|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-09-23 16:50
Augustaičių namuose dažnai susitinka keturių kartų moterys. Šįkart – močiutė Kostancija, mama Vida, dukra Gražvyda ir jos Aistė.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Vida Augustaitienė ir jos mama Kostancija Narijauskienė pavasarį Socialinės paramos skyriui viena paskui kitą pateikė dokumentus dėl motinystės valstybinės pensijos. Vyriausybės sprendimu nuo šiemet ji pradėta mokėti motinoms, dorai išauginusioms septynis ir daugiau vaikų. Rajone vienintelis toks atvejis, kai šią teisę įgijo dukra ir mama. Daugokai metų kaimynystėje atskiruose namuose gyvenančios vilkaviškietės per dieną susitinka po keletą kartų. Pasikalbėti apie savo gyvenimo pasirinkimą susitikome dukros Vidos Augustaitienės namuose. Svetingumo nestokojanti moteris prisipažino, jog niekaip negali atprasti nuo šeimininkavimo virtuvėje. Ir užaugus vaikams, jos namuose nuolatos klega jauni balsai, tarp kurių ji jaučiasi gerai. Devintą dešimtį bebaigianti jos mama nuo to triukšmo jau atpratusi ir dažniau ramybe mėgaujasi savuose namuose, sulaukdama savo vaikų. Keturis kartus per metus: mamos Vidos gimtadienį, Motinos dieną, Velykas ir Kūčias prireikia išskleisti stalus, prie kurių susėda visi devyni Augustaičių vaikai (šešios dukros ir trys sūnūs), taip pat marčios, žentai, vienuolika anūkų (dešimt mergaičių ir vienas berniukas). Sena šeimos tradicija kartu paminėti ir visų šeimos narių gimtadienius. Per Kalėdas šeimyna keičiasi dovanomis, Kūčioms susineša pasigamintų valgių. Vienintelė iš vaikų, gyvenanti pas mamą – vidurinioji dukra Gražvyda – sakė, jog labai smagu, kad jų daug. Be to, prireikus pagalbos nereikia prašyti svetimų. Gražvyda pasakojo, jog tai – mamos nuopelnas, kad augantiems gausioje šeimoje jiems nieko netrūko. Nors kitiems atrodė priešingai – manydavo, jei daug vaikų, tai jie turi būti nuskurdę ar badauja. „Niekada nepamiršiu, kai mokykloje per darbų pamoką sesuo mokėsi gaminti kažkokį valgį, o mokytoja liepė jai valgyti, girdi, namuose gausianti tik kruopų“, – apie tai, kaip kartais juos, vaikus, įžeisdavo suaugusieji, pasakojo dukra. Užaugę vaikai įvertino, kad tėvai pratino prie darbų – šeštą ryto prižadinti ravėti kolūkyje runkelių nesiraukydavo. Pagal tėčio sudarytą grafiką jie tvarkydavo namus ir plaudavo indus. Tik vyriausia Vidos dukra Grita augina tris vaikus, kiti – po vieną, du. Vyriausiai anūkei Andrėjai šešiolika metų, jauniausiai – Augustei – penkeri. Dabartinė Augustaičių karta mąsto, jog auginti daug vaikų per sunku, nes iš atlyginimo pragyventi neįmanoma. Tarp V.Augustaitienės vyriausios ir jauniausios dukros – aštuoniolikos metų skirtumas. Moteris vis kartojo, jog sunku nebuvo. Vaikų galėję būti ir daugiau – gimdė dešimt, ketvirta mergaitė mirė. „Visi jie man ir vienas kitam labai reikalingi. Džiaugiuosi, kad nėra nė vieno piktybinio, kad visi dirba, beveik visi turi savo pastoges. Ką prasigyveni – nunyksta, pražūsta. Vaikai – vienintelis tikras turtas, kuris lieka visam gyvenimui“, – kalbėjo moteris, užauginusi devynis savo vaikus ir dar globojusi du brolio vaikus. Suprantama, šeima neišvengė problemų, kurios pavydžioms ar piktoms pašaliečių akims paprastai atrodo kur kas reikšmingesnės ir baisesnės, nei savo vaikus mylinčiai mamai. Kol Augustaičiai pasistatė namą, išsiteko ankštame uošvių kambaryje. Beje, anyta irgi buvo užaugusi dešimties vaikų šeimoje. V.Augustaitienė pasidžiaugė, kad augindama vaikus neatsisakė darbo – dabar gauna pensiją, lengviau pragyventi. Dabar moteris gyvena labai visuomeniškai. Išmoko giliai į širdį neimti skausmo, kai ko neišgirsti, daug ką nuleisti juokais. Vida visą gyvenimą mėgsta humorą ir linksmus sambūrius, bet vaikams augant tam pritrūkdavo laiko. „Tėtis atsikeltų – nepažintų mūsų mamos. Kur tik ji nedalyvauja“, – kalbėjo dukra. V.Augustaitienė sakė, jog su „Bočiais“ visą Lietuvą apvažinėjusi, daug kartų buvo sanatorijose, Palangoje, šiemet vyko į moterų suvažiavimą, du kartus dalyvavo šauniausios rajono močiutės rinkimuose, laimėjo trečias vietas. Vidos Augustaitienės mama K.Bujauskienė irgi iš daugiavaikės šeimos, užaugino aštuonis vaikus: septynis berniukus ir vieną dukrą, tai yra ją. Senolė sakė, jog dabar labai turtinga – turi 27 anūkus. Sūnums ir dukrai užaugus ji liko našlė, vėliau buvo ištekėjusi už Narijausko, ir vėl tapo našle. K.Narijauskienė, kaip ir dukra Vida, tvirtino, jog jai nebuvo sunku auginti pulką vaikų. Kaimynai Gibai turėjo dvylika, ir tai nieko. „Tik dabar, kai pasiklausau, visiems vis blogai, vis sunku, nors augina vieną ar du vaikus“, – stebėjosi moteris, pragyvenusi sudėtingus laikus, santvarkų keitimąsi, pokarį, pernešusi daug ligų. Ji dirbo apylinkės sekretore. Jai užteko laiko ir noro suktis to meto visuomenės gyvenime: buvo apylinkės deputatė, teismo tarėja. Publikuota: 2005-09-23 16:50:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|