|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-09-22 09:10
|
|
|
Kastytis Patiejūnas seminarų dalyvius supažindino su rizomaniją sukeliančio viruso biologija ir plitimu.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Pernai Šakių rajone užfiksuotas pirmas Lietuvoje karantininės cukrinių runkelių ligos
rizomanijos židinys. Rizomanijos sukėlėjas yra runkelių gyslų nekrotiško pageltimo virusas, kurį platina dirvoje gyvenantis grybas. Manoma, kad sukėlėjas galėjo būti įvežtas į
Lietuvą su bulvių sėkla iš valstybių, kur rizomanija jau paplitusi.
Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotojai, norėdami cukrinių runkelių augintojus
plačiau supažindinti su šiuo klastingu cukrinių runkelių virusu, suengė į seminarą
„Cukrinių runkelių ligų monitoringas įvairių veislių pasėliuose. Rizomanijos plitimas ir
prevencijos priemonės“.
Seminare dalyvavo Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vedėjas, Valstybinės
augalų apsaugos darbuotojai iš Panevėžio, Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių, įvairių firmų
atstovai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovių atstovai.
Firmos KWS atstovas Kastytis Patiejūnas, neseniai grįžęs iš Vokietijos, papasakojo,
kad cukrinių runkelių rizomanijos židiniai Vokietijoje padidėję, palyginti su buvusiais
prieš 5 metus. Jie išsiplėtė upių baseinuose vandens tekėjimo kryptimis.
K.Patiejūnas pademonstravo filmą apie rizomaniją sukeliančio viruso biologiją ir
plitimą. KWS selekcininkai manė, kad rizomanija neplis šiaurinėse valstybėse, pavyzdžiu Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje. Tačiau, atšilus klimatui, susidarė palankios sąlygos viruso pernešėjo grybui vystytis ir šiose šalyse.
Botanikos instituto fitovirusų laboratorijos vedėjas habilituotas biomedicinos mokslų
daktaras Juozas Staniulis per elektroninį mikroskopą parodė, kaip atrodo rizomanijos
viruso lazdelės, supažindino su rizomanijos nustatymo metodais.
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos karantino skyriaus vyresnysis specialistas
Gintaras Lapinskas teigė, kad naujų ligos židinių Šakių rajone šiuo metu nenustatyta.
Specialistas patarė ūkininkams pervažiuojant dirbti iš lauko į lauką gerai nusivalyti
techniką, kad neperneštų užkrato. Nuo rizomanijos patikrintiems cukriniams runkeliams
buvo pažadėta išrašyti augalų pasus, kurie bus reikalingi pristatant gumbus į fabrikus.
Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro agronomė Valerija Banislauskienė
informavo cukrinių runkelių augintojus, kad Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos siūlimu į „Augalų veislių 2005 m. sąrašą“ įrašytos 38 cukrinių runkelių veislės, iš
kurių 10 veislių yra tolerantiškos rizomanijai: ‚'Dorena', 'Sofarizo', 'Mars', 'Achat', 'Axial',
'Alligator', 'Deleita', 'Firenza', 'Monza', 'Suez'.
Ateityje numatoma įrašyti dar 6 veisles. Tačiau jų sėklos yra brangesnės.
Rumokų bandymų stoties jaunesnioji mokslo darbuotoja Zita Brazienė priminė, kad
cukriniai runkeliai serga ir kitomis ligomis – rudmarge, baltuliais, miltlige ir kt., kurios
augintojams gali pridaryti nemažai žalos. Išplitę lapų ligos sumažina runkelių šakniavaisių derlių, pablogina kokybę. Pagrindinė kovos su šiomis ligomis priemonė – fungicidai.
Dabar Lietuvoje cukrinių runkelių pasėliuose leidžiama naudoti 5 fungicidus: „Artea“,
„Impaktą“, „Opusą“, „Tango super“ ir naują fungicidą „Sferą“.
Mokslo darbuotoja Birutė Petkevičienė parodė Rumokų bandymų stoties iš Anglijos
įsigytus rizomanijos lauko testus. Jų tikslumas atliktų tyrimų metu Švedijoje, Vengrijoje,
Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje buvo 96 procentai.
Vėliau ūkininkai buvo pakviesti pažiūrėti skirtingų veislių bandymus, įvertinti jų
atsparumą ligoms.
Juozas KAUNAS
Rumokų bandymo stoties direktorius
Pernai Šakių rajone užfiksuotas pirmas Lietuvoje karantininės cukrinių runkelių ligos rizomanijos židinys. Rizomanijos sukėlėjas yra runkelių gyslų nekrotiško pageltimo virusas, kurį platina dirvoje gyvenantis grybas. Manoma, kad sukėlėjas galėjo būti įvežtas į Lietuvą su bulvių sėkla iš valstybių, kur rizomanija jau paplitusi. |
Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotojai, norėdami cukrinių runkelių augintojus plačiau supažindinti su šiuo klastingu cukrinių runkelių virusu, suengė į seminarą „Cukrinių runkelių ligų monitoringas įvairių veislių pasėliuose. Rizomanijos plitimas ir prevencijos priemonės“.
Seminare dalyvavo Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vedėjas, Valstybinės augalų apsaugos darbuotojai iš Panevėžio, Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių, įvairių firmų atstovai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovių atstovai.
Firmos KWS atstovas Kastytis Patiejūnas, neseniai grįžęs iš Vokietijos, papasakojo, kad cukrinių runkelių rizomanijos židiniai Vokietijoje padidėję, palyginti su buvusiais prieš 5 metus. Jie išsiplėtė upių baseinuose vandens tekėjimo kryptimis.
K.Patiejūnas pademonstravo filmą apie rizomaniją sukeliančio viruso biologiją ir plitimą. KWS selekcininkai manė, kad rizomanija neplis šiaurinėse valstybėse, pavyzdžiu Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje. Tačiau, atšilus klimatui, susidarė palankios sąlygos viruso pernešėjo grybui vystytis ir šiose šalyse.
Botanikos instituto fitovirusų laboratorijos vedėjas habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Juozas Staniulis per elektroninį mikroskopą parodė, kaip atrodo rizomanijos viruso lazdelės, supažindino su rizomanijos nustatymo metodais.
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos karantino skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Lapinskas teigė, kad naujų ligos židinių Šakių rajone šiuo metu nenustatyta. Specialistas patarė ūkininkams pervažiuojant dirbti iš lauko į lauką gerai nusivalyti techniką, kad neperneštų užkrato. Nuo rizomanijos patikrintiems cukriniams runkeliams buvo pažadėta išrašyti augalų pasus, kurie bus reikalingi pristatant gumbus į fabrikus.
Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro agronomė Valerija Banislauskienė informavo cukrinių runkelių augintojus, kad Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos siūlimu į „Augalų veislių 2005 m. sąrašą“ įrašytos 38 cukrinių runkelių veislės, iš kurių 10 veislių yra tolerantiškos rizomanijai: ‚'Dorena', 'Sofarizo', 'Mars', 'Achat', 'Axial', 'Alligator', 'Deleita', 'Firenza', 'Monza', 'Suez'.
Ateityje numatoma įrašyti dar 6 veisles. Tačiau jų sėklos yra brangesnės. Rumokų bandymų stoties jaunesnioji mokslo darbuotoja Zita Brazienė priminė, kad cukriniai runkeliai serga ir kitomis ligomis – rudmarge, baltuliais, miltlige ir kt., kurios augintojams gali pridaryti nemažai žalos. Išplitę lapų ligos sumažina runkelių šakniavaisių derlių, pablogina kokybę. Pagrindinė kovos su šiomis ligomis priemonė – fungicidai. Dabar Lietuvoje cukrinių runkelių pasėliuose leidžiama naudoti 5 fungicidus: „Artea“, „Impaktą“, „Opusą“, „Tango super“ ir naują fungicidą „Sferą“.
Mokslo darbuotoja Birutė Petkevičienė parodė Rumokų bandymų stoties iš Anglijos įsigytus rizomanijos lauko testus. Jų tikslumas atliktų tyrimų metu Švedijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Anglijoje buvo 96 procentai.
Vėliau ūkininkai buvo pakviesti pažiūrėti skirtingų veislių bandymus, įvertinti jų atsparumą ligoms.
Juozas KAUNAS
Rumokų bandymo stoties direktorius
Publikuota: 2005-09-22 09:10:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|