|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-09-19 17:59
Mykolas (Michalas) Kleofas Oginskis, Natalijos Gauronskienės senelis. Nuotr. iš leidinio „Žemaičių žemė“, 2005/1(46).
Svajingąjį kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“ daug kas žino, bet ar kas žino, kad šios giminės atžalos siekia ir Paežerių dvarą. Garsus kompozitorius ir politikas kunigaikštis M.K.Oginskis (1765–1833) iš pirmosios santuokos su Izabele Lasocka (1764–1852) turėjo du sūnus – Pranciškų Ksaverą (1801–1827) ir Tadą Antaną (1798–1844). Pastarasis santuokoje su Renavo dvaro grafaite (vedė 1817 m.) Mariją Renne (Röne) (1780–1893) susilaukė trijų dukterų Natalijos, Amelijos ir Gabrielės. Natalija Oginska ištekėjo už Paežerių dvaro savininko Zigmanto Gauronskio (1816–1886). Jis buvo žinomas kaip XIX a. antros pusės visuomenės veikėjas, filantropas, leidinio „Varšuvos biblioteka“ publicistas. Natalijos ir Zigmanto sūnus Vladimiras (1849–1914) vedė Alfonso Komaro dukrą Aną Komar. Vladimiras Gauronskis mirė Šveicarijoje, parvežtas ir palaidotas Alvito bažnyčios koplyčioje. Ana Gauronskienė 1919 m. grįžo į suniokotą Paežerių dvarą, bandė jį atgaivinti. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Paežerių dvarą A.Gauronskienė pardavė J.Vailokaičiui ir išvyko į Varšuvą. Yra žinių, kad viena iš Gauronskių atžalų šiuo metu gyvena Amerikoje. Bet grįžkime prie Oginskių. Paežeriuose buvo pakankamai vertinga paveikslų galerija. Joje – ir Olandų mokyklai priklausančių paveikslų, kuriuos Natalijos Oginskaitės-Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleofas Oginskis atsigabeno iš Hagos tuo laikotarpiu, kai dirbo ten nepaprastuoju įgaliotiniu pasiuntiniu (1790 m.). Ant paveikslų rėmų buvo pritvirtintos lentelės su garsių autorių pavardėmis. Daugelis drobių buvo originalios, išskyrus Rembranto kūrinius, kuriuos ištyrę specialistai nustatė, kad tai gerai atliktos kopijos. Garsusis Natalijos Gauronskienės senelis Mykolas (Michalas) Kleopas Oginskis buvo žinomas ne tik kaip vienas iš 1794 m. T.Kosčiuskos sukilimo vadų, bet ir kaip kompozitorius. Jį išgarsino ne vien polonezas, bet ir karinė daina „Lenkija dar nežuvo“, vėliau tapusi Lenkijos tautiniu himnu. Istorijos pokštas – Paežerių dvare saugomas dr. V.Kudirkos smuikas. Taigi Paežerius jungia Lietuvos ir Lenkijos tam tikros himnų sąsajos. M.K.Oginskis siekė atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Kreipėsi į Napoleoną Bonapartą, vėliau į carą Aleksandrą I. 1822 m. išvažiuodamas iš Lietuvos M.K.Oginskis atsiduso: „Praeityje – žvaigždės ir erškėčiai, o nūnai – erškėčiai ir tik erškėčiai“... 1823 m. apsistojo Italijoje, Florencijoje. 1833 m. spalio 15 d. ten ir mirė, palaidotas Šventojo Kryžiaus bazilikoje (Santa Croce). Šios šventovės panteone palaidota daug genijų – Mikelandželas, Galileo Galilėjus, Rosinis, Nikolas Makiavelis ir keletas kitų įžymybių. Antanas ŽILINSKAS Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Publikuota: 2005-09-19 17:59:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|