„Santaka“ / Ligų nukankinti kaštonai pražydo rudenį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-09-13 06:42

Dalinkitės:  


Ne­se­niai da­lis nu­ru­du­sio kaš­to­no pra­žy­do Vil­ka­viš­ky­je, Nep­rik­lau­so­my­bės gat­vė­je.

Autorės nuotr.


Ligų nukankinti kaštonai pražydo rudenį

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Žmo­nės iš įvai­rių ra­jo­no vie­tų skam­bi­no pa­ma­tę pra­žy­du­sius kaš­to­nus. Dau­ge­lis pa­ste­bė­jo, kad šį­met ge­gu­žę jie ma­žai žy­dė­jo, o nuo lie­pos nu­ru­do, la­pai su­si­su­ko.

Nors iki šal­nų dar to­li, be­veik ne­li­ko kaš­to­nų me­džių ža­lu­mos, tik išo­ri­nė­je jų la­pų pu­sė­je ma­ty­ti bal­tos dė­mės.

To­kia neįp­ras­ta šių me­džių iš­vaiz­da ne­džiu­gi­na. Mies­te kaš­to­nai at­ro­do vi­sai pra­stai, gal tik ato­kes­nė­se so­dy­bo­se jie gra­žes­ni, ma­žiau ru­duo­ja miš­kuo­se ir jų lau­ky­mė­se.

Pa­na­šūs vaiz­dai ke­liau­jant ir į Len­ki­ją.

Gam­ti­nin­kų nuo­mo­ne, kaš­to­nams ne tik Vil­ka­viš­ky­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je iš­ki­lo rim­tas pa­vo­jus. Šių me­džių ga­li ne­lik­ti jau po penk­me­čio. Kaip kaž­ka­da jie spar­čiai pa­pli­to įvež­ti iš Bal­ka­nų pu­sia­sa­lio, taip grei­tai ga­li ir iš­nyk­ti. Mat šiuos dai­no­se ap­dai­nuo­tus me­džius ka­muo­ja li­ga, ku­rią at­ne­šė ker­šo­ji kaš­to­ni­nė kan­dis, trum­piau – ker­ša­kan­dė. Šie pa­ra­zi­tai į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo taip pat iš Bal­ka­nų. Kaš­to­nų siau­bas plin­ta ke­liais kar­tu su trans­por­to prie­mo­nė­mis.

Ker­ša­kan­dės yra vos ke­lių mi­li­met­rų il­gio, jų dru­ge­liai be­veik ne­ma­to­mi. La­pus pa­žei­džia vikš­riu­kai. Jų lė­liu­kės įsi­tai­so la­pe, jo vi­du­je šliau­žio­ja ir grau­žia­si sau ta­kus.

Pa­kenk­ti la­pai nu­ru­duo­ja ar­ba nu­krin­ta lie­pos–rugp­jū­čio mė­ne­siais. Da­lis kaš­to­nų rug­sė­jo mė­ne­sį pa­kar­to­ti­nai su­la­po­ja. Me­džiai ne­spė­ja pa­si­ruoš­ti žie­mai, to­dėl ga­li nu­ken­tė­ti nuo šal­čių. Be to, la­bai su­trum­pė­jus ra­my­bės pe­rio­dui, au­ga­lai vis la­biau silps­ta. Juos ap­nin­ka gry­bai, ki­ti ken­kė­jai ir li­gos. In­ten­sy­viai ge­ni­mi me­džiai ken­čia la­biau­siai.

Kol kas efek­ty­vių prie­mo­nių ko­vai su nau­juo­ju ken­kė­ju nė­ra. Lie­ka pro­fi­lak­ti­nės ko­vos prie­mo­nės: nu­kri­tu­sius pa­žeis­tus kaš­to­nų la­pus ge­riau­sia su­de­gin­ti ar ki­taip su­nai­kin­ti. Jei la­pai liks po me­džiais, pa­va­sa­rį iš ten esan­čių lė­liu­kių vėl iš­si­ris dru­ge­liai ir iš­plis dar di­des­nė ker­ša­kan­džių ar­mi­ja.

Gai­la, bet vai­kys­tę pri­me­nan­tys ža­li kaš­to­nų ežiu­kai ga­li tuo­jau lik­ti tik mū­sų pa­sa­ko­ji­muo­se vai­kams.

Be to, šis me­dis yra ypač vais­tin­gas au­ga­las.

Kaip ra­šo žur­na­las „Svei­kas žmo­gus“, žo­le­lių ži­no­vai gy­dy­mui nau­do­ja jau­nų kaš­to­nų ša­ke­lių žie­vę, žie­dus, la­pus ir vai­sius. Žie­ves rei­kia skus­ti anks­ti pa­va­sa­rį, žie­dus skin­ti, kol dar ne vi­si iš­si­sklei­dę, la­pai ska­bo­mi bir­že­lį, o vai­siai ren­ka­mi, kai pa­tys nu­kren­ta.

Kaš­to­nų žie­dų me­dus tin­ka or­ga­niz­mui stip­rin­ti, ko­su­liui mal­šin­ti. Yra duo­me­nų iš la­bai se­nų li­te­ra­tū­ros šal­ti­nių, kad rei­kia į mil­te­lius su­grūs­ti nu­lup­tus kaš­to­nų vai­sius, už­pil­ti bal­tuo­ju vy­nu, su­plak­ti, pa­lai­ky­ti ir ger­ti po šaukš­tą ke­lis kar­tus per die­ną nuo ko­su­lio.

Vie­ną val­go­mą­jį šaukš­tą su­džio­vin­tų ir su­smul­kin­tų kaš­to­nų la­pų ar­ba vie­ną ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį džio­vin­tos ir su­mal­tos žie­vės mil­te­lių už­pil­ti pu­se lit­ro van­dens, už­vi­rin­ti ir ant silp­nos ug­nies vir­ti 15 mi­nu­čių. Atau­šin­ti, nu­sunk­ti ir ger­ti po pu­sę stik­li­nės 4 kar­tus per die­ną prieš val­gį. Pa­de­da ser­gant reu­ma­tu, po­dag­ra, bron­chi­tu, tu­ber­ku­lio­ze, pa­blo­gė­jus virš­ki­ni­mui.

Ver­tin­gi yra spi­ri­ti­niai kaš­to­nų ant­pi­lai. 50 g džio­vin­tų žie­dų už­pil­ti pu­se lit­ro kuo stip­res­nės deg­ti­nės ar spi­ri­tu, lai­ky­ti ne ma­žiau kaip dvi sa­vai­tes, nu­sunk­ti ir ger­ti po 30–40 la­šų 4 kar­tus per die­ną nuo ko­jų ve­nų iš­si­plė­ti­mo, he­mo­ro­jaus, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo. Nuo tų pa­čių ne­ga­la­vi­mų pa­de­da švie­žios kaš­to­nų žie­dų sul­tys, ge­ria­mos po 20–25 la­šus 4 kar­tus per die­ną.

Spi­ri­ti­nis ant­pi­las tin­ka skau­da­miems są­na­riams įtrin­ti.

Liau­dies me­di­ci­nos pra­kti­kai tei­gia, kad są­na­rių skaus­mus mal­ši­na su­smul­kin­tų kaš­to­nų vai­siai, už­pil­ti pa­pras­čiau­siu ac­tu.

Skan­di­na­vi­jos ša­lys iš kaš­to­no vai­sių iš­mo­ko da­ry­ti pui­kią skal­bi­mo prie­mo­nę, o kas li­ko... su­nau­do­ti mais­tui. Su­mal­tus kaš­to­nų vai­sius už­pi­la šil­tu van­de­niu su tru­pu­čiu so­dos, lai­ko pa­rą, kart­kar­tė­mis per­mai­šy­da­mi, pa­skui nu­sun­kia ir gau­na pa­čią eko­lo­giš­kiau­sią skal­bi­mo prie­mo­nę vil­nai ir šil­kui skalb­ti.

Taip pat kaš­to­nai iki šiol nau­do­ja­mi bran­gios kos­me­ti­kos pra­mo­nė­je.

Kaš­to­nas gy­do ne­mi­gą, blo­gą nuo­tai­ką, ra­mi­na, pa­de­da nu­ga­lė­ti bai­mę. Ke­lis kaš­to­nus ver­ta ne­šio­tis ki­še­nė­je, mat jie tu­ri to­kių pa­čių sa­vy­bių, kaip ir pa­ts me­dis. Kaš­to­nai švel­ni­na ra­dia­ci­nio spin­du­lia­vi­mo po­vei­kį, reu­ma­ti­nius skaus­mus.

Apie ko­jų ve­nų va­ri­ko­zes (maz­gi­nį ve­nų iš­si­plė­ti­mą) ži­no dau­gu­ma žmo­nių. Tai la­bai pa­pli­tu­si li­ga. Ja ser­ga apie 15 pro­c. žmo­nių. Pas­te­bė­jus pir­muo­sius li­gos po­žy­mius, reikė­tų pra­dė­ti var­to­ti vais­tus, stip­ri­nan­čius ve­nų sie­ne­les, ge­ri­nan­čius ve­ni­nę krau­jo­ta­ką bei ma­ži­nan­čius ko­jų pa­brin­ki­mus. Tam pui­kiai tin­ka kaš­to­nų ekst­rak­tas. Tai pa­tvir­ti­na dau­gy­bė moks­li­nin­kų at­lik­tų ty­ri­mų. Kaš­to­no ekst­rak­te yra na­tū­ra­lių me­džia­gų, ku­rios di­di­na ve­nų to­nu­są, ma­ži­na krau­ja­gys­lių pra­lai­du­mą ir ve­nų už­de­gi­mą. Tai stab­do ve­nų plė­ti­mą­si ir stab­do skys­čių pa­te­ki­mą į ap­lin­ki­nius au­di­nius. Be to, kaš­to­nų ekst­rak­te esan­čios veik­lio­sios me­džia­gos ska­ti­na skys­čių pa­si­ša­li­ni­mą, ma­ži­na dėl pa­blo­gė­ju­sios ve­ni­nės krau­jo­ta­kos at­si­ra­du­sius ko­jų skaus­mus ir rau­me­nų spaz­mus, sun­ku­mo ir tem­pi­mo po­jū­tį, odos nie­žė­ji­mą.

Tik bū­ki­te at­sar­gūs – kaš­to­nų pre­pa­ra­tai ma­ži­na krau­jo kre­šė­ji­mą. Ir sku­bė­ki­te pri­si­rink­ti, nes kas ži­no – kaš­to­nai tik­rai smar­kiai nu­ru­da­vę, ga­li ir iš­nyk­ti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas