„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-27 06:56

Dalinkitės:  


Atodangos

Moks­lo šak­nys kar­čios...

Ši vi­siems pui­kiai ži­no­ma tie­sa nu­krin­ta į del­ną tar­si pri­no­kę rug­sė­jo obuo­liai. Imk ir krimsk. Ir krem­ta tas kar­čias šak­nis sep­tyn­me­čiai ir sep­ty­nio­lik­me­čiai. Jiems sa­ko­ma: pa­ken­tė­ki­te – vė­liau pa­ra­gau­si­te ir sal­džių moks­lo vai­sių. Bet koks il­gas tas ke­lias nuo pir­mos rai­dės iki pir­mo­jo at­ly­gi­ni­mo...

Rug­sė­jo 1-ąją gra­žu pa­žiū­rė­ti, kaip iš su­si­jau­di­ni­mo spin­din­čio­mis aki­mis, vie­no­je ran­ku­tė­je vos nu­lai­ky­da­mi il­ga­ko­tį ryš­kias­pal­vį kar­de­lio žie­dą, o ki­tą įsprau­dę į ma­mos ar tė­tės del­ną, į mo­kyk­lą trau­kia pir­mo­kė­liai.

Jiems vis­kas nau­ja, ne­ži­no­ma. Jie dar nie­ko ne­nu­tuo­kia apie lau­kian­čius džiaugs­mus ir var­gus. Juk, tė­ve­lių žo­džiais ta­riant, jų vai­kai to­kie šau­nūs, to­kie pro­tin­gi, be­veik vi­si bus pir­mū­nai.

Ži­no­ma, me­tams bė­gant grei­tai pa­si­ro­dys, kas yra kas. O kol kas ma­žie­siems rū­pi tik žai­di­mai su nau­jais drau­gais. Juk ir mo­ky­to­jai jų dėl moks­lų iš kar­to tik­rai ne­spaus, ga­bu­mus ver­tins sau­ly­tė­mis, rai­dė­mis ir, ži­no­ma, nė vie­no at­vi­rai ne­su­peiks, ne­su­bars.

Vy­res­nie­siems, sep­ty­nio­lik­me­čiams ar aš­tuo­nio­lik­me­čiams, – ki­tos pro­ble­mos. Jie jau nuė­jo šį ne­leng­vą ke­lią nuo pir­mo­jo skam­bu­čio iki pa­sku­ti­nio. O kas to­liau? Mo­kyk­li­niai, vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai ir vėl moks­lai, nes dau­ge­lis sva­jo­ja (na, gal la­biau jų tė­ve­liai) apie aukš­tą­ją mo­kyk­lą.

O tų mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je da­bar ne­trūks­ta. Vien tik uni­ver­si­te­tų ir ins­ti­tu­tų yra dau­giau nei po­ra de­šim­čių, ne ma­žiau – įvai­rių ko­le­gi­jų. Tad kaip iš­si­rink­ti?

Ir bė­do­ja kai­mo mo­te­rė­lė, kad jos jau­nė­liui ne py­ra­gai to­je pa­si­rink­to­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je. Moks­lo krū­vis di­de­lis, sun­ku iš­si­lai­ky­ti aukš­tu­mo­je, ten­ka mo­kė­ti už moks­lą, nuo­mo­tis kam­ba­rį, mai­tin­tis, ir, ži­no­ma, į kul­tū­ri­nius ren­gi­nius su drau­gais nuei­ti rei­kia...

Jau be­veik du de­šimt­me­čius vyks­tan­ti švie­ti­mo sis­te­mos re­for­ma nė kiek ne­pa­leng­vi­no nei mo­ki­nių, nei mo­ky­to­jų gy­ve­ni­mo. Tik da­bar aukš­ti mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­no tai, apie ką jau daug me­tų kal­ba mo­ky­to­jai ir mo­ki­nių tė­vai: mo­ky­mo pro­gra­mos yra per­krau­tos.

Siū­lo­ma vy­res­nių­jų kla­sių pro­gra­mas siau­rin­ti net treč­da­liu. At­ro­do, rei­kia tik džiaug­tis – ge­riau vė­liau, ne­gu nie­kad. Mo­ki­niai ga­lės leng­viau at­si­kvėp­ti, dau­giau lai­ko ir pa­stan­gų skir­ti pa­si­rink­to stu­di­juo­ti da­ly­ko eg­za­mi­nui pa­si­ruoš­ti.

Bet mo­ky­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vai įta­riai žiū­ri į šią nau­jo­vę. Gir­di, jei­gu bus ma­ži­na­mas mo­ky­to­jų dar­bo krū­vis, tai, sa­vai­me aiš­ku, bus ma­ži­na­mas ir jų dar­bo už­mo­kes­tis. At­ro­do, vis­kas lo­giš­ka: at­ly­gi­ni­mo už dar­bą dy­dis pri­klau­so nuo dar­bo apim­ties ir jo ko­ky­bės.

Bet nau­jo­vės sun­kiai ski­na­si ke­lią. Prieš jas vi­suo­met ran­da­ma sva­rių ar­gu­men­tų. Mo­ky­to­jai tvir­ti­na, kad su­trum­pi­nus mo­ky­mo pro­gra­mą nu­ken­tės mo­ky­mosi ko­ky­bė.

Gir­di, mo­kant Vakarų Eu­ro­pos li­te­ra­tū­ros J. V. Gė­tę dar dės­ty­si­me, o štai V. Šeks­py­rą jau teks pra­leis­ti. Tas pa­ts ir su is­to­ri­ja: pa­sa­ko­si­me apie J. Ce­za­rį ir Ro­mos im­pe­ri­ją, o se­no­vės grai­kų Ho­me­rą, Sok­ra­tą, Aris­to­te­lį ir ki­tus iš­min­čius teks pa­lik­ti ra­my­bė­je. Ti­kė­ki­mės, kad taip ne­bus.

Kol moks­lo ko­ri­fė­jai su­ka gal­vas dėl mo­ky­mo re­for­mų, mo­ki­niai ir stu­den­tai ir to­liau krem­ta kar­čias moks­lo šak­nis. Ne vie­nas pa­sva­jo­ja, kad bai­gęs moks­lus pa­si­gaus sa­vo lai­mės paukš­tę.

De­ja, šiuo me­tu po moks­lų bai­gi­mo jiems nie­kas ne­ga­ran­tuo­ja dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bę. To­dėl dau­ge­lis ke­lia spar­nus į už­sie­nį.

Moks­li­nin­kai, in­te­lek­tua­lai liūd­nai pro­gno­zuo­ja: taip ir iš­si­vaikš­čios mū­sų Lie­tu­va. Jie tvir­ti­na, kad įgy­tos moks­lo ži­nios, aukš­tas in­te­lek­tas Lie­tu­vo­je žmo­gui ne­ga­ran­tuo­ja ge­ro gy­ve­ni­mo.

Ge­rai, netgi pui­kiai Lie­tu­vo­je gy­ve­na ir vi­sai ne­krim­tu­sie­ji kar­čių moks­lo šak­nų, o tie­siog nu­si­pir­kę gar­sių moks­lo įstai­gų bai­gi­mo dip­lo­mus. Jie – vi­siems ži­no­mi, uži­man­tys aukš­tas pa­rei­gas Sei­me bei Vy­riau­sy­bė­je ir dėl sa­vo iš­si­la­vi­ni­mo vi­sai „ne­komp­lek­suo­jan­tys“. Tai jiems ne­truk­do da­ry­ti kar­je­rą.

O vi­siems ki­tiems ten­ka rim­tai kib­ti į moks­lus ir ti­kė­tis po jų bai­gi­mo nor­ma­laus dar­bo bei pa­do­raus at­ly­gi­ni­mo už jį. Nors And­rius Ma­mon­to­vas sa­ko tru­pu­tį ki­taip: „Rei­kia ne ti­kė­tis, o ti­kė­ti.“



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas