„Santaka“ / Stačiatikių kapinės alsuoja istorija ir dabartimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda sodyba (80 a sklypas, nuo Gižų 3 km, Marijampolė - 12 km, Vilkaviškis - 24 km, sodyba šalia asfaltuoto kelio, 100 m iškeltu žvyrium keliuku, domina keitimas į butą Vilkaviškyje). Tel. 8 690 58 747.
Galioja iki: 2019-07-26 13:09:49

Parduoda mūrinį namą Smėlio g.20, Virbalyje (sklypo plotas 17 a, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-07-27 13:08:15

Nebrangiai parduoda naudotą kietojo kuro katilą DEFRO (15 kW). Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2019-07-28 08:56:55

Parduoda dvi mėsines karves su veršiais, 12 metinių pieninių telyčių, 2 bulius (6 mėn. ir 1 metų). Tel. 8 689 53 747.
Galioja iki: 2019-08-01 13:32:23

Parduoda kombainą FERGUSON 206 (2,5 m pjaunamoji, yra smulkintuvas), 2 vietų melžimo aikštelę, grėblį-vartytuvą, 12 t traktorinę puspriekabę, traktorius FORTSCHRITT 323A ir MTZ-50, 5 korpusų plūgą KVERNELAND, traktorių T-150 su kultivatoriumi, 3 m grūdų sėjamąją, 800 l purkštuvą HARDI, ritininį presą, ekskavatorių JUMZ, vakuumo siurblį. Tel. 8 689 53 747.
Galioja iki: 2019-08-01 13:32:56



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-27 06:37

Dalinkitės:  


Se­no­sios ka­pa­vie­tės dar sau­go­mos aukš­tų tvo­re­lių, metalinių kryžių – tik­rų se­no­sios kal­vys­tės še­dev­rų.

Autorės nuotr.


Stačiatikių kapinės alsuoja istorija ir dabartimi

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Gre­ta Ky­bar­tų ci­vi­li­nių ka­pi­nių, kur lai­do­ja­mi tra­di­ci­nį ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mą iš­pa­žįs­tan­tys žmo­nės, pri­si­šlie­ju­sios jau­kios or­to­dok­sų (sta­čia­ti­kių) ka­pi­nai­tės.

Iš pir­mo žvilgs­nio jos at­ro­do jau ne­be­vei­kian­čios ir li­ku­sios tik kaip is­to­ri­nis pa­mink­las, ta­čiau, pa­si­ro­do, dar yra žmo­nių, ku­rie čia lan­ko ir pri­žiū­ri sa­vo ar­ti­mų­jų ka­pus. Pa­sak se­niū­ni­jos spe­cia­lis­to Vi­to Kat­ke­vi­čiaus, jis pa­žįs­tan­tis Ky­bar­tuo­se gy­ve­nan­čius sta­čia­ti­kius, ku­rie ga­lė­tų pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie ru­sų ci­vi­li­nes ka­pi­nes, mat ka­da jos įsteig­tos ir ko­dėl, se­niū­ni­jo­je ži­nių nė­ra.

Pa­kal­bin­tas ky­bar­tie­tis Va­si­li­jus Ba­gu­chas sa­kė, kad nuo ta­da, kai Ka­li­ning­ra­do sri­tį ir Ky­bar­tus ati­tvė­rė sie­na, lan­kan­čių šiuos ka­pus smarkiai su­ma­žė­jo.

– Vie­nu me­tu čia bu­vo daug šiukš­lių, žmo­nės ne­pai­sė, kad tai ka­pi­nės, – sa­kė ky­bar­tie­tis. – Vė­liau mo­ki­niai su­rin­ko ir iš­ne­šė vi­sas šiukš­les, tad te­ri­to­ri­ja ta­po daug šva­res­nė. Da­bar jau ka­pi­nės la­biau pri­žiū­ri­mos. Yra žmo­nių, ku­rie gy­ve­na ne­to­li ir lan­ko sa­vų­jų ka­pus. Taip pat – ir mes su žmo­na.

Apie ka­pi­nių įkū­ri­mą ky­bar­tie­čiai ži­no ma­žai. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se ra­šo­ma, kad dar ca­ro lai­kais aukš­tų­jų as­me­nų reik­mėms bu­vo įreng­tas ne tik ge­le­žin­ke­lio sto­ties komp­lek­sas. Mies­te­ly­je bu­vo įkur­ta Ky­bar­tų Alek­sand­ro Nevs­kio sta­čia­ti­kių cerk­vė, tu­rė­ju­si at­lik­ti ypa­tin­gą mi­si­ją. Pa­gal sta­čia­ti­kių pa­pro­čius, par­ga­be­nant iš Va­ka­rų į Ru­si­ją už­sie­ny­je mi­ru­sių ti­kin­čių­jų pa­lai­kus, vi­sos rei­ka­lin­gos apei­gos tu­rė­da­vo bū­ti at­lik­tos jau pa­čio­je pir­mo­je pa­sie­nio cerk­vė­je. Ma­no­ma, jog Ky­bar­tų cerk­vė ma­tė dau­giau aukš­tų ca­ri­nės Ru­si­jos as­me­nų ne­gu vi­sos ki­tos Lie­tu­vos cerk­vės kar­tu. Jai bu­vo ke­lia­mi di­de­li rei­ka­la­vi­mai, to­dėl ir ši mal­dos šven­to­vė, ir sta­čia­ti­kių ka­pi­nės Ky­bar­tuo­se bu­vo ypa­tin­gos.

Lai­do­ji­mo pa­pro­čiai ir tra­di­ci­jos dau­ge­ly­je tau­tų ir ti­kė­ji­mų la­bai ski­ria­si. Vi­sa, kas da­ro­ma, skir­ta pa­gerb­ti ve­lio­niui ir tu­ri sa­vo pra­smę. Or­to­dok­sai, kaip ir ka­ta­li­kai, yra krikš­čio­nys.

Iš­pa­žįs­tan­tie­ji sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mą pa­gal pa­pro­čius tu­ri bū­ti lai­do­ja­mi tre­čią­ją die­ną po mir­ties. Daug kas klys­ta gal­vo­da­mi, kad sta­čia­ti­kius į ka­pus ne­ša at­vi­ra­me kars­te. Tai at­ski­lu­sių nuo sta­čia­ti­kių baž­ny­čios sen­ti­kių tra­di­ci­ja. Sta­čia­ti­kių lai­do­tu­vė­se, pa­sak re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kų, ga­li­ma ap­tik­ti ir pa­go­niš­kų mo­ty­vų: mi­ru­sia­jam įde­da­ma deg­ti­nės ir šio­kios to­kios už­kan­dos. Tie­sa, pa­sak V. Ba­gu­cho, šiuo me­tu ap­siei­na­ma be to. Bent jau Ky­bar­tuo­se. „Ne ma­do­je“ ir aukš­tos ka­pą juo­sian­čios tvo­re­lės, ko­kių gau­su mū­sų pa­sie­nio sta­čia­ti­kių ka­pi­nė­se.

Vis daž­niau or­to­dok­sai ir ka­ta­li­kai at­gu­la to­se pa­čio­se ci­vi­li­nė­se ka­pi­nė­se ir dėl to ne­ky­la jo­kių ne­sklan­du­mų. Ski­ria­si tik ka­pą žy­min­tis kry­žius su pa­pil­do­mais sker­si­niais. Pa­sak krikš­čio­ny­bės ty­rė­jų, toks kry­žius yra kaip pri­mi­ni­mas apie nu­kry­žia­vi­mo de­ta­les. Vir­šu­ti­nis ma­žas sker­si­nis pri­me­na len­te­lę su už­ra­šu „Jė­zus Na­za­rie­tis, žy­dų Ka­ra­lius“, ku­rią Pon­ci­jus Pi­lo­tas lie­pė pri­kal­ti virš nu­kry­žiuo­to­jo. Apa­ti­nis sker­si­nis po nu­kry­žiuo­to žmo­gaus ko­jo­mis rei­ka­lin­gas, kad šis ga­lė­tų at­si­rem­ti kul­nais. O pa­svi­ręs šis sker­si­nis todėl, kad pri­min­tų apie du su Kris­tu­mi nu­kry­žiuo­tus pik­ta­da­rius, ku­rių vie­nas kar­tu su mi­nia py­ko ir įžei­di­nė­jo Jė­zų, dėl to­ kai­rio­ji sker­si­nio pu­sė nu­leis­ta že­myn. Ki­tas pik­ta­da­rys at­gai­la­vo ir iš­gir­do Jė­zų ta­riant: „Iš tie­sų sa­kau tau: šian­dien su ma­ni­mi bū­si ro­ju­je.“ To­dėl de­ši­nio­ji sker­si­nio pu­sė pa­kel­ta aukš­tyn. Tai pri­me­na apie pa­si­rin­ki­mą, kaip kiek­vie­nam ap­si­spręs­ti. Bet kry­žius vi­siems krikš­čio­nims yra vie­nas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Sporto aikštelė įrengta ir prie „Ąžuolo“ progimnazijos
* Mainų programos naudingos jaunimui
* Legendinės laidos „Mūsų miesteliai“ filmavimo grupė dirbo Kybartuose
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate laimėjęs loterijoje?
Taip, laimėjau vertingų prizų.
Tik smulkias sumas.
Loterijoje man nesiseka.
Niekada nedalyvauju.



Kalbos patarimai

Kaip rašyti dalelytę „nebe“ su kitais žodžiais?
Neiginys nebe rašomas kartu su veiksmažodžiais ir veiksmažodiniais daiktavardžiais, su būdvardžiais ir prieveiksmiais (su kuriais kartu rašomas ir neiginys ne), pvz.: nebegali, nebegalėjimas, nebegeras, nebedaug, nebetoli, nebegaila etc.
Skyrium rašomas nuo kitų žodžių, kai reiškia priešpriešą, pvz.: Dangus nebe mėlynas, o pilkas. Jis nebe dirba, o tinginiauja.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas