„Santaka“ / Dviem šimtukais įvertinta gimnazistė nori būti gera psichologe

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-11 06:00

Dalinkitės:  


Dovilė Stonytė sakė, jog mokytis jai patiko nuo pirmos klasės, tik vėliau atsirado dalykų, į kuriuos parūpo labiau gilintis.

Autorės nuotr.


Dviem šimtukais įvertinta gimnazistė nori būti gera psichologe

Birutė NENĖNIENĖ

Šie­met kaip nie­ka­da daug ra­jo­no mo­kyk­lų abi­tu­rien­tų ga­vo aukš­tus vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų įver­ti­ni­mus. Še­ši abi­tu­rien­tai iš pa­si­rink­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų ga­vo šim­tu­kus.

Vil­ka­viš­kio „Auš­ros“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tės Do­vi­lės Sto­ny­tės bran­dos ates­ta­tą puo­šia net du šim­tu­kai – iš lie­tu­vių ir ang­lų kal­bų.



Primins medeliai

Ar­tė­jant nau­jiems moks­lo me­tams pa­kal­bi­no­me šią mer­gi­ną, no­rė­da­mi su­ži­no­ti, kaip ji jau­čia­si, ko­kiu ke­liu nu­spren­du­si pa­suk­ti, ko­kius įspū­džius iš­si­ne­ša iš mo­kyk­los.

Su Do­vi­le su­si­ti­ko­me prie „Auš­ros“ gim­na­zi­jos, stab­te­lė­jo­me prie pir­mo­sios gim­na­zi­jos lai­dos net de­vy­nių abi­tu­rien­tų kla­sių pa­lik­to pri­si­mi­ni­mo mo­kyk­lai – jų pa­so­din­tų de­vy­nių kal­ni­nių pu­šai­čių.

Bū­si­mo­sios abi­tu­rien­tų lai­dos už­da­rą gim­na­zi­jos te­ri­to­ri­ją pa­puoš ir ki­tais au­ga­lais, ku­rie išaugs į gra­žų par­ke­lį. Ta­čiau šią karš­tą va­sa­rą žiū­rint į glež­nus au­ga­lė­lius ky­la abe­jo­nių, ar vi­si jie pri­gis, įsi­tvir­tins, su ko­kiais „spar­nais“ prie jų su­grįš šian­die­ni­niai abi­tu­rien­tai, kur bus su­ra­dę sa­vo lai­mę?

D. Sto­ny­tė „Auš­ros“ mo­kyk­lą lai­ko tar­si sa­vo gim­tai­siais na­mais, nes ją lan­kė nuo pir­mos kla­sės. Bet šie me­tai pa­žy­mė­ti lau­ki­mo ženk­lu: lauk­ta bran­dos eg­za­mi­nų, jų re­zul­ta­tų, at­sa­ky­mo apie įsto­ji­mą į aukš­tą­ją mo­kyk­lą.

Do­vi­lė ta­po Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to stu­den­te, ji stu­di­juos psi­cho­lo­gi­ją. Da­bar mer­gi­na il­si­si ir lau­kia stu­di­jų pra­džios, nau­jų su­si­ti­ki­mų.



Apsisprendė seniai

Dar mo­ky­da­ma­si sep­tin­to­je kla­sė­je moks­lei­vė ap­si­spren­dė stu­di­juo­sian­ti psi­cho­lo­gi­ją. Šioms stu­di­joms kryp­tin­giau pra­dė­jo ruoš­tis vy­res­nė­se kla­sė­se. Ją do­mi­no žmo­nių bend­ra­vi­mas, bet la­biau už vis­ką – žmo­gaus psi­chi­ka kaip gam­tos fe­no­me­nas. „Kuo dau­giau į tai gi­li­nuo­si, tuo dau­giau ma­tau per­spek­ty­vų, yra daug do­mi­nan­čių te­mų – tik duo­kit man kuo dau­giau kny­gų!“ – aiš­ki­no Do­vi­lė pa­klaus­ta, ko­dėl taip ne­kant­rau­da­ma no­rė­jo tap­ti stu­den­te.

Pre­li­mi­na­riai aiš­ku ir tai, jog no­rint tap­ti ge­ra spe­cia­lis­te teks stu­di­juo­ti apie de­šimt me­tų. „Iš tik­rų­jų ma­nęs il­gos stu­di­jos ne­gąs­di­na, nes da­ry­siu tai, kas man pa­tin­ka“, – sa­kė Do­vi­lė. Mer­gi­na gal­vo­ja, jog iš pra­džių baigs VDU stu­di­jų pro­gra­mą, o ma­gist­ran­tū­rą no­rė­tų baig­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­te. Da­bar ją do­mi­na kli­ni­ki­nė psi­cho­lo­gi­ja, ta­čiau gal­būt stu­di­juo­da­ma at­ras dar kaž­ką ki­ta, gal gi­lin­sis į ki­tas ak­tua­lias sri­tis.



Nori padėti žmonėms

„Kai su­si­do­mė­jau psi­cho­lo­go pro­fe­si­ja, man ji aso­ci­ja­vo­si su žmo­gu­mi, ku­ris sė­di ka­bi­ne­te, iš­klau­so ki­tą žmo­gų ir kaž­ką pro­tin­go pa­sa­ko. Vė­liau su­pra­tau, jog psi­cho­lo­gai ne­pa­ta­ri­nė­ja, žmo­gus tu­ri pa­ts at­ras­ti at­sa­ky­mus į sa­vo klau­si­mus. Psi­cho­lo­gai tik pro­tin­gai pa­klau­sia“, – apie sa­vo bū­si­mą pro­fe­si­ją kal­bė­jo Do­vi­lė. Ji ti­ki­si, jog stu­di­juo­jant at­si­ras ga­li­my­bių la­biau pri­si­lies­ti prie žmo­nių pro­ble­mų, gal­būt dirb­ti sa­va­no­re, bu­dė­ti prie psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos li­ni­jos te­le­fo­no ar pan. Pa­sak mer­gi­nos, mū­sų vi­suo­me­nės sam­pra­ta apie psi­cho­lo­go pro­fe­si­ją ir psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą dar la­bai ri­bo­ta ir siau­ra, ta­čiau po­žiū­ris kei­sis, kai at­si­ras kom­pe­ten­tin­gų spe­cia­lis­tų.



Turi daug bendravimo patirties

– Ką dau­giau, be dvie­jų šim­tu­kų ir tvir­to ap­si­spren­di­mo, ren­kan­tis pro­fe­si­ją, iš­si­ne­ši iš sa­vo mo­kyk­los? – klau­siau Do­vi­lės.

– Iš­si­ne­šu la­bai daug per per­trau­kas ir po pa­mo­kų, per įvai­rius ren­gi­nius pa­tir­to bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­tir­ties. Ak­ty­viau mo­kyk­los gy­ve­ni­me da­ly­va­vau iki vie­nuo­lik­tos kla­sės. Vė­liau la­biau pa­si­nė­riau į ma­ne do­mi­nan­čias sri­tis ir tam sky­riau sa­vo lais­vą lai­ką. Mė­gau vis­ką ste­bė­ti iš ša­lies ir ver­tin­ti, pa­si­da­ry­ti iš­va­das, tie­siog pa­si­tik­rin­ti tai, ką bu­vau per­skai­čiu­si.

– Kas, be kny­gų, dar už­pil­do ta­vo lais­va­lai­kį?

– Mu­zi­ka. Ma­ma – mu­zi­kos mo­ky­to­ja, to­dėl ma­ža vi­sa­da no­rė­da­vau bū­ti ša­lia jos ir dai­nuo­ti. Vis klaus­da­vau, ka­da ga­lė­siu lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą. Bet kai ma­ma pa­sa­kė, jog ten rei­kės mo­ky­tis, į ją ne­pa­no­rau. Dėl to tru­pu­tį gai­liuo­si. Da­bar pa­gro­ju gi­ta­ra, pa­dai­nuo­ju.

– Ar pa­siilg­si mo­kyk­los drau­gų?

– Šiaip aš mėgs­tu pri­va­tu­mą, ta­čiau ži­nau, jog iš­vy­ku­si il­gė­siuo­si ke­le­to ar­ti­mų žmo­nių. Mo­kyk­lo­je bu­vai svar­bus, rei­ka­lin­gas, vi­si ta­vi­mi rū­pi­no­si, o uni­ver­si­te­te tu­rė­si „sto­vė­ti už sa­ve“, kur­ti sa­vo nau­ją įvaiz­dį. La­biau­siai no­rė­čiau su­si­ras­ti kur­so drau­gų, su ku­riais bū­tų ga­li­ma iš šir­dies pa­si­kal­bė­ti.



Išlikti savimi

Pa­sak Do­vi­lės, ji pa­ste­bė­jo, jog dau­ge­lis jos bend­raam­žių, mo­kyk­los drau­gų įpra­tę gy­ven­ti „su kau­kė­mis“. Tai le­mia na­mų ap­lin­ka, vi­suo­me­nė, be to, taip leng­viau sa­ve rea­li­zuo­ti, pri­si­tai­ky­ti, to­kiu bū­du at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sį. Mer­gi­na sa­ko­si sa­vo kai­liu pa­ty­ru­si, jog bū­da­ma sa­vi­mi dau­ge­liu at­ve­jų lik­da­vo ne­sup­ras­ta, net kai kam at­ro­dė keis­tuo­lė. Ta­čiau Do­vi­lė su ma­lo­nu­mu pri­si­mins pa­sku­ti­nės pa­mo­kos už­duo­tį, kai bend­rak­la­siai jai sky­rė no­mi­na­ci­ją už iš­skir­ti­nu­mą. Mer­gi­nai tai – svar­bus įver­ti­ni­mas, nes ji yra ir no­ri bū­ti sa­vi­mi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas