„Santaka“ / Išmokė bendravimo ir tvarkingumo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-09-10 06:21

Dalinkitės:  


Be­veik ke­tu­rias­de­šimt me­tų sve­ti­mus vai­kus ug­dan­ti Ire­na San­kū­nie­nė pa­ste­bi, jog da­bar­ti­niai tė­vai per ma­žai bend­rau­ja su sa­vo vai­kais.

Autorės nuotr.


Išmokė bendravimo ir tvarkingumo

Birutė NENĖNIENĖ

Ko­kie pri­si­mi­ni­mai ap­lan­ko pa­gal­vo­jus apie sa­vo tė­vų na­mus? Ko­kių ver­ty­bių įdie­gė tė­vai?

Apie tai min­ti­mis da­li­ja­si Vil­ka­viš­kio „Eg­lu­tės“ vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio auk­lė­to­ja Ire­na SAN­KŪ­NIE­NĖ:

– Pir­miau­sia ap­lan­ko šil­čiau­si jaus­mai, kaip bu­vo ge­ra, ka­da vi­si sep­ty­ni vai­kai – pen­kios se­se­rys ir du bro­liai – au­go­me tė­vų na­muo­se. Ir vė­liau, jau iš­si­skirs­tę kas sau, au­gin­da­mi sa­vo vai­kus, kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ar per šven­tes sku­bė­da­vo­me į Ky­bar­tus. Vi­siems už­te­ko tė­vų rū­pes­čio, mei­lės, vi­si jiems bu­vo­me svar­būs, o sa­vo pa­vyz­džiu mus mo­kė gerb­ti juos ir vie­niems ki­tus.

Anks­ty­va bro­lio ne­tek­tis mus dar la­biau suar­ti­no. Vė­liau vi­si pa­si­keis­da­mi slau­gė­me tė­vus, iš­gy­ve­no­me jų ne­tek­tį. Po tė­vų mir­ties vi­sus me­tus kiek­vie­ną mė­ne­sį su­si­tik­da­vo­me drau­ge pa­si­mels­ti už juos au­ko­ja­mo­se šv. Mi­šio­se.

Tė­vai su­ge­bė­jo taip bend­rau­ti, kad žen­tai ir mar­čios nuo pat pir­mų die­nų ta­po sa­vais, ar­ti­mais žmo­nė­mis, iš­mo­kė do­mė­tis vie­ni ki­tais, už­jaus­ti, pa­dė­ti. Mes ir da­bar ne­pa­mirš­ta­me vie­ni ki­tų pa­svei­kin­ti su gim­ta­die­niais.

Bu­vau pir­ma­sis vai­kas šei­mo­je, to­dėl ma­mai pa­dė­jau au­gin­ti vi­sus mažesniuosius, tvar­ky­ti jų dra­bu­žė­lius, net ka­lė­di­nes do­va­nė­les kar­tu su ma­ma pa­ruoš­da­vo­me. Kai gi­mė jau­niau­sia se­suo, man bu­vo vie­nuo­li­ka me­tų. Vi­si džiau­gė­si, o aš ver­kiau, kad ir vėl rei­kės ma­žiu­kę pri­žiū­rė­ti. Drau­gės kvies­da­vo žais­ti, be ga­lo no­rė­da­vau pa­spruk­ti iš na­mų, bet ži­no­jau sa­vo pa­rei­gas. Tė­tė dir­bo, jį na­muo­se re­čiau ma­ty­da­vo­me. Ne­si­do­mė­jo­me, ka­da ma­ma gu­lė, ka­da kė­lė. Už­tat na­muo­se vi­sa­da bu­vo šil­ta, jau­ku, šva­ru, kve­pė­da­vo švie­žias mais­tas. Ma­mos ne­ma­ty­da­vo­me pa­niu­ru­sios, pik­tos. Ji ras­da­vo lai­ko mums pa­sek­ti ar pa­skai­ty­ti pa­sa­kų, įvai­rio­mis pro­go­mis do­va­no­da­vo la­bai gra­žių spal­vo­tų kny­ge­lių. Ta­čiau ma­ma reik­liai ir kant­riai mus mo­kė tvar­ky­ti na­mus, pri­si­žiū­rė­ti dra­bu­žius, įskie­pi­jo as­mens hi­gie­nos įgū­džius. Ji pa­ti vi­sa­da bū­da­vo tvar­kin­ga. Kai jau gar­baus am­žiaus su­lau­ku­si su­si­rgo, į li­go­ni­nę ne­su­ti­ko gul­tis kirpėjos ne­sut­var­ky­tais plau­kais. Ir sunkiai sirgdama stengėsi mūsų neapsunkinti.

Pri­si­me­nu, mo­kiau­si gal tre­čio­je kla­sė­je, kai ma­ma nu­si­pli­kė ko­ją. Gy­dy­da­ma­si at­ra­do lai­ko ir ma­ne pa­mo­kė siu­vi­nė­ti, megz­ti, nes pa­ti šiuos rank­dar­bius la­bai mė­go. Jie vir­to ir ma­no gy­ve­ni­mo ho­biu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas