gel­bė­jo iš Klai­pė­dos su sa­vo lai­ve­liu ir įran­ga at­va­žia­vu­si gru­pė na­rų, už­sii­man­čių po­van­de­ni­niais ty­ri­mais.

Na­tū­ra­lu, jog pir­mą kar­tą iš­mė­gi­nant įren­gi­nį iš­ki­lo kai ku­rių ne­sklan­du­mų. Iš pra­džių ba­tis­ka­fas bu­vo nu­leis­tas per daug sek­lio­je vie­to­je, tad rei­kė­jo įdė­ti pa­stan­gų, no­rint sun­kų įren­gi­nį iš­ju­din­ti ir nu­stum­ti gi­lyn. Be to, paaiš­kė­jo, kad prie­tai­sui nu­gramz­din­ti trūks­ta šiek tiek svo­rio.



Pa­gel­bė­jo na­rai

Ta­čiau gau­sių pa­gal­bi­nin­kų pa­stan­go­mis ne­tru­kus vis­kas bu­vo su­tvar­ky­ta.

Ryš­kiai gel­to­nas ba­tis­ka­fas pa­ni­ro į van­de­nį. Jo vi­du­je tel­pa du žmo­nės, ta­čiau šį­kart ja­me sė­dė­jo vie­nas Gin­tau­tas. Vy­ras bu­vo pa­si­rū­pi­nęs spe­cia­lia ap­ran­ga, ku­ri ne­lei­do ne tik su­šlap­ti, bet ir su­šal­ti di­des­nia­me gy­ly­je.

Ša­lia ba­tis­ka­fo vi­są lai­ką plau­kio­jo na­rų val­tis, o pa­tys na­rai nuo­lat pa­dė­jo ba­tis­ka­fo konst­ruk­to­riui.

Gi­liau­siai ky­bar­tie­čio įren­gi­nys bu­vo pa­ni­ręs be­veik į 10 met­rų gy­lį, į prie­kį pa­ju­dė­jo per 50 met­rų.

„Il­ges­niam ban­dy­mui pri­trū­ko­me lai­ko, nes apa­ra­tą rei­kė­jo iš­kel­ti, kol dar ne­su­te­mo“, – kal­bė­jo G. Py­ra­gas.

Po pir­mo­jo rim­to ban­dy­mo Gin­tau­tas pa­ma­tė, kur pa­da­ry­ta klai­dų, ką rei­kia tai­sy­ti, tad sa­vo ba­tis­ka­fą to­bu­lins to­liau. Lau­kia ir anks­čiau nu­ma­ty­ti, bet ne­pa­da­ry­ti dar­bai: rei­kia su­mon­tuo­ti fo­to­ka­me­ras, to­bu­lin­ti di­zai­ną. Bū­ti­na įtai­sy­ti pro­žek­to­rius, kad lai­ve sė­din­tis žmo­gus ma­ty­tų ap­lin­ką ir ne­pa­sik­lys­tų van­dens gel­mių tam­so­je.



Su­dė­tin­gas prie­tai­sas

Iš Klai­pė­dos su na­rų ko­man­da at­vy­kęs Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų na­rų ren­gi­mo spe­cia­lis­tas, na­ras inst­ruk­to­rius Va­le­ri­jus Kri­si­kai­tis džiau­gė­si ky­bar­tie­čio en­tu­ziaz­mu. Apie G. Py­ra­go konst­ruo­ja­mą ba­tis­ka­fą jis sa­kė su­ži­no­jęs at­si­tik­ti­nai ir dar per­nai at­va­žia­vęs pa­žiū­rė­ti.

„Ma­žai kas įsi­vaiz­duo­ja, koks su­dė­tin­gas yra ba­tis­ka­fas, pa­ly­gin­ti ne­tgi su lėk­tu­vu. Pa­ga­min­ti to­kį prie­tai­są taip, kad bū­tų sau­gu juo nau­do­tis, – la­bai sun­ku. To­dėl šis žmo­gus ma­ne la­bai su­do­mi­no. Aš jam da­viau li­te­ra­tū­ros, bet jis ne­skai­to – ir gal tei­sin­gai da­ro... Ne­ži­nau, kaip bū­tų di­de­lia­me gy­ly­je, bet 20–30 met­rų gel­mę, ma­nau, jis tik­rai įveiks. Tik rei­kia vis­ką „ati­dirb­ti“. Pa­vyz­džiui, vi­du­je sė­din­tis žmo­gus bū­ti­nai pri­va­lo tu­rė­ti ry­šį su išo­re. Da­bar mū­sų na­rai su Gin­tu su­si­sie­kė ženk­lais.

Pa­gal­vo­jau, kad Gin­tą rei­kia pa­rem­ti. Kol kas – bent jau mo­ra­liai, sim­bo­liš­kai: at­va­žia­vo­me, da­ly­va­vo­me, už­tik­ri­no­me sau­gu­mą. Bet ban­dy­si­me su­teik­ti rim­tes­nės pa­ra­mos. Rei­kė­tų at­vež­ti švi­no, iš­ly­dy­ti ge­rus svo­rius. Ma­nau, rei­kė­tų su­reng­ti il­ges­nę, gal sa­vai­tės truk­mės, sto­vyk­lą ir vi­są tą lai­ką už­siim­ti tuo, kuo už­siė­mė­me šian­dien. Ta­da ge­riau ma­ty­tu­me vi­sus niuan­sus, ką rei­kia to­bu­lin­ti, tai­sy­ti“, – kal­bė­jo V. Kri­si­kai­tis.



Vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je

Toks sa­va­dar­bis ba­tis­ka­fas Lie­tu­vo­je – kol kas vie­nin­te­lis.

Sa­va­dar­bį po­van­de­ni­nį lai­vą yra su­konst­ra­vęs tik kre­tin­giš­kis gy­dy­to­jas Jo­nas Vel­žys. Ta­čiau šis ko­ne tris­de­šimt me­tų dirb­tu­vė­se sto­vė­jęs dvi­vie­tis lai­vas rea­liai sa­vo funk­ci­jos neat­lie­ka – jis plau­kia, bet nar­dy­mui ne­nau­do­ja­mas.

„Dar bu­vo pa­ga­min­ti du „šla­pio ti­po“ apa­ra­tai, tik jų au­to­rių ne­ži­nau. Šių įren­gi­nių vi­du­je bū­na van­duo. Na­ras to­kia­me apa­ra­te sė­di su ak­va­lan­gu, bet pa­ts apa­ra­tas ju­da. Ta­čiau to­kį ba­tis­ka­fą, ko­kį pa­ga­mi­no Gin­tau­tas, ma­tau pir­mą kar­tą. Aš ir pa­ts vai­kys­tė­je sva­jo­jau pa­ga­min­ti po­van­de­ni­nį lai­vą, bet da­riau tik mo­de­lius“, – šyp­so­jo­si V. Kri­si­kai­tis.



Su­si­do­mė­ju­sių­jų – daug

Ste­bė­da­mi ba­tis­ka­fo nu­lei­di­mą į van­de­nį juo­ka­vo­me, kad toks įren­gi­nys pa­sie­ny­je tu­rė­tų su­do­min­ti kont­ra­ban­di­nin­kus: pri­kro­vei į vi­dų ak­ci­zi­nių pre­kių – ir pir­myn... Ki­tą die­ną, iš­gir­dęs to­kią ver­si­ją, Gin­tau­tas juo­kė­si: pa­si­ro­do, grįž­tant į Ky­bar­tus ba­tis­ka­fą ve­žan­tį vai­ruo­to­ją su­stab­dė įren­gi­niu su­si­do­mė­ję vy­rai ir klau­sė, ar ne­bū­tų ga­li­ma jo nu­si­pirk­ti...

Ta­čiau, kal­bant rim­tai, ba­tis­ka­fas blo­giems dar­bams ne­su­kur­tas – jis tie­siog per lė­tas. O par­duo­ti il­gai kur­to įren­gi­nio konst­ruk­to­rius nie­kam ne­ke­ti­na. „Jei rei­kės, duo­siu pa­si­nau­do­ti Klai­pė­dos na­rams, Po­van­de­ni­nių ty­ri­mų cent­rui. Jie šiuo įren­gi­niu la­bai su­si­do­mė­ję“, – kal­bė­jo G. Py­ra­gas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas