„Santaka“ / ATODANGOS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46

Parduoda gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu Ančlaukio k., Vilkaviškio r. (yra visi patogumai, prie namų yra 3 ha žemės). Tel. 8 688 20 981.
Galioja iki: 2019-05-03 09:16:08

Parduoda 3 kambarių butą Lauko g., Vilkaviškyje (V a.). Tel. 8 606 04 963.
Galioja iki: 2019-05-03 13:06:50



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-06 06:27

Dalinkitės:  


ATODANGOS

Riks­mas rė­kian­čių­jų mi­nio­je

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai ir ban­kų ana­li­ti­kai mus nuo­lat ra­mi­na: gir­di, jau be­veik pa­sie­kė­me dug­ną, ne­bė­ra kur gi­liau kris­ti. O tai, anot jų, reiš­kia, kad rei­kia tik nuo to dug­no ge­rai at­si­spir­ti – ir pra­dė­si­me kil­ti. Ži­no­ma, iš kar­to la­bai pa­leng­va, o pa­skui tai jau šuo­liais. Kaip liau­dies pa­tar­lė sa­ko: „Lauk, šu­ne­li, kol pa­stips ku­me­lė...“ Bet sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas sa­vo tei­gi­nius pa­tvir­ti­na skai­čiais, ku­rie mums tu­rė­tų įkvėp­ti dau­giau op­ti­miz­mo. Šių me­tų ant­rą ket­vir­tį Lie­tu­vos BVP, pa­ly­gin­ti su pir­mu ket­vir­čiu, au­go 6,6 pro­c., o pra­mo­nės ga­my­ba bir­že­lį bu­vo 4,8 pro­c. di­des­nė nei prieš me­tus. Bet šis per­ša­mas op­ti­miz­mas toks tra­pus, tar­si ei­tu­mei per pir­mą­jį le­dą – neap­si­žiū­rė­si, kad jau iki kak­lo van­de­ny­je.

Žmo­nėms jau nu­si­bo­do gra­žios val­džios pa­sa­kė­lės. Jie ne­be­ti­ki, jog vien pa­gy­vė­jęs eks­por­tas ga­li iš­trauk­ti mus iš duo­bės. Jų ne­guo­džia ir tai, kad iš mū­sų sva­jo­nių ša­lies Ai­ri­jos per me­tus emig­ruo­ja dvi­gu­bai dau­giau nu­si­vy­lu­sių pi­lie­čių nei iš Lie­tu­vos, kad Grai­ki­ja kiau­rai pra­si­sko­li­nu­si ir jos pi­lie­čiai vi­sai ne­ke­ti­na su­si­verž­ti dir­žų, o Is­pa­ni­jo­je ne­dar­bas di­des­nis nei pas mus.

Val­džios opo­nen­tai, va­di­na­mie­ji po­pu­lis­tai, karš­tai gi­na sa­vo vie­nin­te­lį tei­sin­gą ke­lią – ska­tin­ti vi­daus var­to­ji­mą ir ma­žin­ti mo­kes­čius. Ga­li­ma gin­čy­tis, ga­li­ma įro­di­nė­ti, kad ki­to­se vals­ty­bė­se mo­kes­čiai dar di­des­ni ir vi­daus var­to­ji­mas kles­ti (kaip Grai­ki­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je), bet ten įtū­žę ant sa­vo val­džios pi­lie­čiai siau­bia sa­vo mies­tų gat­ves ir įnir­tę ko­vo­ja su tvark­da­riais. Gal ne vis­ką le­mia ma­te­ria­li­niai žmo­gaus po­rei­kiai?

Kiek­vie­ną die­ną ten­ka lan­ky­tis pre­ky­bos cent­ruo­se ir daž­nai nu­stem­bu pa­ma­tęs, ką ir kiek žmo­nės per­ka. Tik­rai ne vien pir­mo bū­ti­nu­mo pre­kes, be ku­rių neį­ma­no­ma iš­si­vers­ti. Lais­va­lai­kio, pra­mo­gų pre­kės, bliz­gan­tys nie­ku­čiai... Gal kad va­sa­ra, karš­ta?

Me­di­kai per­spė­ja gy­ven­to­jus, jog iš­ky­lau­da­mi ar na­muo­se bū­tų at­sar­gūs, ne­pikt­nau­džiau­tų grei­tai gen­dan­čiais mais­to pro­duk­tais. Bet kur tau! Kar­tą par­duo­tu­vė­je gar­siai nu­si­ste­bė­jau pa­ma­tęs jau­ną mė­sos pus­ga­mi­nių pa­ruo­šė­ją, sku­biai ne­šan­tį vis nau­jus in­dus, pil­nus šaš­ly­kų, švie­žios mė­sos deš­re­lių, įvai­riau­sių keps­nių... Ir kas vi­sa tai su­val­go? „Ne val­go, o tie­siog ry­te ry­ja, tik spėk su­ktis“, – ne­pik­tai tars­te­lė­jo vik­rus, sa­vo ama­tą iš­ma­nan­tis vai­ki­nas. Sa­ky­si­te, kri­zė ar ne kri­zė, bet žmo­nėms val­gy­ti rei­kia. Aiš­ku, bet per karš­čius šaš­ly­kas su al­ko­ho­liu – ne pa­ts ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas.

Bet­gi žmo­nės tu­ri pa­si­rin­ki­mo tei­sę. O kaip su tuo riks­mu mi­nio­je, ku­rį mi­nė­jau šio straips­ne­lio pa­va­di­ni­me? Tai yra taip pat žmo­gaus lais­vės, jo sa­vi­raiš­kos bū­das.

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja mums žo­džio, su­si­rin­ki­mų lais­vę, tei­sę iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kaip ją iš­reiš­kia­me, čia jau ki­ta kal­ba. Vie­ni na­muo­se su sa­vo žmo­na „pa­po­li­ti­kuo­ja“, kiek­vie­ną die­ną per­skai­čiuo­da­mi kuk­lų šei­mos biu­dže­tą, ki­ti – prie bu­te­lai­čio su drau­gais kei­kia val­džią. Dar ki­ti, pa­tys ener­gin­giau­si, ku­ria sa­vo par­ti­jas ir kvie­čia žmo­nes pro­tes­tuo­ti prieš skur­dą. Tik aiš­kiai ne­pa­sa­ko, prieš ko­kį skur­dą: ma­te­ria­li­nį ar dva­si­nį.

Vis ma­žiau pro­tes­tuo­to­jų su­si­ren­ka į pi­ke­tus mies­to aikš­tė­je. Ir žiū­ri nu­ste­bęs J. Ba­sa­na­vi­čius į tuos pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes, kaž­ką šū­kau­jan­čius prie jo ko­jų. Tau­tos pa­triar­chas tik­rai ne­bu­vo re­vo­liu­cio­nie­rius ir su­pra­to, kad sun­ku su­ras­ti tie­sos grū­dą įpy­ku­sios mi­nios riks­me.

Sa­ky­si­te, kam skau­da, tas ir rė­kia. Ta­čiau skau­da vi­siems, bet ne vi­si rė­kia. Ki­ti ku­ria kai­mo ir mies­to gy­ven­to­jų bend­ri­jas, pa­tys sau or­ga­ni­zuo­ja šven­tes, ne­lauk­da­mi, kad kaž­kas jiems ką nors suor­ga­ni­zuos. Pa­si­ro­do, mo­ka dar žmo­nės kai­muo­se kul­tū­rin­gai links­min­tis ir sa­vo dar­bus nu­dirb­ti. Mies­tie­čiai dau­giau lin­kę po­li­ti­kuo­ti: duok jiems dar­bo, pi­ni­gų ir dar pa­links­mink. Tar­si val­džia sa­vo įsta­ty­mais mums ga­lė­tų įkvėp­ti dau­giau kul­tū­ros.

Aki­vaiz­dus pa­vyz­dys, ko­kia lau­ki­nė ir ne­su­val­do­ma tam­pa mi­nia, kai aist­ros ir emo­ci­jos ap­tem­do pro­tą: vi­sai ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je „mei­lės pa­ra­do“ me­tu ap­kvai­tę nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų šim­tai tūks­tan­čių jau­nų žmo­nių try­pė vie­ni ki­tus. Te­nai tik­rai nie­kas ne­gir­dė­jo tik­ro skaus­mo riks­mo rė­kian­čio­je mi­nio­je. Ir kas juos ten grū­do? Sa­vi­raiš­kos lais­vė? Ar lais­vė nuo pro­to?



Vytas Drunis






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas