„Santaka“ / Kapinėse – kraują stingdantys vaizdai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-09-15 05:58

Dalinkitės:  


Laidojimo įmonėje dirbantys Robertas Stankevičius bei Juozas Kemeža aiškino, kad kai kuriose kapavietėse karstus dengia vos 40 centimetrų žemės sluoksnis.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kapinėse – kraują stingdantys vaizdai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ma­kab­riš­ko­mis is­to­ri­jo­mis, ku­rias pa­sa­ko­ja ar­ti­muo­sius nau­jo­sio­se Vil­ka­viš­kio ka­pi­nė­se lai­do­ję žmo­nės, net sun­ku pa­ti­kė­ti. O išei­ties iš šiur­pios si­tua­ci­jos ieš­kan­tys ra­jo­no va­do­vai ne­be­ži­no, ko grieb­tis.



Ar­ti­mie­siems skau­du

Ne­se­niai ma­mą nau­jo­sio­mis va­di­na­mo­se mies­to ka­pi­nė­se lai­do­jęs vil­ka­viš­kie­tis pa­sa­ko­jo pa­ty­ręs la­bai ne­ma­lo­nių emo­ci­jų. Šird­gė­los kan­ki­na­mi ar­ti­mie­ji bu­vo pri­vers­ti ste­bė­ti, kaip kars­tas su ve­lio­nės pa­lai­kais bu­vo nu­leis­tas į van­dens pil­ną duo­bę ir iš­kart pa­sken­do nuo duo­bės kraš­tų šliau­žian­čia­me dumb­le. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad tuo mo­men­tu tie­siog dras­kė šir­dį pa­gal­vo­jus, jog dumb­le nu­sken­du­sia­me kars­te gu­li jo ma­ma.

– Tik­rai sun­ku val­dy­ti emo­ci­jas, ma­tant pil­ną van­dens ka­po duo­bę ir gir­dint žo­džius, kai lin­ki­ma leng­vos tė­viš­kės že­me­lės, – grau­di­no­si ki­tas į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs vil­ka­viš­kie­tis, ne­se­niai pa­lai­do­jęs žmo­ną.

Pa­tys nu­vy­kę į ka­pi­nes įsi­ti­kin­ti, ar šios šiur­pios is­to­ri­jos – ne iš pirš­to lauž­tos, to­kio vaiz­do ne­pa­ma­tė­me. Mat tą­dien ka­po duo­bė bu­vo ka­sa­ma aukš­tes­nė­je vie­to­je, ant kal­ne­lio. Ta­čiau kapinėse už­kal­bin­ti ri­tua­li­nių apei­gų įmo­nės „Šar­vo­nė“ dar­buo­to­jai nė ne­ma­nė slėp­ti tie­sos.

– Žmo­nės nė kiek ne­per­len­kia, – pa­tvir­ti­no UAB „Šar­vo­nė“ vai­ruo­to­jas Juo­zas Ke­me­ža. – Mes pa­tys kraups­ta­me nuo to, kas vyks­ta ka­pi­nė­se. Nors jau esa­me įpra­tę prie to­kių vaiz­dų, bu­vo la­bai ne­jau­ku, kai lai­do­jo­me ke­le­rių me­tu­kų vai­ką. Jo leng­vas kars­te­lis, įleis­tas į duo­bę, pra­dė­jo plauk­ti. Vy­rai tu­rė­jo pri­spau­dę lai­ky­ti, kol duob­ka­siai bai­gė dar­bą.



Griū­va pa­mink­lai

Ri­tua­li­nių pa­slau­gų įmo­nės dar­buo­to­jas aiš­ki­no, kad mū­sų ka­pi­nė­se kai ku­rio­se vie­to­se lai­do­ja­ma ne­si­lai­kant jo­kių įsta­ty­mų ar ka­pi­nių tvar­ky­mo tai­syk­lių, nes tai pa­da­ry­ti tie­siog neį­ma­no­ma. Nors pa­gal ša­ly­je ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ka­po duo­bės gy­lis tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei 2 met­rai, kar­tais iš­ka­sa­ma tik pu­sę tiek.

– Ant kal­ne­lio ga­li kas­ti nors ir iki 2,2 met­ro gy­lio, o ten, že­mai, įbe­dus per po­rą kas­tu­vų – jau van­duo, – dės­tė J. Ke­me­ža. – Tai bū­tų dar nie­ko, nes jį ga­li­ma iš­sem­ti. Bet čia toks grun­tas, kad van­duo plau­na smė­lį ir jis šliuo­žia nuo duo­bės kraš­tų. Kuo gi­liau ka­si, tuo dau­giau griū­va. Čia tik­rai ne mū­sų pro­ble­ma – vi­sų lai­do­ji­mo įmo­nių duob­ka­siai skun­džia­si.

Duob­ka­siai jau ne kar­tą tu­rė­jo ne­ma­lo­nu­mų, nes ka­sant duo­bę lai­do­tu­vėms nu­ken­tė­da­vo ša­lia esan­čios ka­pa­vie­tės, kar­tu su by­ran­čiu grun­tu nu­šliuož­da­vo tvo­re­lės, bor­diū­rai. Duob­ka­siai aiš­ki­no, jog kas­ti duo­bę to­je ka­pa­vie­tė­je, kur jau sto­vi pa­mink­las, ap­skri­tai yra su­dė­tin­ga. Vy­rams ne kar­tą te­ko riš­ti, pa­rem­ti ar ki­taip sau­go­ti pa­mink­lą, kad slys­tan­tis grun­tas jo neiš­vers­tų.

– Mes iš­kart įspė­ja­me klien­tą, paaiš­ki­na­me si­tua­ci­ją ir pa­klau­sia­me, ar jam tiks, jei duo­bė bus iš­kas­ta ne to­kio gy­lio, kaip pri­klau­so pa­gal įsta­ty­mą, – aiš­ki­no J. Ke­me­ža. – Kad ir kaip bū­tų bai­su, bet kai ku­rie kars­tai įkas­ti vos po 40 cen­ti­met­rų žemės sluoksniu. Va­sa­rą praei­viai net skun­dė­si, jog iš ka­pa­vie­čių jun­ta­mas ne­ma­lo­nus kva­pas.



Ne­tin­ka­mas grun­tas

Apie ka­pi­nių pro­ble­mą pa­klaus­tas ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ba­gu­šins­kas pri­pa­ži­no, jog si­tua­ci­ja – la­bai blo­ga. Ją spręs­ti bu­vo ban­do­ma mon­tuo­jant pa­pil­do­mus dre­na­žo vamz­džius, da­rant esa­mo dre­na­žo pra­plo­vi­mus bei pra­pū­ti­mus, ta­čiau kol kas nie­kas ne­pa­dė­jo. Šiuo me­tu Sa­vi­val­dy­bė pa­sam­dė spe­cia­lis­tus, ku­rie jau šią sa­vai­tę tu­ri at­vyk­ti ir pa­teik­ti iš­va­das dėl ga­li­mų pro­ble­mos spren­di­mo bū­dų.

Vil­ka­viš­kio se­niū­nas Al­gis Ki­se­liū­nas, į ku­rį krei­pė­si ne vie­nas to­kia ka­pi­nių tvar­ka ne­pa­ten­kin­tas vil­ka­viš­kie­tis, sa­kė ne­ži­nąs, ar pa­vyks iš­spręs­ti pro­ble­mą. Mat jos es­mė – prieš daugelį metų ka­pi­nėms pa­rink­ta vi­siš­kai tam ne­tin­ka­ma vie­ta. Jei bū­tų at­lik­ti grun­to ty­ri­mai, bū­tų iš kar­to paaiš­kė­ję, kad po vir­šu­ti­niu že­mės sluoks­niu slūg­so ge­le­žin­gas smė­lis, ku­ris ne džiūs­ta, o kaip tik kau­pia van­de­nį.

Kai šis plo­tas bu­vo skir­tas že­mės ūkio reik­mėms, ja­me vei­kė sek­lus dre­na­žas. Tad bu­vo ti­ki­ma­si, kad pro­ble­mą pa­vyks iš­spręs­ti, kur kas gi­liau įren­giant pa­pil­do­mą dre­na­žą. Ta­čiau by­ran­tis smė­lis jį nuo­lat už­kem­ša. Be to, per ge­le­žin­gą smė­lį van­duo sun­kiai filt­ruo­ja­si ir tik per il­gą lai­ką pa­sie­kia ke­lių met­rų gy­ly­je įreng­tą dre­na­žo sis­te­mą.



Spe­cia­lis­tams ne­prik­lau­so

Ar že­mės pa­vir­šiu­je lai­do­ja­mi pa­lai­kai ne­ke­lia pa­vo­jaus žmo­nių svei­ka­tai bei grės­mės kil­ti epi­de­mi­jai, pa­si­tei­ra­vo­me Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vil­ka­viš­kio sky­riaus ve­dė­jos An­ge­lės Bud­ri­ke­vi­čie­nės.

Nors 2007 m. gruo­džio 20 d. Sei­mo priim­tas Žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo įsta­ty­mas nu­ro­do, kad iš­ki­lus pa­vo­jui vi­suo­me­nės svei­ka­tai Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­ba tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, jog grės­mę ke­lian­čio­je ka­pi­nių da­ly­je bū­tų už­draus­ta lai­do­ti žmo­nes, ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­čio cent­ro spe­cia­lis­tai tvir­ti­na ne­tu­rį Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos iš­duo­tų hi­gie­nos nor­mų, ku­rio­mis rem­da­mie­si ga­lė­tų baus­ti ar rei­ka­lau­ti pa­lai­kus lai­do­ti nu­sta­ty­ta­me gy­ly­je. O tai tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti... ka­pi­nių sar­gas.

Tai­gi šiuo atveju vi­suo­me­nės svei­ka­ta – ka­pi­nių sar­go ran­ko­se.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas