„Santaka“ / Sportas – ir sveikata, ir ligos priežastis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-09-24 05:29

Dalinkitės:  


Sportas – ir sveikata, ir ligos priežastis

Dau­ge­lis net ne­sua­be­jo­tų po­sa­kio „Spor­tas yra svei­ka­ta“ tei­sin­gu­mu, ta­čiau me­di­kai jį lin­kę tai­sy­ti. Mat spor­tas tei­kia svei­ka­tą tik ta­da, kai tai­ko­mas ati­tin­ka­mas fi­zi­nis krū­vis. Ne­tei­sin­gai at­lik­tos, ne­sai­kin­gos tre­ni­ruo­tės di­di­na trau­mų pa­vo­jų, nei­gia­mai vei­kia žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą.



Vyks­ta po­ky­čiai

Įro­dy­ta, kad spor­tuo­jant or­ga­niz­me vyks­ta hor­mo­ni­niai po­ky­čiai, tu­rin­tys įta­kos stre­si­nėms ir imu­ni­nėms reak­ci­joms. Tai ypač svar­bu vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų ir on­ko­lo­gi­nių su­si­rgi­mų pro­fi­lak­ti­kai. Ta­čiau esant la­bai di­de­liam fi­zi­niam krū­viui, pa­vyz­džiui, bė­gant ma­ra­to­ną, šio aki­vaiz­džiai tei­gia­mo po­vei­kio imu­ni­nei sis­te­mai ne­pas­te­bi­ma. Sai­kin­gas spor­ta­vi­mas pa­de­da ne­su­sirg­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, bet or­ga­niz­mo se­ki­ni­mas di­di­na in­fek­ci­jų pa­vo­jų. Ma­ra­to­no bė­gi­kų ri­zi­ka su­si­rgti kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis pa­di­dė­ja net 7 kar­tus.



Fi­zi­nio krū­vio ri­bos

Ju­dė­ji­mas žmo­gaus po­rei­kių ska­lė­je yra ant­ra­sis po gy­vy­bi­nio po­rei­kio kvė­puo­ti. Pir­mykš­čiam žmo­gui pir­miau­sia rei­kė­jo su­si­ras­ti mais­to, jį pa­ruoš­ti, o tik po to val­gy­ti. Tad prieš val­gy­da­mas kiek­vie­nas iš mū­sų tu­rė­tų sa­vęs pa­klaus­ti, ar ju­dė­da­mas už­si­dir­bo mais­to, ar yra jo ver­tas. Tuo­met tu­rė­tu­me ma­žiau svei­ka­tos pro­ble­mų dėl ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo.

Prieš pra­de­dant spor­tuo­ti, bū­ti­na pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Jau­ni žmo­nės daž­niau­siai lan­ko­si ae­ro­bi­kos už­siė­mi­muo­se ar tre­ni­ruok­lių sa­lė­se, į ku­rias vi­lio­ja prie­tai­sai pil­vui „plokš­tin­ti“, krū­ti­nės, sėd­me­nų rau­me­nims „kel­ti“. To­kia fi­zi­nio ak­ty­vu­mo for­ma sie­kia­ma at­si­pa­lai­duo­ti nuo įtam­pos, gau­ti ad­re­na­li­no. Bė­da, kad ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, pri­si­mi­nę jau­nys­tės spor­to įgū­džius, bet re­gu­lia­riai ne­bes­por­tuo­jan­tys, be ap­ši­li­mo azar­tiš­kai žai­džia krep­ši­nį, te­ni­są ar fut­bo­lą. Tai – ri­zi­ka svei­ka­tai.

Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja re­ko­men­duo­ja kas­dien ar bent 5 die­nas per sa­vai­tę vi­du­ti­niu in­ten­sy­vu­mu (kai su­ke­lia­mas kvė­pa­vi­mo pa­daž­nė­ji­mas ir pra­kai­ta­vi­mas) at­lik­ti ke­lias mankš­tas, t. y. per die­ną ge­riau at­lik­ti ke­le­tą trum­pes­nių mankš­tų nei vie­ną il­gą, trun­kan­čią 30–60 min.



Mi­tai ir tie­sa

Ne­tie­sa, kad bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­viam yra bran­gu, rei­kia daug lai­ko, kad fizinė veikla tin­ka tik jau­niems, o vai­kams jos iš vi­so ne­rei­kia. Tai tik mi­tai.

Fi­zi­ne veik­la už­siim­ti ga­li­ma be­veik bet ku­rio­je vie­to­je ir be įran­gos. Pir­ki­nių, kny­gų, vai­kų ne­šio­ji­mas yra tin­ka­mi pa­pil­do­mi fi­zi­nės veik­los už­siė­mi­mai, kaip ir lai­pio­ji­mas laip­tais, užuo­t kė­lu­sis lif­tu.

Vaikš­čio­ji­mas yra la­biau­siai re­ko­men­duo­ja­mas ir dau­giau­siai pa­pli­tęs pra­ti­mas, ku­ris tik­rai nie­ko ne­kai­nuo­ja.

Už­ten­ka vos 30 mi­nu­čių vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo fi­zi­nės veik­los 5 die­nas per sa­vai­tę, kad iš­sau­go­tu­mė­te ir pa­ge­rin­tu­mė­te sa­vo svei­ka­tą. Tai ga­lė­tų bū­ti 10 mi­nu­čių grei­tas pa­si­vaikš­čio­ji­mas tris kar­tus per die­ną ar pan. To­kie pa­pras­ti už­siė­mi­mai, kaip lai­pio­ji­mas laip­tais, va­ži­nė­ji­mas į dar­bą dvi­ra­čiu ar iš­li­pi­mas iš au­to­bu­so ke­lio­mis sto­te­lė­mis anks­čiau, ga­li tap­ti įpras­tos, kas­die­nės veik­los da­li­mi.

Mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kas kiek­vie­ną die­ną tu­rė­tų bent 60 mi­nu­čių skir­ti vi­du­ti­nio ir stip­raus in­ten­sy­vu­mo fi­zi­nei veik­lai, kad aug­tų svei­kas. Svar­bu nuo ma­žens ug­dy­ti svei­kos gy­ven­se­nos įpro­čius. Mat kuo dau­giau lai­ko fi­zi­niam ak­ty­vu­mui ski­ria­ma jau­nys­tė­je, tuo ge­res­nė svei­ka­ta bus vė­les­nia­me am­žiu­je.



Svar­biau­sia – „do­zė“

Įro­dy­ta, kad re­gu­lia­ri fi­zi­nė veik­la pa­ge­ri­na bend­rą vy­res­nių žmo­nių būk­lę ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Jei jie bū­tų fi­ziš­kai ak­ty­vūs, daug re­čiau sirg­tų dau­gu­ma nein­fek­ci­nių li­gų (šir­dies ir krau­ja­gys­lių su­si­rgi­mai, os­teoart­ri­tas, os­teo­po­ro­zė, hi­per­ten­zi­ja).

Įro­dy­ta, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms pa­ge­ri­na psi­chi­nę svei­ka­tą, taip pat ma­ži­na dep­re­si­jos, ne­ri­mo iš­si­vys­ty­mo ti­ki­my­bę.

Svar­biau­sia tai, jog fi­zi­nio ak­ty­vu­mo nau­da yra pa­ste­bi­ma net tuo­met, kai re­gu­lia­riai mankš­tin­tis pra­de­da­ma jau esant vy­res­nio am­žiaus.

Sai­kin­gas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas dėl re­ge­ne­ruo­jan­čio bei sti­mu­liuo­jan­čio po­vei­kio sta­bi­li­zuo­ja imu­ni­nę sis­te­mą ir yra ge­riau­sia li­gų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nė. Spor­tas di­di­na pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, ma­ži­na fo­bi­jas (įvai­rias bai­mes), dėl pa­di­dė­ju­sio en­do­mor­fi­nų iš­si­sky­ri­mo sta­bi­li­zuo­ja psi­chi­ką. Sai­kin­gas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas stip­ri­na or­ga­niz­mą bei at­spa­ru­mą stre­sams.

Spor­tui tin­ka Pa­ra­cel­so žo­džiai: „Tik do­zė nu­le­mia, ar spor­tas nė­ra nuo­das.“



Si­gi­ta SA­MU­ŠIE­NĖ

Vil­ka­viš­kio li­go­ni­nės

gy­dy­to­ja rea­bi­li­to­lo­gė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas