|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-09-19 17:59
|
|
|
Mykolas (Michalas) Kleofas Oginskis, Natalijos Gauronskienės senelis. Nuotr. iš leidinio „Žemaičių žemė“, 2005/1(46).
Kunigaikščiai Oginskiai ir Paežerių dvaras
Svajingąjį kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“
daug kas žino, bet ar kas žino, kad šios giminės atžalos siekia ir Paežerių dvarą.
Garsus kompozitorius ir politikas kunigaikštis M.K.Oginskis (1765–1833) iš pirmosios
santuokos su Izabele Lasocka (1764–1852) turėjo du sūnus – Pranciškų Ksaverą (1801–1827)
ir Tadą Antaną (1798–1844). Pastarasis santuokoje su Renavo dvaro grafaite (vedė 1817 m.)
Mariją Renne (Röne) (1780–1893) susilaukė trijų dukterų Natalijos, Amelijos ir Gabrielės.
Natalija Oginska ištekėjo už Paežerių dvaro savininko Zigmanto Gauronskio (1816–1886).
Jis buvo žinomas kaip XIX a. antros pusės visuomenės veikėjas, filantropas, leidinio
„Varšuvos biblioteka“ publicistas.
Natalijos ir Zigmanto sūnus Vladimiras (1849–1914) vedė Alfonso Komaro dukrą Aną
Komar. Vladimiras Gauronskis mirė Šveicarijoje, parvežtas ir palaidotas Alvito bažnyčios koplyčioje. Ana Gauronskienė 1919 m. grįžo į suniokotą Paežerių dvarą, bandė jį
atgaivinti.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvarą A.Gauronskienė pardavė J.Vailokaičiui
ir išvyko į Varšuvą. Yra žinių, kad viena iš Gauronskių atžalų šiuo metu gyvena
Amerikoje.
Bet grįžkime prie Oginskių. Paežeriuose buvo pakankamai vertinga paveikslų galerija.
Joje – ir Olandų mokyklai priklausančių paveikslų, kuriuos Natalijos Oginskaitės-Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleofas Oginskis atsigabeno iš Hagos tuo laikotarpiu,
kai dirbo ten nepaprastuoju įgaliotiniu pasiuntiniu (1790 m.). Ant paveikslų rėmų buvo
pritvirtintos lentelės su garsių autorių pavardėmis. Daugelis drobių buvo originalios,
išskyrus Rembranto kūrinius, kuriuos ištyrę specialistai nustatė, kad tai gerai atliktos
kopijos.
Garsusis Natalijos Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleopas Oginskis buvo
žinomas ne tik kaip vienas iš 1794 m. T.Kosčiuskos sukilimo vadų, bet ir kaip kompozitorius. Jį išgarsino ne vien polonezas, bet ir karinė daina „Lenkija dar nežuvo“, vėliau
tapusi Lenkijos tautiniu himnu.
Istorijos pokštas – Paežerių dvare saugomas dr. V.Kudirkos smuikas. Taigi Paežerius
jungia Lietuvos ir Lenkijos tam tikros himnų sąsajos.
M.K.Oginskis siekė atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Kreipėsi į Napoleoną
Bonapartą, vėliau į carą Aleksandrą I. 1822 m. išvažiuodamas iš Lietuvos M.K.Oginskis
atsiduso: „Praeityje – žvaigždės ir erškėčiai, o nūnai – erškėčiai ir tik erškėčiai“... 1823 m.
apsistojo Italijoje, Florencijoje. 1833 m. spalio 15 d. ten ir mirė, palaidotas Šventojo
Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce). Šios šventovės panteone palaidota daug genijų –
Mikelandželas, Galileo Galilėjus, Rosinis, Nikolas Makiavelis ir keletas kitų įžymybių.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius
Svajingąjį kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“ daug kas žino, bet ar kas žino, kad šios giminės atžalos siekia ir Paežerių dvarą. Garsus kompozitorius ir politikas kunigaikštis M.K.Oginskis (1765–1833) iš pirmosios santuokos su Izabele Lasocka (1764–1852) turėjo du sūnus – Pranciškų Ksaverą (1801–1827) ir Tadą Antaną (1798–1844). Pastarasis santuokoje su Renavo dvaro grafaite (vedė 1817 m.) Mariją Renne (Röne) (1780–1893) susilaukė trijų dukterų Natalijos, Amelijos ir Gabrielės. Natalija Oginska ištekėjo už Paežerių dvaro savininko Zigmanto Gauronskio (1816–1886). Jis buvo žinomas kaip XIX a. antros pusės visuomenės veikėjas, filantropas, leidinio „Varšuvos biblioteka“ publicistas.
Natalijos ir Zigmanto sūnus Vladimiras (1849–1914) vedė Alfonso Komaro dukrą Aną Komar. Vladimiras Gauronskis mirė Šveicarijoje, parvežtas ir palaidotas Alvito bažnyčios koplyčioje. Ana Gauronskienė 1919 m. grįžo į suniokotą Paežerių dvarą, bandė jį atgaivinti.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvarą A.Gauronskienė pardavė J.Vailokaičiui ir išvyko į Varšuvą. Yra žinių, kad viena iš Gauronskių atžalų šiuo metu gyvena Amerikoje.
Bet grįžkime prie Oginskių. Paežeriuose buvo pakankamai vertinga paveikslų galerija. Joje – ir Olandų mokyklai priklausančių paveikslų, kuriuos Natalijos Oginskaitės-Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleofas Oginskis atsigabeno iš Hagos tuo laikotarpiu, kai dirbo ten nepaprastuoju įgaliotiniu pasiuntiniu (1790 m.). Ant paveikslų rėmų buvo pritvirtintos lentelės su garsių autorių pavardėmis. Daugelis drobių buvo originalios, išskyrus Rembranto kūrinius, kuriuos ištyrę specialistai nustatė, kad tai gerai atliktos kopijos.
Garsusis Natalijos Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleopas Oginskis buvo žinomas ne tik kaip vienas iš 1794 m. T.Kosčiuskos sukilimo vadų, bet ir kaip kompozitorius. Jį išgarsino ne vien polonezas, bet ir karinė daina „Lenkija dar nežuvo“, vėliau tapusi Lenkijos tautiniu himnu.
Istorijos pokštas – Paežerių dvare saugomas dr. V.Kudirkos smuikas. Taigi Paežerius jungia Lietuvos ir Lenkijos tam tikros himnų sąsajos.
M.K.Oginskis siekė atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Kreipėsi į Napoleoną Bonapartą, vėliau į carą Aleksandrą I. 1822 m. išvažiuodamas iš Lietuvos M.K.Oginskis atsiduso: „Praeityje – žvaigždės ir erškėčiai, o nūnai – erškėčiai ir tik erškėčiai“... 1823 m. apsistojo Italijoje, Florencijoje. 1833 m. spalio 15 d. ten ir mirė, palaidotas Šventojo Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce). Šios šventovės panteone palaidota daug genijų – Mikelandželas, Galileo Galilėjus, Rosinis, Nikolas Makiavelis ir keletas kitų įžymybių.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius
Publikuota: 2005-09-19 17:59:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|