„Santaka“ / Daugtaškis knygos pavadinimo gale

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-23 17:06

Dalinkitės:  



Daugtaškis knygos pavadinimo gale

Apie pastelinį koloritą pamėgusią ir savito braižo dailininkę Janiną Belevičienę mūsų krašto žmonės – meno gerbėjai – tikrai yra girdėję ar netgi dalyvavę jos darbų parodose, surengtose Vilkaviškyje (1995) ir Vištytyje (2000). Daugelis žino ir jos nelaimę: „...po traumos autoavarijoje tapau neįgali. Autoavarija atėmė daug ateities. Dariau ir darau tai, ką dar galiu, išnaudodama savo sugebėjimus ir galimybę. Einu į kiekvieną dieną kaip į naują atradimo šventę“ (J.Belevičienė). Janinos nesugniuždė kasdienis gyvenimas invalido vežimėlyje. Nors rankos išdavikiš- kai nenulaiko teptuko, bet jos baltame popieriaus lape lyg filosofinėje drobėje dar išvedžioja apmąstymus ar braižo ketureilius – taip tartum kardiogramos gimsta naujieji eilėraščiai apie gyvenimo prasmę, amžinąsias mūsų būties vertybes ir net nebūties laukimo kainą... Tokios knygos kaip „Negaliu nemylėt...“ (Piliukaitytė-Belevičienė, Janina. Negaliu nemylėt.../ Eilėraščiai, dainuojamoji poezija. K.: Judex, 2005. – 192 p.) tuščioje vietoje neatsiranda. Paslaptį, kad ligi šiolei Janina kūrė mažatiražius poezijos ir savo darbų reprodukcijų rinkinius, galiu išduoti tik šių leidinių pavadinimais – „Gyvenimas labai gražus“ (2003), „Amžina tema: pasikeitimai metų bėgime“ (2004), „Kai Meilė išeina...“ (2004), „Vėjuose stovėsiu“ (2005). Sutikite, kad ne kiekvienas literatūriniuose sluoksniuose pripažįstamas poetas galėtų pasigirti tokia rankraščių gausa, dar net neprakalbus apie jų iliustravimą autentiškais savo dailės darbais... Artimiausi Janinos žmonės – dukra Lina, sūnus Karolis, ištikimiausia jos pagalbininkė kasdieniuose rašymo darbuose ir buityje Zita – visada tikėjo, kad menininkės kūrybos aruodai anksčiau ar vėliau prasivers skaitytojams. Pagaliau į dailės kūriniais paženklintą butą septintajame aukšte, Kaune, atėjo ši ilgai laukta šventė. Rinkinys dienos šviesą išvydo tik jo leidybos rėmėjų Aldonos ir Petro Šlajų (Kaunas) pastangomis. Į juos susijaudinusi autorė tegali kreiptis kunigo J.Bosko žodžiais: „Dievas telaimina visus mūsų geradarius!“ ir neslėpti dėkingumo ašarų...

„Negaliu nemylėt...“ Ne, tai ne tiesmuki save susireikšminusios paauglės žodžiai ar meilės nuotykių romano pavadinimas. Knygos viršelį puošia „Lietuviška madona“, o jos puslapius – „Tirpstantys ledai“, „Žolės tyla“, „Gyvenimo medis“ ir kitos spalvotos įklijos.

Pirmuose puslapiuose autorė ne tik supažindina su vaikyste prie Širvintos, su jai brangiais artimaisiais ir menininkės pašaukimo samprata, bet ir prabyla apie savo kaip kūrybingos asmenybės pamatines tikėjimo (credo) vertes.

Patikinęs, kad eilėraščių rinkinį reikia skaityti širdimi, bandysiu apibendrinti knygą pačios autorės eilutėmis: „Į kūrybą aš save sudėjau...“, „Sudėjusi taškus ant „i“ /Likau pasaulio šio dalis...“; „Mano akys – būties šios langai, /Pro kuriuos į pasaulį žiūriu“, „...gyvenimo minčių labai pačių / Nesutalpinu tarp sienų keturių“; „Liūdesys gilus – šypsenos pradžia. / Šypsena šilta – gėrio mokykla...“; „Dvasingos sielos tiktai girdi, / Ką širdys kužda tyliai“, „Meilė – gaivinanti dvasia, / Sušalusioj rasoj atbėgus“, „Aš niekada negyvenau tik sau, / Vien savimi aš būti negalėjau“; „Blogesnė už ateinančią / Lai būna ši diena. / Nors tolsti Tu kaip laivas, / Vis tiek esu sala“; „Būk mano Angelu Tiesos, / Kad neskaudėtų vienumos“, „Į tėviškę tik takas ves, / Kur aviliai be bičių...“

Daugtaškis knygos pavadinimo gale – tai ne vien menininkės fizinės ir dvasinės kančios atodūsis. Gal tą atsidūsėjimą sukelia ir taip reikalinga nebaigtų siekių tąsa, dvasinės skolos gimtinei grąžos, tegul ir neakivaizdžių susitikimų su mielais savo krašto skaitytojais galimybė...

Labai prašyčiau poezijos ir dailės gerbėjų įsigyti šį leidinį jam pasirodžius Vilkaviškio knygyne – nepaisant taip reikalingų autorei vaistų, gautus pinigus ji yra pasiruošusi skirti antros knygos leidybai. Menininkės širdžiai neįsakysi, o ji – toji negalinti nemylėti širdis! – trokšta, kad Jums atsivertų vis nauji šios nuoširdžios poezijos bei savitos dailės klodai.

Jūs galite padėti Gėriui ir Meilei laimėti dar vieną, tegul ir mažytę pergalę.

Jūs galite tai padaryti.



Vladas BURAGAS



×××



Janina PILIUKAITYTĖ-BELEVIČIENĖ



Iš knygos „Negaliu nemylėt..."



Nutapysiu dainą



Šiandien tapau aš dainą

Spalvingą, ryškią dainą.

Dainuoju potėpiais plačiais

Ir taip... kol saulė nusileis...



Šiandien širdis dainuoja

Viltingą meilės dainą.

Dainuoja žemiškais garsais,

Spalvotais sielos apžavais.



Šiandien tapau ir saulę –

Daina be saulės tyli...

Daina be saulės ne daina –

Karališka spalva mus myli.



Tapau čia meilės sodą



Kur nėr manęs, – esu aš...

Ne viską Žemėj padariau,

Spalvom peizažuos dainavau...

Negyvenau tik sau



Aš niekada negyvenau tik sau.

Vien savimi aš būti negalėjau.

Nes praeitis pasąmonėj tyliai

Į egzistenciją ugnies įdėjo.



Ir tik tapyboj prasmę suradau

O koloritai Meilei pastūmėjo.

Žmonėms, rytams ir vakarams

Tarp praeities nematomų šešėlių...



Gyvenime gyvenimo daug būna,

Daug rytmečių negrįžtamai praėjo...

Gyvenimas – brangiausia dovana

Man dovanota iš paties Kūrėjo.



Dar nesakau, kad baisiai pavargau,

Siela greita juk matė ir girdėjo.

Kaip aš tapiau, mąsčiau ir vėl tapiau,

Nes tik abstrakcija aš būti negalėjau.



Neišsirengsiu



Į smulkmenas aš nesileisiu,

Nuoga minioj neišsirengsiu...

Save išreikšiu spalvomis

Ir išmąstytom eilėmis...



Į praeitį aš nebegrįšiu,

Naujų darbų nenutapysiu.

Man jau pakaks gausybės tų,

Kur daug rasos, kur daug žolių...



Darbai – vertybė, mano veidas,

Tik ne kiekvienas tai supranta.

Ir gaila, kad yra akių,

Kurios nejaučia grožio jų...



Nuogai mąstyti nebereikia

Ir smulkmenas pamiršti reikia.

Save išreikšti gerumu

Ir savo Sielos skaidrumu...




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas