„Santaka“ / Prisiminimų valanda Vilkaviškio gatvėse

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-22 09:02

Dalinkitės:  


Žvilgsniu ir rankos mostu aprėpdamas teritoriją prie Kultūros rūmų vilkaviškietis S.Dženkaitis rodė senųjų žydų kapinių ribas.

Autorės nuotr.


Prisiminimų valanda Vilkaviškio gatvėse

Birutė NENĖNIENĖ

Sugrįžta praeitin

Vilkaviškietis Stasys Dženkaitis jau dvidešimt metų rytais nesikelia į darbą – priklausantį poilsį užsitarnavo dirbdamas paslaugų sferoje bei siuvimo fabrike elektriku. Darbo biografiją jis pradėjo žydo prekybos sandėliuose. Dabar žmogus turi marias laisvo laiko, todėl mielai sutinka pabūti gidu jau nesančiomis Vilkaviškio gatvėmis.

Jo pasakojimų išskirtinumu įsitikino muziejininkai bei Vilkaviškio žydų likimu besidominti Savivaldybės paminklotvarkininkė D.Ambrasaitė. Vos žengus žingsnį bet kuria miesto gatve, iš S.Dženkaičio atminties klodų iškyla vis naujas puslapis – namai, gatvės, pavardės, papročiai, bendravimas.

Prieškary Vilkaviškyje dominavo žydų tautybės žmonės, lietuviai buvo įsikūrę viename kitame name. Tuometiniai kaimynai puikiausiai sutarė, draugavo. Pasak pašnekovo, lietuviams iš savo kaimynų vertėjo daug ko pasimokyti – jie buvo gabūs, ypač ekonomikos srityje, gerai įvaldę derybų meną.

Kartais praeidamas Jono Basanavičiaus aikšte S.Dženkaitis susimąsto ar prisėdęs ant suoliuko tiesiai prieš dabartinę vaistinę bei „Kotrynos“ parduotuvę tiesiog mato ten stovėjusį namą, aplink tuometinę turgaus aikštę išsidėsčiusias žydų prekyvietes ir kt. Deja, jau nebėra su kuo pasidalyti išgyvenimais.



Viso to neliko

Nuo Maironio gatvės žingsniuodamas upelio link S.Dženkaitis ranka mosteli pradinės mokyklos pusėn:

– Čia stovėjo medinė skerdykla. Ją nupirko vokietis Okmanas, nugriovė ir pastatė Vilkaujos gatvės gale, dešinėje, 1935 metais ji sudegė. Paskui, iki 1938 metų, kol pastatė šią mokyklą, čia buvo karvių rinka. Vilkaviškyje buvo karvių, arklių bei kiaulių rinkos. Į turgavietę, kur dabar stovi J.Basanavičiaus paminklas, suveždavo parduoti bulves, daržoves, grūdus ir kt.

Vilkaviškiečio vaikystėje per miestą tekančios Šeimena ir Vilkauja ne kartą buvo patvinusios ne ką mažiau nei per šiemetinę liūtį.

– Tiltą dabar atstatė, bet upės neatgaivino. Aš pirmą žuvį po senuoju tiltu pagavau. Jūs nepatikėtumėt, šitokios buvo lydekos, – pašnekovas skėstelėjo į šonus rankas daugiau nei pusmetrį.

Pasirodo, prie poliklinikos tiltas buvęs ir prieškario laikais. Tuomet jį vadino „kladkų“ tiltu.

Jis sudegė 1941 metų birželio 22-ąją.

Vilkaviškiečio atmintyje išlikę žydų prieglaudos, vadintos „bagadelnėmis“, sinagogų, paupio gatvės ir daržų vaizdai.



Kapinių vietoje

Tolesnio mūsų pasivaikščiojimo maršrutas pasuko Kultūros rūmų link. Rankos mostais ir žvilgsniu aprėpdamas dabar apžėlusią teritoriją S.Dženkaitis vaizdžiai nupasakojo, kurioje teritorijoje buvo žydų kapinės.

Po Kultūros rūmais ir Eglės tako skulptūromis ilsisi žmonių palaikai. Tai buvo didelės senosios žydų kapinės, kuriose S.Dženkaičio vaikystėje jau nieko nelaidodavo.

Po karo žydų kapų paminklų likučius žmonės išsitampė namų pamatams.

Pasak pašnekovo, kapų priežiūrai žydai neskyrė dėmesio: aptvėrė – ir tegul būna amžina ramybė. Todėl klausiau, kodėl dabartiniai jų tautiečiai taip jautriai reaguoja dėl to, kad kadaise buvusiose kapinėse pradedamos statybos. S.Dženkaitis pasižiūrėjo kaip į kokią naivuolę: „Kažin kaip jaustumeisi, jei išartų, išakėtų ir užsėtų senąsias mūsų kaimų kapinaites? Jei apie tai žinočiau, nenuryčiau daržovių, užaugintų tokiame lauke.“



Saviti papročiai

Žydai velionį būtinai palaidodavo iki saulės laidos. Į karstą nedėdavo, veždavo specialiu vežimu. Vyriškis atsimena taip ir neišsiaiškintus veiksmus: iš tos pusės, kuria gatve lydėdavo mirusį, žydai liedavo vandenį, palydų metu į uždarą urną rinkdavo aukas. Jei numirdavo tėvas, tai sūnus palydėdavo į kapus, tačiau tėvui sūnų lydėti buvo negalima. Jis pasilikdavo namuose.

Pasak pašnekovo, priklausomai nuo tikėjimo pakraipos ne visi elgdavosi vienodai. Žydai nedrausdavo lietuviams užeiti į sinagogą, tik buvo privaloma kuo nors prisidengti galvą.

Kaip dabar kiekvieną dieną žmonės juda gatve nuo „Maximos“ banko, pašto, poliklinikos ir kitų įstaigų link, taip kiekvieną ankstų rytą šia gatve, turėjusia Sinagogų vardą, žydai eidavo į savo šventyklą melstis. Po maldų aptardavo kainas, įvykius – visa informacija kaipmat pasklisdavo po miestą.

Prieš Velykas žydai apsišvarindavo – iš kiekvienų namų visus duonos gaminius išnešdavo prie upės ir sudegindavo. S.Dženkaitis iki šiol prisimena šventei kepamų macų skonį. Jis sakė, jog didžiausia nesąmonė kalbos, jog macams žydai naudodavo jaunų krikščionių kraują.



Nematė problemų

– Aš užaugau pačiame centre, galiu sakyti rinkos aikštėje. Visi vaikystės, jaunystės draugai buvo žydukai. Tada mums tai nebuvo reikšminga, jokių tautinių problemų nekildavo. Futbolą spardydami ir susimušdavome, ir susigerindavome. Mokėjau žydiškai kalbėti, kai ką dar atsimenu, – pasakojo S.Dženkaitis.

Paprašytas prisiminti apie maistą, pašnekovas sakė, jog žydai nevalgydavo žuvų, kurios neturi žvynų. Iš grybų pripažindavo tik voveraites, mėsą valgydavo tik priekinės gyvulio dalies iki šonkaulių. Turėdavo atskirus indus pieniškam ir mėsiškam maistui. Lietuvių vaikams žydai leisdavo užeiti į namus, pavaišindavo, tačiau patys pas lietuvius nevalgydavo.

Tarp abiejų tautų jaunuolių užsimegzdavo ne tik draugystė, bet ir meilė, net ir gyvendavo poroje, nors tėvai prieštaraudavo.

S.Dženkaitis neslėpė, jog ir jis draugavo su kaimyne Rachile. Koks jos likimas? „Kaip visų žydų...“ – kurį laiką mūsų pokalbį pertraukė supratinga tyla.



Atminties nesunaikino

– Buvo labai baisu, – apie karo pradžią pasakojo S.Dženkaitis. – Vienus vyrus vokiečiai išvarė į Vokietiją, kitus – lietuvius ir žydus – sugrūdo į vieno prie rinkos aikštės stovėjusio, jau nugriauto, namo rūsį, dar kitus suginė į seminarijos pastatą. Moteris ir vaikus suvarė į kareivines (dabar Profesinio rengimo centras – red.). Pirmiau sunaikino vyrus, o paskui moteris ir vaikus. Dėl patirto siaubo naktimis pašokdavau...

Kai kam pasisekė išsigelbėti, kiti buvo apgauti ir išduoti. Po karo dar sutikau vieną kitą buvusį Vilkaviškio žydą, vėliau ryšiai nutrūko.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas