|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2010-08-13 07:00
Dvidešimtmečio proga Kybartų Naujosios apaštalų bažnyčios tikinčiuosius aplankė apaštalas Arminas Brinkmannas, kuris po pamaldų penkiems žmonėms atliko paženklinimo ceremoniją.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Jubiliejaus proga religinę bendruomenę aplankė krašto apaštalas Arminas Brinkmannas. Jį lydėjo apaštalas Walteris Schorras, vyskupas Artūras Strelčiūnas, krašto vyresnysis Andrejus Andrijanovas bei krašto evangelistai ir kunigai. Svečius Kybartų bažnyčioje priėmė evangelistas (klebonas) Justinas Povilaitis. Pamaldose dalyvavo pietų Lietuvos bendruomenės. Į vokiškai A. Brinkmanno skaitomas šventines pamaldas susirinko apie pusantro šimto žmonių. Po pamaldų krašto apaštalas paženklino Šventąja Dvasia (pakrikštijo) penkis žmones, naujoms pareigoms buvo ordinuoti du diakonai iš Kybartų ir Jurbarko bei vienas kunigas iš Klaipėdos. Giedojo jungtinis choras, po pamaldų vyko šventinis koncertas. Pakalbintas evangelistas J. Povilaitis sakė, kad ši šventė yra labai svarbi Kybartų tikintiesiems. Prieš dvidešimt metų atkūrus istorinę Naujosios apaštalų bažnyčios bendruomenę, niekas negalėjo prognozuoti, kaip įvykiai klostysis toliau, ar atsikūrusi bendruomenė nesunyks. Tačiau vis didėjančios tikinčiųjų gretos parodė, jog šis tikėjimas žmonėms reikalingas. Su užsienio tikinčiųjų pagalba Kybartuose iškilo daili šiuolaikinė bažnyčia. Joje kiekvieną sekmadienį, 10 val., vyksta pamaldos. Į jas atvažiuoja tikintieji ir iš Vilkaviškio, ir iš Vištyčio. Pakalbinti žmonės sakė, kad jiems ypač patinka tiesioginis bendravimas su evangelistais, apaštalais. Kiekvienas išgyvenęs pamaldas tikintysis gauna nuodėmių atleidimą ir būna pakviestas Šventosios vakarienės (Komunijos). Daugeliui patinka tai, kad niekam nereikia išpažinti savo nuodėmių, o tiesiog užtenka dėl jų gailėtis ir suprasti, kad suklydai. Remiantis istoriniais šaltiniais, Naujoji apaštalų bažnyčia kilo iš irvingistų judėjimo, kuris skelbė, kad grįžtantį Kristų turėtų pasitikti tiek pat apaštalų, kiek jų buvo evangeliniais laikais – dvylika. Tiek įšventintųjų turėtų sulaukti Kristaus atėjimo, todėl, įšventinus pirmuosius, naujų apaštalų šventinti nebuvo ketinama. Jau 1860 metais iš 12 įšventintų apaštalų beliko pusė. Suvokdami, jog tai gresia judėjimo suirimu, Vokietijos bendruomenių vadovai reikalavo naujų apaštalų įšventinimo, tačiau buvo priešiškai sutikti Anglijos apaštalų. 1863 m. vokiečių bendruomenių atstovai susirinko Hamburge ir įšventino naujus apaštalus. Taip irvingistų judėjimas skilo ir Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų bažnyčia, kuri šventino tiek apaštalų, kiek reikėjo vis augančiam judėjimui stiprinti, ir tai bent iš dalies užtikrino šios bažnyčios gyvybingumą. Šiandien Naujajai apaštalų bažnyčiai vadovauja apaštalų kolegija, kurios priešaky stovi vyriausiasis apaštalas Vilhelmas Lėberis, reziduojantis Šveicarijoje, Ciūriche. Bažnyčios struktūra yra švelniai hierarchinė, primenanti Katalikų bažnyčią. Vyriausiąjį apaštalą pasirenka jo pirmtakas iš apaštalų kolegijos narių. Atskiriems regionams vyriausiasis apaštalas skiria vadovauti apaštalus, jiems talkina vyskupai. Kitos, žemesnės pareigybės, yra krašto evangelistas, krašto vyresnysis, bendruomenėms vadovauja kunigai, diakonai. Pagal tikėjimo išpažinimą Naujoji apaštalų bažnyčia yra krikščioniška bažnyčia, besilaikanti istorinės krikščionybės doktrinų. Ypatinga vieta čia suteikiama apaštalams, per kuriuos atleidžiamos nuodėmės pamaldose, teikiami sakramentai. Visą savo dėmesį šis tikėjimas sutelkia į vidinį bendruomenės gyvenimą. Bendruomenės viduje labai išvystyti savitarpio pagalbos mechanizmai, pvz., turtingesnių šalių bendruomenės stipriai padeda vargingiau gyvenančioms. Pirmosios Naujųjų apaštalų bažnyčios steigėsi Mažojoje Lietuvoje. Tarpukariu šiam tikėjimui priklausančios parapijos taip pat veikė ir Kybartuose bei Vištytyje. Kybartų parapija buvo įsteigta dar 1914 m. Stalupėnų parapijos iniciatyva. 1925 m. Vilkaviškio apskrities viršininkas įregistravo Kybartų parapiją. Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje šios bažnyčios sėkmingai veikė ir turėjo bent 9 bendruomenes. Sovietų okupacijos metais veikla nutrūko. Tam įtakos turėjo tiek sovietinės represijos, tiek tai, kad nemaža bendruomenių narių dalis galėjo pasinaudoti repatriacijos į Vokietijos Federacinę Respubliką teise. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Naujoji apaštalų bažnyčia buvo įregistruota Vyriausybės 1992-02-14 potvarkiu Nr. 166p. Šiandien ji suskirstyta į du regionus – Rytų ir Vakarų. Kaip skelbia patys šio tikėjimo tarnai, Naujoji apaštalų bažnyčia šiuo metu veikia daugiau negu 190 šalių visame pasaulyje ir vienija apie 65 tūkst. bendruomenių su daugiau nei 10 mln. narių. Ši bažnyčia Lietuvoje yra savarankiška ir neatskiriama tarptautinės Naujosios apaštalų bažnyčios dalis. Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra 35 reguliariai susirenkančios bendruomenės, kurios vienija 5,6 tūkst. narių, jiems patarnauja 80 dvasininkų. Publikuota: 2010-08-13 07:00:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|