„Santaka“ / Kempingai taikosi prie turistų poreikių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-09 06:24

Dalinkitės:  


LKA prezidentui V. Lazauskui patinka tai, kad kempinguose paslaugos yra skaidomos: žmogus moka už tai, kuo naudojasi.

Kempingai taikosi prie turistų poreikių

Eglė MIČIULIENĖ

Au­to­tu­riz­mas – ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu ar­ba na­me­liu ant ra­tų, ap­si­sto­jant kem­pin­guo­se ir ap­žiū­rint ap­link esan­čias pa­trauk­lias tu­ris­tams vie­tas, – va­sa­rą po­pu­lia­rus vi­so­je Eu­ro­po­je.

Lie­tu­vo­je ši tu­riz­mo sri­tis dar ma­žai iš­plė­to­ta. Ta­čiau pa­ly­gin­ti su tuo, kas bu­vo prieš pen­ke­rius me­tus, kai dar ne­bu­vo su­kur­ta Lie­tu­vos kem­pin­gų aso­cia­ci­ja (LKA), į prie­kį pa­ju­dė­ta ne­ma­žai.

Sma­gu, jog šią aso­cia­ci­ją įkū­rė ir jos pre­zi­den­to pa­rei­gas ei­na vil­ka­viš­kie­tis Vy­gan­das LA­ZAUS­KAS. Su juo ir kal­bė­jo­mės apie šios tu­riz­mo sri­ties spe­ci­fi­ką.

– Kaip ki­lo min­tis įsteig­ti Lie­tu­vos kem­pin­gų aso­cia­ci­ją?


– Maž­daug prieš še­še­rius me­tus su ke­liais at­sto­vais iš ki­tų kem­pin­gų man te­ko lai­mė iš­vyk­ti į Da­ni­ją. Šio­je ša­ly­je kem­pin­gai už­dir­ba tiek pi­ni­gų, kad ga­li kvies­tis ki­tų ša­lių at­sto­vus ir reng­ti jiems pa­žin­ti­nes eks­kur­si­jas bei da­ly­tis pa­tir­ti­mi.

Po šios iš­vy­kos ki­lo min­tis įkur­ti aso­cia­ci­ją. Bu­vau iš­rink­tas pre­zi­den­tu, da­bar juo esu jau ant­rą ka­den­ci­ją. Iš pra­džių bu­vo­me sep­ty­nie­se, o da­bar aso­cia­ci­jo­je – jau 22 kem­pin­gai. Su­si­jun­gus at­si­ra­do bend­ras in­te­re­sas: su­si­tin­ka­me, ta­ria­mės, va­ži­nė­ja­me į pa­ro­das.

Pas­kui pa­ra­šė­me ke­le­tą pro­jek­tų, ga­vo­me pa­ra­mą ir už ją lei­džia­mų lanks­ti­nu­kų kie­kį pa­di­di­no­me iki 50 tūkst. kas­met. Juos iš­siun­ti­nė­ja­me į Lie­tu­vos ir už­sie­nio tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rus, kai ku­rias ke­lio­nių agen­tū­ras.

Ar tai daug? Pa­vyz­džiui, Šve­di­jo­je iš­lei­džia­ma 1 mln. 200 tūkst. to­kių lanks­ti­nu­kų. Tai­gi ei­ti dar yra kur...

Bū­da­mi aso­cia­ci­jos na­riai, su­si­drau­ga­vo­me su lat­viais ir es­tais. Maž­daug po pus­me­čio lat­viai įstei­gė sa­vo aso­cia­ci­ją.

– Koks tiks­las re­gist­ruo­tis į aso­cia­ci­ją?


– Mū­sų na­rių dau­gė­ja kiek­vie­nais me­tais. Pag­rin­di­nis LKA tiks­las – pre­zen­tuo­ti kem­pin­gus Lie­tu­vo­je ir ska­tin­ti juo­se tu­riz­mą. Vie­nam įsuk­ti kem­pin­go vers­lą nė­ra taip pa­pras­ta. Už­ten­ka pa­skai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­ja iš­leis­ti lanks­ti­nu­kus, juos iš­da­ly­ti rei­kia­mo­se vie­to­se. Dar svar­biau – rek­la­ma ir in­for­ma­ci­ja in­ter­ne­te. Prik­lau­so­me ir Eu­ro­pos kem­pin­gų aso­cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jai. Įsi­gi­jo­me sve­tai­nę cam­ping.lt – da­bar in­ter­ne­tu mus grei­tai ga­li ras­ti ir už­sie­nie­čiai.

Ga­lų ga­le aso­cia­ci­jo­je spren­džia­me ir bend­rus rei­ka­lus, dėl ku­rių vi­si ken­čia­me.

– Kuo ši sri­tis yra pa­trauk­li?


– Kem­pin­guo­se svar­biau­sia stra­te­gi­ja tu­rė­tų bū­ti pa­slau­gų skai­dy­mas ir įvai­ru­mas.

Vieš­bu­ty­je į kai­ną įskai­čiuo­ta ab­so­liu­čiai vis­kas. Jei ten sto­vi po­rtjė – ir už jį mo­ki, nors to net ne­nu­tuo­ki. O kem­pin­ge tu­rė­tum mo­kė­ti tik už tai, kuo nau­do­jie­si. Pa­vyz­džiui, at­va­žia­vai su ke­lio­ni­niu na­me­liu ir no­ri gy­ven­ti pi­giau. Tau elekt­ros ne­rei­kia, nes nau­do­jie­si sau­lės ba­te­ri­jo­mis. Pui­ku – ga­li ne­si­jung­ti prie tink­lo ir ne­mo­kė­ti. Ne­rei­kia skal­byk­lės – ja ne­si­nau­do­ji ir už ją ne­mo­ki. Pa­vyz­džiui, vy­res­nio am­žiaus už­sie­nio tu­ris­tai mie­liau ren­ka­si kem­pin­gus, ku­riuo­se nė­ra ba­sei­no, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių, nes sa­vai­me aiš­ku, kad tie da­ly­kai kai­nuo­ja dau­giau. O kam mo­kė­ti už tai, kuo ne­si­nau­do­si?

– Kem­pin­gas pa­pras­tai aso­ci­juo­ja­si su jū­ra, eže­rais... O Jūs sa­vo kem­pin­gą esa­te įkū­ręs Vil­niu­je.


– Taip, įkū­riau jį be­veik prieš ket­ve­rius me­tus gre­ta „Li­tex­po“ pa­ro­dų rū­mų. Pra­ban­gos ten gal ir nė­ra, bet yra vis­ko, ko rei­kia au­to­tu­ris­tams.

Kem­pin­gų bū­na vi­so­kių. Mū­siš­kis – tu­ris­ti­nis, skir­tas trum­pa­lai­kiam su­sto­ji­mui.

Pa­vyz­džiui, tu­ris­tas va­žiuo­ja per 15 ar 20 ša­lių. At­va­žia­vęs į Lie­tu­vą jis no­ri ap­žiū­rė­ti Vil­nių. Kur to­kiam tu­ris­tui su­sto­ti ir ko jam rei­kia? Vie­tos na­me­liui ant ra­tų ar pa­la­pi­nei, elekt­ros, du­šo, tua­le­to ir ap­tar­na­vi­mo sto­ties.

Mes to­kią inf­rast­ruk­tū­rą ir esa­me su­kū­rę.

– Tur­būt dau­giau­siai Vil­niaus kem­pin­go klien­tų yra už­sie­nie­čiai? Ar ver­ta lie­tu­viui ap­si­sto­ti to­kio­je vie­to­je?


– Iš prin­ci­po tuo­met rei­kė­tų klaus­ti: ko tau ap­skri­tai rei­kia į Vil­nių? Gal­būt nu­vy­kęs į sos­ti­nę vis­ko vie­nu kar­tu ne­spė­si ap­lan­ky­ti, tuo­met ge­riau at­va­žiuo­ti su kem­pe­riu, per­nak­vo­ti ir na­mo grįž­ti ki­tą die­ną.

Ap­sis­to­jus vieš­bu­ty­je vie­nam žmo­gui nak­vy­nė kai­nuos apie 30 eu­rų, o at­vy­kus į kem­pin­gą su pa­la­pi­ne – apie 12 eu­rų, su na­me­liu ant ra­tų – 20 eu­rų dviem žmo­nėms. Klien­tas nau­do­sis du­šu bei tua­le­tu, kaip ir vieš­bu­ty­je, tik ne­bus pra­ban­gos, gra­žaus vaiz­do pro lan­gą.

Iš tie­sų tur­būt 99 pro­c. mū­sų klien­tų su­da­ro už­sie­nie­čiai. At­vyks­ta žmo­nių maž­daug iš 30 pa­sau­lio vals­ty­bių. Ne tik iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių, bet ir iš Mek­si­kos, Urug­va­jaus, Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos, Aust­ra­li­jos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ir t. t.

Ir tai – nie­ko nuo­sta­baus. Tar­kim, Aust­ra­li­jo­je bai­gu­siems mo­kyk­lą jau­nuo­liams vals­ty­bė fi­nan­suo­ja da­lį pa­žin­ti­nės ke­lio­nės į Eu­ro­pą. Ke­lio­nė tę­sia­si maž­daug me­tus. Jau­ni žmo­nės, dar neuž­si­dir­bę pi­ni­gų, per­ka bi­lie­tus, pa­vyz­džiui, į Pa­ry­žių, o iš ten ke­liau­ja po Eu­ro­pą. Ka­dan­gi rei­kia vers­tis tau­piai, jie gy­ve­na iš­skir­ti­nai kem­pin­guo­se, pa­la­pi­nė­se, ta­čiau pa­ma­to tai, ką no­ri pa­ma­ty­ti.

Ne­se­niai bu­vo toks at­ve­jis: du tu­ris­tai iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos at­skri­do į Ang­li­ją, dir­bo še­šis mė­ne­sius, o pa­skui už tuos pi­ni­gus še­šis mė­ne­sius ke­lia­vo, ap­si­sto­da­mi kem­pin­guo­se.

– Tur­būt at­vyks­ta ir to­kių žmo­nių, ku­riems tu­riz­mas – gy­ve­ni­mo bū­das?


– Te­ko su­tik­ti žmo­nių, ku­rie, ga­li­ma sa­ky­ti, gy­ve­na kem­pin­guo­se.

Vie­nas vo­kie­tis, mė­gė­jas ke­liau­ti, par­da­vė sa­vo na­mą, nu­si­pir­ko ke­lio­ni­nį na­me­lį, sė­do su žmo­na ir iš­va­žia­vo. Taip jis ke­liau­ja jau tre­jus me­tus.

Bu­vo ap­si­sto­jęs toks ar­chi­tek­tas iš Švei­ca­ri­jos. Jo bū­ti­na są­ly­ga – kad kem­pin­ge bū­tų in­ter­ne­tas. Vy­ras sė­di na­me­ly­je ir dir­ba su kom­piu­te­riu, o tuo me­tu jo žmo­na, fo­tog­ra­fė ar žur­na­lis­tė, vaikš­to po mies­tą ir fo­tog­ra­fuo­ja.

Bu­vo ir vie­no gar­saus žur­na­lo lei­dė­jas. Jo gy­ve­ni­mo bū­das taip pat įdo­mus: kai karš­ta – va­žiuo­ja į šiau­rę, kai šal­ta – į pie­tus. Už­su­ka ir į Lie­tu­vą. Pats gy­ve­na Lon­do­ne, bet ten bū­na tik kar­tą per me­tus.

– Kem­pin­guo­se poil­sis – pi­ges­nis, bet ir jiems tai­ko­mi kaž­ko­kie rei­ka­la­vi­mai?


– Vi­si kem­pin­gai kla­si­fi­kuo­ja­mi pa­gal siū­lo­mas pa­slau­gas bei sau­gu­mo są­ly­gas.

Ir Tu­riz­mo įsta­ty­me, ir kla­si­fi­ka­vi­mo rei­ka­la­vi­muo­se pa­ra­šy­ta, kad kem­pin­go, vieš­bu­čio ar nak­vy­nės na­mų var­dą ga­li tu­rė­ti tik tie, ku­rie ati­tin­ka kla­si­fi­ka­vi­mą ir tam tik­ras są­ly­gas bei reikalavimus.

Ta­čiau to Lie­tu­vo­je daž­nai nė­ra pai­so­ma, nes jo­kios san­kci­jos ne­tai­ko­mos. Su­kur­ti to­kie įsta­ty­mai, ku­rie ne­nu­ma­to jo­kios at­sa­ko­my­bės. Ta­čiau da­bar tu­riz­mo įsta­ty­mas yra kei­čia­mas, tad ma­nau, kad šis da­ly­kas bus su­tvar­ky­tas. Juk ir vieš­bu­čiai ken­čia dėl šios pro­ble­mos.

Iš prin­ci­po tai yra li­cen­ci­juo­ja­ma veik­la, o pa­ti sri­tis – rep­re­zen­ta­ci­nė. Juk žmo­nės at­vyks­ta iš vi­so pa­sau­lio.

Lie­tu­vo­je kol kas ne­su­si­do­ro­ja­ma net su pa­pras­ta pro­ble­ma – triukš­mu. Lie­tu­viai at­va­žiuo­ja prie eže­ro ir pir­miau­siai pa­lei­džia mu­zi­ką. Yra kem­pin­gų vi­daus tai­syk­lės, bet jos nie­ko ne­reiš­kia. Net po­li­ci­ja to­kių pa­žei­dė­jų baus­ti ne­sku­ba. Dar dirb­da­mas „Vik­to­ri­jos“ poil­sia­vie­tė­je ga­vau ge­rą pa­mo­ką. Vie­na kom­pa­ni­ja gar­siai lei­do mu­zi­ką. Kai aš atė­jau, jie bu­vo nuė­ję mau­dy­tis. Ta­da nuė­miau dang­te­lį nuo mag­ne­to­fo­no. O jie iš­kvie­tė po­li­ci­ją ir no­rė­jo ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą dėl va­gys­tės. Kita vertus, ką aš tu­rė­čiau ra­šy­ti, kad jie man ir dar šim­tui žmo­nių ne­lei­džia il­sė­tis? Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mo ko­dek­se yra punk­tas dėl triukš­mo ir vie­šo­sios rim­ties trik­dy­mo, bet mū­sų po­li­ci­ja to­kiais at­ve­jais ak­tų kaž­ko­dėl ne­lin­ku­si ra­šy­ti.

Tai – iki ga­lo neišsp­ręs­tas rei­ka­las.

– Kempingai Lietuvoje nėra tokie populiarūs kaip, pavyzdžiui, Danijoje.

– Pas mus ši sritis kol kas neišvystyta. Pats principas pasirinkus maršrutą važiuoti su kelioniniu nameliu per kelis kempingus lietuviams dar nepriimtinas. Mūsų tautiečiai labiau linksta apsistoti stacionariuose nameliuose arba keliauti su palapinėmis. Be to, daugelis turi kaime gyvenančius senelius, tad gali atsipūsti ten. Todėl mūsų kaimo turizmo sodybos virsta daugiau pokylių, o ne atostogų vieta.

O Danijoje kaimo turizmo sodybų yra palyginti nedaug, nes tokio didelio poreikio, o gal pasiūlos kaip Lietuvoje nėra. Tačiau kempingų ten yra šimtai. Dauguma jų išaugo iš kaimo turizmo sodybų.

Apie pusė visų danų šeimų turi namelius ant ratų, tad šis judėjimas jau turi tradicijas.

– Kaip kem­pin­gų vers­las lai­ko­si sunk­me­čiu?


– Pa­vie­nių tu­ris­tų srau­tas gal­būt net pa­di­dė­jo. Juk tie, ku­rie už­si­sa­ki­nė­jo bran­gius vieš­bu­čius, pe­rė­jo į pi­ges­nius, iš pi­ges­nių – į kem­pin­gus.

Ta­čiau anks­čiau kem­pin­guo­se bū­da­vo už­sa­ko­ma dau­gy­bė ren­gi­nių fir­moms, įmo­nėms, juo­se da­ly­vau­da­vo po pu­sę tūks­tan­čio žmo­nių. Da­bar to­kių ren­gi­nių ne­be­li­ko – šiuo at­žvil­giu apy­var­ta kri­to la­bai smar­kiai.

Ma­no su­pra­ti­mu, kem­pin­gas tu­rė­tų bū­ti ato­sto­gų, o ne ren­gi­nių vie­ta. Bet šiuo at­ve­ju vis­ką le­mia po­rei­kis.

– Jau se­niai ža­da­ma, kad ir prie Vil­ka­viš­kio plia­žo bus įreng­tas kem­pin­gas. Pa­da­ry­tas net jo de­ta­lu­sis pla­nas, ta­čiau kol kas – jo­kių po­stū­mių. Kal­bė­ta, kad lau­kia­ma pri­va­čių in­ves­ti­to­rių, ta­čiau ar jų at­si­ras?


– Pas­vars­ty­ki­me: na, iš kur žmo­nės va­žiuos į Vil­ka­viš­kio kem­pin­gą? Iš pa­ties Vil­ka­viš­kio? Tik­rai ne. Iš ki­to mies­to ir­gi ne­va­žiuos. Kuo tu­ris­tus trauks Vil­ka­viš­kis, ar jų už­teks kem­pin­gui iš­lai­ky­ti?

Kad ir kaip be­si­suk­tum, kem­pin­go be mi­li­jo­no li­tų neį­reng­si. Ar rei­kia įdė­ti mi­li­jo­ną li­tų tam, kad įsi­ti­kin­tum, jog nie­kas neat­va­žiuos?

Rei­kia da­ry­ti tai, kuo žmo­nės nau­do­sis, o ne kiš­ti pi­ni­gus į ne­rei­ka­lin­gus da­ly­kus.

Jei rei­kia su­tvar­ky­ti plia­žą, taip ir da­ry­ki­me, o ne ren­ki­me kem­pin­gą, ku­ris grei­čiau­siai ne­bus ren­ta­bi­lus. Ar spren­di­mo tei­sę tu­rin­tis Ta­ry­bos na­rys dė­tų sa­vo pi­ni­gus į kem­pin­go pro­jek­tą Vil­ka­viš­ky­je? Tai juk yra vers­las, o vers­las pri­va­lo at­si­pirk­ti, ki­taip jis nie­ko ver­tas ir ne­rei­ka­lin­gas.

Gal šiuo at­ve­ju pla­nuo­ja­ma „po kem­pin­go vė­lia­va“ su­tvar­ky­ti vi­so plia­žo inf­rast­ruk­tū­rą, nes „to­je ei­lu­tė­je“ duo­da­mi pi­ni­gai. Bet gal pi­ni­gų ga­li­ma gau­ti ir iš „ki­tos ei­lu­tės“?

Man ir pa­čiam te­ko da­ly­vau­ti pa­ra­mos pro­gra­mo­se, ra­šy­ti pro­jek­tus. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tik dėl pi­ni­gų pa­ra­mos im­ti ne­ver­ta, nes tai neat­si­per­ka. Juk rei­kės įdė­ti ir 20 ar 30 pro­c. sa­vo lė­šų. Ti­kė­ti­na, jog įdė­si 300 tūkst. li­tų į kem­pin­gą, į ku­rį nie­kas neat­va­žiuos. O ką jau kal­bė­ti apie 700 tūkst. li­tų? Ir sa­vi, ir pa­ra­mos pi­ni­gai bus pa­pras­čiau­siai įmerk­ti į ba­lą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas