„Santaka“ / Į darbą „Sodros“ darbuotojai vyksta dviračiais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-13 06:07

Dalinkitės:  


„Sod­ros“ Vil­ka­viš­kio sky­riaus dar­buo­to­jai (iš de­ši­nės): di­rek­to­rius J. Zin­ke­vi­čius, V. Ja­nu­le­vi­čius, J. Vil­bi­kai­tis ir S. Bie­liu­kas – į dar­bą kas­dien at­ke­liau­ja dvi­ra­čiais. Dau­gu­ma iš jų tai da­ro ne vie­ną de­šimt­me­tį.

Autoriaus nuotr.


Į darbą „Sodros“ darbuotojai vyksta dviračiais

Ne­se­niai Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja iš­pla­ti­no raš­tą, ska­ti­nan­tį įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jus į dar­bą vyk­ti dvi­ra­čiais. Ta­čiau kai ku­rie Vil­ka­viš­kio „Sod­ro­je“ dir­ban­tys as­me­nys tai da­ro jau ne vie­nus me­tus.



Už­sik­rė­tė ir di­rek­to­rius

„Aš dvi­ra­čiu į dar­bą, pa­ly­gin­ti su ki­tais, va­ži­nė­ju dar ne­se­niai – tik nuo šio pa­va­sa­rio. Kai ku­rie ki­ti dar­buo­to­jai tai da­ro dau­giau nei de­šimt­me­tį“, – po­kal­bio pra­džio­je pa­brė­žė „Sod­ros“ Vil­ka­viš­kio sky­riaus di­rek­to­rius Jo­nas Zin­ke­vi­čius. Pa­sak jo, pa­ma­tęs bend­ra­dar­bių ryž­tą bei už­si­spy­ri­mą bet ko­kiu oru min­ti dvi­ra­čio pe­da­lus, jis ir pa­ts tam ne­ga­lė­jo at­si­spir­ti. Su­re­mon­ta­vęs se­ną tė­vo dvi­ra­tį, di­rek­to­rius pra­dė­jo juo kas­dien va­ži­nė­ti į dar­bą. Tie­sa, au­to­mo­bi­lio taip pat jau ku­rį lai­ką bu­vo at­si­sa­kęs.

„Ka­dan­gi gy­ve­nu pa­ly­gin­ti ne­to­li, vos už 2–3 km, steng­da­vau­si į dar­bo­vie­tę ei­ti pės­čio­mis. Ta­čiau pa­ban­dęs va­žiuo­ti su dvi­ra­čiu pa­ma­čiau, jog taip ke­liau­ti daug grei­čiau bei pa­to­giau“, – ti­ki­no J. Zin­ke­vi­čius. Vis dėl­to au­to­mo­bi­lio vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti kol kas ne­si­ryž­tan­tis ir esant blo­gam orui į dar­bą ke­liau­jan­tis su juo.

„Pas­te­bė­jau, kad dvi­ra­čiu at­vyks­tu ne­tgi grei­čiau nei su ma­ši­na“, – tei­gė di­rek­to­rius. Jis pri­si­mi­nė, jog dar se­niau, gy­ven­da­mas Ša­kių ra­jo­ne, per die­ną vyk­da­mas į dar­bą nu­min­da­vo be­veik 30 km. „Man šis už­siė­mi­mas la­bai tin­ka ir svei­ka­tai. Be to, tai yra pui­ki ry­ti­nė mankš­ta. Nors žmo­nės ma­ne pa­ma­tę kar­tais nu­si­juo­kia ar tie­siog šyp­te­li, ta­čiau aš į tai ne­krei­piu jo­kio dė­me­sio“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Nors šei­mo­je vi­si tu­ri dvi­ra­čius, jais nau­do­tis ryž­ta­si ne kiek­vie­nas. „Su žmo­na ret­kar­čiais pa­si­va­ži­nė­ja­me, daž­niau – su anū­kė­mis. Vai­kai la­biau įpra­tę prie au­to­mo­bi­lių“, – pa­sa­ko­jo J. Zin­ke­vi­čius.

Di­rek­to­rius tei­gė pa­ste­bė­jęs, kad nors Vil­ka­viš­ky­je ir nė­ra ypač ge­rų są­ly­gų dvi­ra­ti­nin­kams (trūks­ta spe­cia­lių ta­kų, vaiz­din­gų marš­ru­tų), bet, ne­pai­sant to, vie­ti­niai gy­ven­to­jai mie­lai ren­ka­si šią trans­por­to prie­mo­nę.



Dvi­ra­tį mi­na dau­giau nei pu­sę am­žiaus

Tik­rai­siais dvi­ra­čių fa­na­ti­kais J. Zin­ke­vi­čius įvar­di­jo Sta­sį Bie­liu­ką bei Juo­zą Vil­bi­kai­tį. „Šie du žmo­nės dvi­ra­tį mi­na nuo neat­me­na­mų lai­kų. Jiems nei aud­ros, nei liū­tys ne­truk­do“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

„Į šį dar­bą dvi­ra­čiu va­žiuo­ju dau­giau nei de­šimt me­tų. Kai pra­dė­jau 1955 m. vi­sur ke­liau­ti su dvi­ra­te trans­por­to prie­mo­ne, tai ir šian­die­ną ne­ga­liu su­sto­ti“, – pa­sa­ko­jo J. Vil­bi­kai­tis. Pa­sak vy­riš­kio, jau iš­ti­sus de­šimt­me­čius jis neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo be dvi­ra­čio, ku­rį trum­pam pa­mirš­ti bu­vo pri­ver­tu­si tik ar­mi­ja. Pak­laus­tas, kuo dvi­ra­tis pra­na­šes­nis už au­to­mo­bi­lį, J. Vil­bi­kai­tis net ne­dve­jo­da­mas at­sa­kė, kad tai yra du ne­pa­ly­gi­na­mi da­ly­kai. „Va­žiuo­jant ma­ši­na, man ko­jas pra­de­da skau­dė­ti“, – juo­kė­si „Sod­ros“ dar­buo­to­jas. Pa­sak jo, anks­čiau tu­rė­jęs pro­ble­mų su ko­jų są­na­riais, ta­čiau pra­dė­jus min­ti dvi­ra­čio pe­da­lus ne­ga­la­vi­mai iš­ny­ko. Tie­sa, ne iš kar­to – te­ko pa­lauk­ti ke­le­tą me­tų.

68-uo­sius gy­ve­ni­mo me­tus skai­čiuo­jan­tis J. Vil­bi­kai­tis tei­gė, kad šiuo me­tu ne­tu­ri jo­kių svei­ka­tos pro­ble­mų, o dvi­ra­tį min­ti ža­da tol, kol tik leis jė­gos. „Nors da­bar gy­ve­nu ne­to­li dar­bo­vie­tės, bet se­niau tek­da­vo ir po 25 km per die­ną nu­min­ti. Ma­nau, ir da­bar be pro­ble­mų su dvi­ra­čiu ga­lė­čiau nu­va­žiuo­ti į Kau­ną“, – sa­kė vy­riš­kis.

„Kai už­sė­dau ant dvi­ra­čio bū­da­mas 5 me­tų, tai ir šian­die­ną ne­ga­liu nu­lip­ti“, – juo­kė­si „Sod­ros“ Vil­ka­viš­kio sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas pen­si­joms S. Bie­liu­kas. Pa­sak vy­riš­kio, dar vai­kys­tė­je į mo­kyk­lą jam tek­da­vo ke­liau­ti dau­giau nei 6 km į vie­ną ga­lą, to­dėl ge­riau­sia prie­mo­nė pa­siek­ti tiks­lą bū­da­vo dvi­ra­tis ar­ba sli­dės, pri­klau­so­mai nuo me­tų lai­kų. „Bu­vo lai­ko­tar­pis, kai be au­to­mo­bi­lio neiš­si­vers­da­vau, bet tai ma­nęs ne­su­ža­vė­jo. Dvi­ra­čiu daug sma­giau ir svei­kiau. Man oro są­ly­gos ne­svar­bios – dėl jų ke­liau­jant pro­ble­mų nie­ka­da ne­ky­la“, – ti­ki­no S. Bie­liu­kas.



Neį­si­vaiz­duo­ja gy­ve­ni­mo be dvi­ra­čio

„Bū­da­vo lai­kai, kai va­žiuo­da­mas į dar­bą ant dvi­ra­čio rė­mo vež­da­vau­si ir žmo­ną“, – juo­kė­si „Sod­ros“ vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas įmo­kų ap­skai­tai Vai­das Ja­nu­le­vi­čius. Da­bar, kas­dien min­da­mas pe­da­lus, jis tai da­ro vie­nas. „Žmo­na jau at­pra­to“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas. Pa­sak vy­riš­kio, ke­liau­jant dvi­ra­čiu ga­li­ma dau­giau vis­ko pa­ma­ty­ti nei va­žiuo­jant su au­to­mo­bi­liu. „Man tai – ir spor­tas, ir poil­sis vie­nu me­tu. Ne­ga­na to, kad kas­dien ke­liau­ju dvi­ra­čiu į dar­bą, va­ka­rais dar mėgs­tu va­ži­nė­ti su juo pri­si­ri­šęs šu­nį. Su šia trans­por­to prie­mo­ne ga­li­ma pa­siek­ti to­kias vie­tas, ku­rių ma­ši­no­mis net no­rė­da­mas ne­pri­va­žiuo­si“, – sa­kė V. Ja­nu­le­vi­čius.

Vy­ras ti­ki­no, kad ga­lė­tų jo gy­ve­ni­me ne­bū­ti mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, te­le­vi­zo­rių ar ki­tų šių die­nų at­ri­bu­tų, bet be dvie­jų daik­tų sa­vęs nie­kaip neį­si­vaiz­duo­jan­tis – be laik­ro­džio ir be dvi­ra­čio. Pak­laus­tas, ar ke­liau­jant dvi­ra­te trans­por­to prie­mo­ne svar­bios oro są­ly­gos, vy­ras tei­gė, kad tai di­de­lės įta­kos pa­si­va­ži­nė­ji­mams ne­tu­ri. „Bet jei už­klup­tų ura­ga­nas, bėg­čiau slėp­tis“, – juo­kė­si V. Ja­nu­le­vi­čius.



Su­da­ry­tų są­ly­gas

Dar vie­nas Vil­ka­viš­kio „Sod­ros“ dvi­ra­čių fa­na­ti­kas yra šiuo me­tu ato­sto­gau­jan­tis vai­ruo­to­jas Juo­zas Jur­ky­nas. Jis šia trans­por­to prie­mo­ne į dar­bą mi­na taip pat ne vie­nus me­tus.

Be vy­rų, „Sod­ros“ ko­lek­ty­vas ga­li pa­si­gir­ti ir dvi­ra­čio pe­da­lus mi­nan­čio­mis mo­te­ri­mis. Tie­sa, į dar­bą jos kol kas dar ne­si­ryž­ta ke­liau­ti dvi­ra­tė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis. „Mo­te­rims sun­kiau pri­tai­ky­ti ap­ran­gą, bet ži­nau, jog va­ka­rais po dar­bo ne vie­na sė­da ant dvi­ra­čio“, – tei­gė J. Zin­ke­vi­čius. Vie­na iš to­kių yra vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė įmo­kų ap­skai­tai Ra­sa Ne­šu­kai­tie­nė. Mo­te­ris su vy­ru Da­liu­mi ne tik pa­tys yra dvi­ra­čių fa­na­ti­kai, bet ir kas­met or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius dvi­ra­čių žy­gius po mū­sų ra­jo­ną.

Pa­sak „Sod­ros“ sky­riaus di­rek­to­riaus, jei įstai­go­je at­si­ras­tų dau­giau no­rin­čių­jų į dar­bą va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais, jiems ne­sun­kiai bū­tų ga­li­ma su­da­ry­ti są­ly­gas at­vy­kus nu­si­praus­ti bei per­si­reng­ti. „Kar­tais juo­kais pa­sa­kau vie­nam ar ki­tam dar­buo­to­jui, kad šis pa­keis­tų ma­ši­ną į dvi­ra­tį, bet tuo vis­kas ir pa­si­bai­gia. Spe­cia­liai tik­rai nie­ko ne­ver­čiu“, – šyp­so­jo­si J. Zin­ke­vi­čius. Jis pa­sa­ko­jo, kad prie Vil­ka­viš­kio „Sod­ros“ pa­sta­to sto­vi spe­cia­lūs dvi­ra­čių sto­vai, ku­rie pa­to­gūs ne tik į dar­bą at­vyks­tan­tiems žmo­nėms, bet ir čia už­su­kan­tiems klien­tams.



And­rius GRY­GE­LAI­TIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas