Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-23 16:41

---

Laisvė rinktis



Prieš kurį laiką vienas šalies dienraštis rašė apie tai, kaip pradinukų tėvai nusprendė atsisakyti mokytojos dėl to, kad ji laukėsi vaikelio. Taip tėvai neva bandė apsaugoti savo atžalas nuo galimo streso klasę perimant naujai mokytojai, kai pirmoji išeis ilgalaikių atostogų.

Nuo tokio tėvų pareiškimo šokiruota liko ne tik vargšė pirmokų mokytoja, patyrusi žiaurų pažeminimą ir nuo jaudinimosi atsidūrusi ligoninėje, bet ir jos šeima, tos mokyklos kolektyvas. Ne mažiau nustebinta, ko gero, buvo ir visa pedagogų visuomenė.

Tačiau, pasirodo, panašūs pareiškimai šiandieninėje mokykloje jau nėra tokia didelė naujiena. Štai dar praėjusiais mokslo metais vienos mūsų rajono mokyklos direktorius taip pat buvo gavęs pradinukų tėvų prašymą, kad jų vaikų klasei skirtų kitą mokytoją, nes su esama sunku bendrauti ne tik jiems, tėvams, bet ir vaikams. Specialistė gal ir nebloga, bet problema – grubus, arogantiškas jos charakteris.

Pas kitos mokyklos direktorių į kabinetą įsiveržė visa vyresniųjų mokinių klasė. Sakė, boikotuosią, daugiau neisią į pamokas, nes mokytojas pats nieko neišaiškina, o iš jų reikalauja.

Per vieną diskusiją nuošalesnės rajono mokyklos pedagogė teigė, jog būdama direktore kategoriškai neleistų tėvams ir vaikams rinktis mokyklos, klasės, mokytojo. O dabar tėvai (ypač didžiosiose mokyklose), rašydami prašymus priimti būsimą pirmoką į mokyklą, neretai nurodo ir pageidaujamo mokytojo pavardę.

Argi normalu, kai pas vieną mokytoją veržiasi dvigubai daugiau vaikų (tiksliau – tėvų), nei telpa klasėje, o kita nesurenka komplekto? Ar kas pagalvoja, kaip jaučiasi pastaroji pedagogė? O su kokia dilema spręsdamas, ką daryti, susiduria mokyklos vadovas? Tokius klausimus kėlė diskusijos dalyvė.

Šios pedagogės nuomonei tikriausiai pritartų daugelis jos kolegų. Kadangi, pasak jų, šiandieninis mokytojas yra nuvertintas. Jis – tik eilinis paslaugos teikėjas, kurio paslaugų bet kada gali atsisakyti net vaikai, beje, ne visuomet realiai įvertinantys situaciją. Bet juk ir moksleivis – tik visų geidžiamas „pinigų krepšelis“, kurį graibsto mokyklos Štai vėl bruzda vienos iš miesto mokyklos penktokų tėvai dėl perpildytų klasių. Jie įsitikinę, kad negalima pasiekti geros ugdymo kokybės, kai klasėje – daugiau nei trys dešimtys vaikų. Formuojant klases buvo tikimasi, kad rajono Taryba išimties tvarka leis įsteigti šioje mokykloje keturias penktąsias klases po 25 mokinius. Tačiau rugpjūčio paskutinėmis dienomis Taryba tokio sprendimo nepatvirtino. Visai prieš pat mokslo metų pradžią teko suformuoti tris klases po 32 mokinius. Argumentas, lėmęs tokį Tarybos apsisprendimą – nesuteikti mokyklai galimybės į palaisvėjusias klases vilioti naujų mokinių iš aplinkinių vietovių.

Sėkmingai suveikė skaičiavimų, draudimų, o gal net ir ambicijų mechanizmas. Už viso to liko vaikas, mokytojas, tėvai. Tačiau tokia realybė. Tokia švietimo politika. Įstatyme iš tiesų mokytojas įvardijamas švietimo teikėju. Pagal tą patį Švietimo įstatymą tėvai, vaiką lyg kokį daiktą atiduodami į mokyklą, įpareigojami pasirašyti sutartį. Tačiau tikrai ne čia, ne sąvokose, ne įstatymų, sprendimų šūsnyse slypi susvetimėjimo, mokytojo autoriteto nuvertinimo problema. Niekuo čia dėta ir tėvų bei mokinių laisvė rinktis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---