„Santaka“ / Vyriškis mėgsta gėles ir myli gyvenimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-18 06:23

Dalinkitės:  


Vi­są lais­va­lai­kį Adas Pen­kai­tis pra­lei­džia tarp gė­lių.

Autorės nuotr.


Vyriškis mėgsta gėles ir myli gyvenimą

Birutė NENĖNIENĖ

De­vy­nio­li­ka me­tų mui­ti­nė­je dir­ban­tis Adas Pen­kai­tis po ei­li­nio bu­dė­ji­mo su­grį­žęs į na­mus pa­ka­bi­na uni­for­mą ir iki ki­tos pa­mai­nos di­džią­ją lai­ko da­lį pra­lei­džia tarp gė­lių.

Maž­daug tiek me­tų vy­riš­kis au­gi­na ir kar­de­lius.



Lais­va­lai­kio už­siė­mi­mas

Bu­vo toks pe­rio­das, kai „Pasagos“ me­ta­lo dir­bi­nių ga­myk­los konst­ruk­to­rių ce­cho brai­žy­to­jas Adas, grį­žęs po tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je, au­gi­no ir ro­žes. Tie­siog ne­ga­lė­jo leis­ti, kad ne­ma­žas tė­vų šilt­na­mis sto­vė­tų tuš­čias. Brolis ši­taip „so­li­da­ri­za­vo­si“ su gė­les taip pat mėgs­tan­čia ir iš jų au­gi­ni­mo prie sa­vo na­mų biu­dže­to pri­si­de­dan­čia vy­riau­sią­ja se­se­ri­mi Ka­zy­te. Vy­riš­kis tu­rė­jo už­vei­sęs ko­kius pen­kis šim­tus ke­re­lių. Ta­čiau jam vi­sa­da la­biau pa­ti­ko gė­les au­gin­ti ir pri­žiū­rė­ti, nei už­sii­mi­nė­ti jų rea­li­za­vi­mu.

To­dėl ir da­bar, žval­gy­da­ma­sis į vė­jų ir lie­taus iš­klai­py­tus kar­de­lius bei dėl šie­me­ti­nių oro są­ly­gų ne­gai­les­tin­gai pikt­žo­lių už­go­žia­mas gė­lių lys­ves, tra­ge­di­jos dėl „žūsiančių“ pa­ja­mų vy­riš­kis ne­da­ro. Tai bū­din­ga kiek­vie­nam žmo­gui, ku­ris sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lu ne­lai­ko sie­ki­mo už­si­dirb­ti „vi­so pa­sau­lio pinigų“.

Galbūt kai kam pa­tin­ka įmer­kus meš­ke­rę va­lan­dų va­lan­das pra­murk­so­ti prie van­dens tel­ki­nio be­lau­kiant už­kim­ban­čios žu­ve­lės, o vi­są Ado lais­vą lai­ką ati­ma žmo­gaus dė­me­sį mėgs­tan­čios gė­lės.

„Kam ga­li ne­pa­tik­ti gė­lės?“ – sa­ko Adas apie sa­vo po­mė­gį.



Rei­kia ži­nių ir mei­lės

Pir­muo­sius ke­lis kar­de­lių gum­be­lius Adui prieš dau­ge­lį me­tų „už­tei­kė“ kai­my­nė. Pa­ty­rę gė­li­nin­kai sa­ko, jog, no­rint šias gė­les par­da­vi­nė­ti, rei­kia tu­rė­ti bent po 25 vie­nos veis­lės svo­gū­nė­lius.

Vy­riš­kis to­kių pa­skai­čia­vi­mų ne­pai­sė ir be­si­dau­gi­nan­čius au­ga­lus vis so­di­no sa­vo ma­lo­nu­mui, ieš­ko­jo įdo­mes­nių spal­vų bei rū­šių. Jis va­do­va­vo­si ki­tų su­kaup­ta pa­tir­ti­mi, skai­tė spe­cia­lią li­te­ra­tū­rą, su­ži­no­jo, ku­rios veis­lės le­pes­nės, o ku­rios at­spa­rios, ku­rios anks­čiau ar vė­liau pra­žys­ta, ko­kią dir­vą, trą­šas mėgs­ta. To­dėl Ado gė­ly­ne pir­mie­ji kar­de­liai pra­žys­ta lie­pos mė­ne­sį, ki­ti ve­ši iki ru­dens.

Šie­met pir­miau­sia iš­si­sklei­dė švel­niai ža­lios spal­vos žie­dai. Kaip di­džiau­sias jų įver­ti­ni­mas bu­vo žmo­nių pa­gy­ri­mai, kad gė­lės esan­čios „to­kios gra­žios kaip iš Olan­di­jos“.

Gė­lių au­gin­to­jui ma­lo­nu pri­si­min­ti ir vie­ną at­ve­jį, kai pir­kė­jai pa­pra­šė su­kom­po­nuo­ti puokš­tę iš 49 kar­de­lių stie­be­lių. To­kia ori­gi­na­lia do­va­na žmo­nės no­rė­jo pra­džiu­gin­ti drau­gus as­me­ni­nio ju­bi­lie­jaus pro­ga. O ne­se­niai vy­ku­sios Gied­rių kai­mo bend­ruo­me­nės šven­tės me­tu ak­ty­viau­si gy­ven­to­jai taip pat bu­vo pa­gerb­ti A. Pen­kai­čio išau­gin­tais kar­de­lių žie­dais.

To­kie at­ve­jai tik pa­tvir­ti­na se­ną tie­są, jog lie­tu­viš­kuo­se dar­že­liuo­se su mei­le au­gi­na­mos gė­lės gro­žiu ne­nu­si­lei­džia im­por­tuo­ja­moms. Prob­le­ma tik ta, kad no­rint jų tu­rė­ti ne vie­nus me­tus rei­kia kant­ry­bės ir kruopš­tu­mo, vie­tos ir są­ly­gų gum­be­lius iš­sau­go­ti per žie­mą. Prie na­mų tu­ri­mo be­veik tris­de­šim­ties arų že­mės skly­po da­lį A. Pen­kai­tis pa­sky­ręs kar­de­lių lys­vėms, ne­ma­žai vie­tos pa­li­kęs ve­jai ir tra­di­ci­niam kai­mo gė­lių dar­že­liui. Čia nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki vė­ly­vo ru­dens skir­tin­gų rū­šių ir spal­vų žie­dai kei­čia vie­ni ki­tus. Vy­riš­kis sa­ko­si ne­skai­čia­vęs, kiek ir ko­kių rū­šių gė­lių au­ga jo so­de­ly­je. Gra­žių au­ga­lų pil­na ir kam­ba­riuo­se.



Pa­mė­go nuo ma­žens

Iš­si­kal­bė­ję apie šio po­mė­gio šak­nis pa­juo­ka­vo­me, ar ne­bū­sią tai iš pri­gim­ties. Šei­mo­je Adas bu­vo „pagrandukas“ – jau­niau­sias tarp še­šių Pen­kai­čių vai­kų: tri­jų vy­res­nių se­se­rų ir dvie­jų bro­lių. Ma­ma yra pa­sa­ko­ju­si, jog Kū­čių va­ka­rą tik spė­ju­si su­val­gy­ti ka­lė­dai­tį – ir jau rei­kė­jo ruoš­tis į li­go­ni­nę. Tė­vai kū­di­kiui rin­ko su­tam­pan­tį su gi­mi­mo die­na Ado­mo var­dą. Ta­čiau su gau­sia šei­ma drau­ga­vęs ir krikš­ta­tė­viu su­ti­kęs bū­ti ku­ni­gas J. Juš­kai­tis pa­ta­rė krikš­ty­ti trum­pes­niu Ado var­du.

Tik se­ni ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai dar pri­si­me­na, jog gau­si Pen­kai­čių šei­ma gy­ve­no ma­žo­je tro­be­lė­je prie Zom­či­nės ka­pi­nai­čių, kur da­bar ple­čia­si nau­jo­sios Vil­ka­viš­kio ka­pi­nės. Sa­vo vai­kys­tės na­mus Adas ­me­na kve­pian­čius šva­ra, pie­nu ir ma­mos nuo­la­tos ke­pa­mo­mis ban­de­lė­mis. Jis ge­rai prisi­me­na, kai tė­vai vie­ni pir­mų­jų pa­si­sta­tė na­mus be­si­ku­rian­čio­je Gied­rių gy­ven­vie­tė­je. Pri­si­me­na ir griež­tą, reik­lų tė­ve­lį – bu­vu­sį Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro fron­ti­nin­ką, ko­vų žaiz­domis pa­žy­mė­tą po vie­no žiau­raus mū­šio Ja­po­ni­jo­je, prie Port Ar­tū­ro.

Se­se­rys iš­te­kė­jo, bro­liai ve­dė, o jau­niau­sias Adas li­ko gy­ven­ti su naš­lau­jan­čia ma­ma. Jam vi­sa­da pa­ti­ko pa­tal­kin­ti gė­les mė­gu­siai ma­mai. Da­bar vy­riš­kis gal­vo­ja, kad tik­riau­siai iš ma­mos ne­ju­čio­mis iš­mo­ko ir šei­mi­nin­kau­ti, net tor­tus kep­ti. Jis neat­si­sa­kė ne­tgi ta­da, kai ka­lė­do­jan­čiam per kai­mą ku­ni­gui ki­ti žmo­nės ne­drį­so pa­ruoš­ti va­ka­rie­nės. Adas pa­ts pa­ruo­šė pie­tus mi­nint ma­mos mir­ties ket­vir­ti­nes. Ją į Am­ži­ny­bę pa­ly­dė­jo pir­mą­ją šių me­tų die­ną. „Ne­ke­liu pro­ble­mų dėl to, kad li­kau gy­ven­ti vie­nas. Vi­sus na­mų ruo­šos dar­bus pa­si­da­ry­ti mo­ku. Kaip statutinis pareigūnas ru­de­nį gal­vo­ju išei­ti į pen­si­ją, ta­da tu­rė­siu lai­ko ap­lin­ką la­biau susitvarkyti“, – svars­tė pen­kias­de­šimt­me­čio dar ne­šven­tęs vy­riš­kis.

Po­kal­bį jis api­bend­ri­no pa­pras­tais žo­džiais: „Gy­ven­ti yra sma­gu.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas