„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-27 06:56

Dalinkitės:  


Atodangos

Moks­lo šak­nys kar­čios...

Ši vi­siems pui­kiai ži­no­ma tie­sa nu­krin­ta į del­ną tar­si pri­no­kę rug­sė­jo obuo­liai. Imk ir krimsk. Ir krem­ta tas kar­čias šak­nis sep­tyn­me­čiai ir sep­ty­nio­lik­me­čiai. Jiems sa­ko­ma: pa­ken­tė­ki­te – vė­liau pa­ra­gau­si­te ir sal­džių moks­lo vai­sių. Bet koks il­gas tas ke­lias nuo pir­mos rai­dės iki pir­mo­jo at­ly­gi­ni­mo...

Rug­sė­jo 1-ąją gra­žu pa­žiū­rė­ti, kaip iš su­si­jau­di­ni­mo spin­din­čio­mis aki­mis, vie­no­je ran­ku­tė­je vos nu­lai­ky­da­mi il­ga­ko­tį ryš­kias­pal­vį kar­de­lio žie­dą, o ki­tą įsprau­dę į ma­mos ar tė­tės del­ną, į mo­kyk­lą trau­kia pir­mo­kė­liai.

Jiems vis­kas nau­ja, ne­ži­no­ma. Jie dar nie­ko ne­nu­tuo­kia apie lau­kian­čius džiaugs­mus ir var­gus. Juk, tė­ve­lių žo­džiais ta­riant, jų vai­kai to­kie šau­nūs, to­kie pro­tin­gi, be­veik vi­si bus pir­mū­nai.

Ži­no­ma, me­tams bė­gant grei­tai pa­si­ro­dys, kas yra kas. O kol kas ma­žie­siems rū­pi tik žai­di­mai su nau­jais drau­gais. Juk ir mo­ky­to­jai jų dėl moks­lų iš kar­to tik­rai ne­spaus, ga­bu­mus ver­tins sau­ly­tė­mis, rai­dė­mis ir, ži­no­ma, nė vie­no at­vi­rai ne­su­peiks, ne­su­bars.

Vy­res­nie­siems, sep­ty­nio­lik­me­čiams ar aš­tuo­nio­lik­me­čiams, – ki­tos pro­ble­mos. Jie jau nuė­jo šį ne­leng­vą ke­lią nuo pir­mo­jo skam­bu­čio iki pa­sku­ti­nio. O kas to­liau? Mo­kyk­li­niai, vals­ty­bi­niai eg­za­mi­nai ir vėl moks­lai, nes dau­ge­lis sva­jo­ja (na, gal la­biau jų tė­ve­liai) apie aukš­tą­ją mo­kyk­lą.

O tų mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je da­bar ne­trūks­ta. Vien tik uni­ver­si­te­tų ir ins­ti­tu­tų yra dau­giau nei po­ra de­šim­čių, ne ma­žiau – įvai­rių ko­le­gi­jų. Tad kaip iš­si­rink­ti?

Ir bė­do­ja kai­mo mo­te­rė­lė, kad jos jau­nė­liui ne py­ra­gai to­je pa­si­rink­to­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je. Moks­lo krū­vis di­de­lis, sun­ku iš­si­lai­ky­ti aukš­tu­mo­je, ten­ka mo­kė­ti už moks­lą, nuo­mo­tis kam­ba­rį, mai­tin­tis, ir, ži­no­ma, į kul­tū­ri­nius ren­gi­nius su drau­gais nuei­ti rei­kia...

Jau be­veik du de­šimt­me­čius vyks­tan­ti švie­ti­mo sis­te­mos re­for­ma nė kiek ne­pa­leng­vi­no nei mo­ki­nių, nei mo­ky­to­jų gy­ve­ni­mo. Tik da­bar aukš­ti mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­no tai, apie ką jau daug me­tų kal­ba mo­ky­to­jai ir mo­ki­nių tė­vai: mo­ky­mo pro­gra­mos yra per­krau­tos.

Siū­lo­ma vy­res­nių­jų kla­sių pro­gra­mas siau­rin­ti net treč­da­liu. At­ro­do, rei­kia tik džiaug­tis – ge­riau vė­liau, ne­gu nie­kad. Mo­ki­niai ga­lės leng­viau at­si­kvėp­ti, dau­giau lai­ko ir pa­stan­gų skir­ti pa­si­rink­to stu­di­juo­ti da­ly­ko eg­za­mi­nui pa­si­ruoš­ti.

Bet mo­ky­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vai įta­riai žiū­ri į šią nau­jo­vę. Gir­di, jei­gu bus ma­ži­na­mas mo­ky­to­jų dar­bo krū­vis, tai, sa­vai­me aiš­ku, bus ma­ži­na­mas ir jų dar­bo už­mo­kes­tis. At­ro­do, vis­kas lo­giš­ka: at­ly­gi­ni­mo už dar­bą dy­dis pri­klau­so nuo dar­bo apim­ties ir jo ko­ky­bės.

Bet nau­jo­vės sun­kiai ski­na­si ke­lią. Prieš jas vi­suo­met ran­da­ma sva­rių ar­gu­men­tų. Mo­ky­to­jai tvir­ti­na, kad su­trum­pi­nus mo­ky­mo pro­gra­mą nu­ken­tės mo­ky­mosi ko­ky­bė.

Gir­di, mo­kant Vakarų Eu­ro­pos li­te­ra­tū­ros J. V. Gė­tę dar dės­ty­si­me, o štai V. Šeks­py­rą jau teks pra­leis­ti. Tas pa­ts ir su is­to­ri­ja: pa­sa­ko­si­me apie J. Ce­za­rį ir Ro­mos im­pe­ri­ją, o se­no­vės grai­kų Ho­me­rą, Sok­ra­tą, Aris­to­te­lį ir ki­tus iš­min­čius teks pa­lik­ti ra­my­bė­je. Ti­kė­ki­mės, kad taip ne­bus.

Kol moks­lo ko­ri­fė­jai su­ka gal­vas dėl mo­ky­mo re­for­mų, mo­ki­niai ir stu­den­tai ir to­liau krem­ta kar­čias moks­lo šak­nis. Ne vie­nas pa­sva­jo­ja, kad bai­gęs moks­lus pa­si­gaus sa­vo lai­mės paukš­tę.

De­ja, šiuo me­tu po moks­lų bai­gi­mo jiems nie­kas ne­ga­ran­tuo­ja dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bę. To­dėl dau­ge­lis ke­lia spar­nus į už­sie­nį.

Moks­li­nin­kai, in­te­lek­tua­lai liūd­nai pro­gno­zuo­ja: taip ir iš­si­vaikš­čios mū­sų Lie­tu­va. Jie tvir­ti­na, kad įgy­tos moks­lo ži­nios, aukš­tas in­te­lek­tas Lie­tu­vo­je žmo­gui ne­ga­ran­tuo­ja ge­ro gy­ve­ni­mo.

Ge­rai, netgi pui­kiai Lie­tu­vo­je gy­ve­na ir vi­sai ne­krim­tu­sie­ji kar­čių moks­lo šak­nų, o tie­siog nu­si­pir­kę gar­sių moks­lo įstai­gų bai­gi­mo dip­lo­mus. Jie – vi­siems ži­no­mi, uži­man­tys aukš­tas pa­rei­gas Sei­me bei Vy­riau­sy­bė­je ir dėl sa­vo iš­si­la­vi­ni­mo vi­sai „ne­komp­lek­suo­jan­tys“. Tai jiems ne­truk­do da­ry­ti kar­je­rą.

O vi­siems ki­tiems ten­ka rim­tai kib­ti į moks­lus ir ti­kė­tis po jų bai­gi­mo nor­ma­laus dar­bo bei pa­do­raus at­ly­gi­ni­mo už jį. Nors And­rius Ma­mon­to­vas sa­ko tru­pu­tį ki­taip: „Rei­kia ne ti­kė­tis, o ti­kė­ti.“



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas