|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-07 16:20
Tai įvyko 1905 metų sausio 3 dieną, Petrikaičių kaime, esančiame prie Kretingos, valstiečio Petro Jurkaus namuose. Vakarą organizavo žymus knygnešys ir liaudies švietėjas Povilas Dogelis bei dvi kaimo mokytojos, tada vadintos „daraktorėmis“. Be gausybės deklamacijų ir dainų, buvo atlikta „Aguonėlė“, kurią ratavo tautiškais rūbais apsirengusios šešios merginos. „Lietuvių laikraštis“ 1905 m. gegužės 12 d. rašė: „Kokį įspūdį padarė, tai tas tiktai gali numatyti, kuris tą viską matė. Seni tėtušiai ir senos motušės akis įsmeigę ir ausis ištempę laikė per visą lošimo laiką“. 1905 m. liepos 16 d. Betygaloje buvo surengtas vakaras, kurio metu po Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“ scenoje sušokti net penki mūsų liaudies šokiai. Atlikėjai vilkėjo tautiniais drabužiais („Lietuvių laikraštis“, 1905 m., Nr.33). Praėjo 100 metų nuo to atmintino vakaro. Lietuvos žemėje pasėtas lietuviško sceninio šokio grūdas išleido šaknis, sulapojo ir pražydo pačiu ryškiausiu žiedu. Lietuvišku šokiu šiandien žavisi visas pasaulis. Brėžinio tobulumu, nuotaikų ir tematikos įvairumu jis pavergė daugelį užsienio žiūrovų. Nepaprastas respublikos baletmeisterių kūrybiškumas, išaugęs saviveiklinių šokių kolektyvų meistriškumas stebina visus, kas atvyksta į respublikines ar pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventes. „Aguonėlė“ šokama pačių iškilmingiausių švenčių metu Klaipėdos universitete – šokių mokytojų kalvėje. Su ja priimami pirmakursiai ir išlydimi į gyvenimą diplomantai, į jos ratą kviečiami patys garbingiausi universiteto svečiai. Šį šokį mokyklos salėje šokome ir mes, „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, susitikimo su Klaipėdos universiteto studentais ir dėstytojais metu. „Aguonėle“ pavadintas respublikinis vaikų ir moksleivių tautinių šokių konkursinis festivalis, kurio diplomantais esame ir mes, „Aušros“ vidurinės mokyklos šokėjai. Švenčiant scenoje sušokto lietuviško šokio 100-metį norisi padėkoti tiems, kurie savo meile šokiui ir pasiaukojančiu darbu moko pradedančius savo savarankišką kūrybinį kelią jaunuosius vadovus. Rajono šokių kolektyvams ir jų vadovams linkiu jėgų turtinant ir puoselėjant lietuvišką sceninį šokį. Kol gyva meilė savo gimtinei ir jos žmonėms, kol gyva liaudies kūrybos versmė – grožio ir tobulumo ribos negali būti. Lietuviškam šokio menui, kurį simbolizuoja žydinti aguona, norisi palinkėti amžinai žydėti. Birutė ŽADVYDIENĖ Šokių mokytoja metodininkė Publikuota: 2005-01-07 16:20:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|