„Santaka“ / Mokomės iš savo tėvų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-06 06:12

Dalinkitės:  


B. Šeimienė žino, jog vai­kys­tė­je su­for­muo­ti ir įdieg­ti įpro­čiai iš­lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui.

Birutės NENĖNIENĖS nuotr.


Mokomės iš savo tėvų

Ko­kių ver­ty­bių įgi­jo­te sa­vo tė­vų na­muo­se? Kaip se­ka­si tai per­duo­ti sa­vo šei­mo­je?

Min­ti­mis da­li­ja­si vil­ka­viš­kie­tė Bi­ru­tė ŠEI­MIE­NĖ:

– Di­džiau­sią įta­ką ma­no gy­ve­ni­me tu­rė­jo vai­kys­tė­je ir jau­nys­tė­je pa­klo­tas ver­ty­bių pa­ma­tas. Vai­kys­tė­je su­for­muo­ti ir įdieg­ti įpro­čiai iš­li­ko vi­sam gy­ve­ni­mui.

Mū­sų ke­tu­rių vai­kų šei­mo­je kiek­vie­nas na­rys tu­rė­jo sa­vo pa­rei­gas. Vai­kai ro­dė pa­gar­bą tė­vams ir vi­siems ša­lia esan­tiems suau­gu­siems žmo­nėms. Vi­sa šei­ma šven­tė sek­ma­die­nio šv. Mi­šias, bu­vo daž­ni gi­mi­nės su­si­ti­ki­mai, ypač per at­lai­dus.

Kiek pri­si­me­nu, tik­ra­sis auk­lė­ji­mas šei­mo­je bu­vo ne žo­džiais, bet pa­vyz­džiu. Ma­ty­da­vau ki­tus dir­bant – ir aš dirb­da­vau, gir­dė­da­vau ki­tus dai­nuo­jant ar gie­dant – ir aš dai­nuo­da­vau ar gie­do­da­vau, ma­ty­da­vau ki­tus svei­ki­nan­tis – ir aš svei­kin­da­vau­si. Net ne­svar­bu, ar pa­žįs­ta­mas žmo­gus, ar ne. Klau­sy­da­vau­si se­ne­lio pa­sa­ko­ji­mų apie Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rio nuei­tą ke­lią ir vai­kiš­kai mąs­ty­da­vau apie jo mei­lę Lie­tu­vai.

Apie po­ka­rio me­tus šei­mo­je kal­bė­da­vo ne­drą­siai, daž­niau­siai ro­dy­da­mi se­nas nuo­trau­kas ar pri­si­min­da­mi par­ti­za­nų dai­nas.

O ko­kie bu­vo ma­no jau­nys­tės lai­kais gir­dė­ti da­bar­ti­nio ar­ki­vys­ku­po kun. Si­gi­to Tam­ke­vi­čiaus pa­moks­lai! Ta­da su­pra­to­me, jog tai – ku­ni­gas šauk­lys, ko­vo­to­jas už blai­vy­bę ir do­ro­vę, su­ge­ban­tis pa­lies­ti kiek­vie­no klau­sy­to­jo šir­dį. Mo­kyk­lo­je per­se­kio­ji­mo dėl ti­kė­ji­mo ne­jau­čiau, nes tė­vai neu­žė­mė at­sa­kin­gų po­stų, tad ga­lė­jo sa­vo vai­kus auk­lė­ti taip, kaip no­rė­jo.

Tė­vų pa­pras­tu­mas, są­ži­nin­gu­mas ir darbš­tu­mas bu­vo ma­to­mi vi­sur ir vi­sa­da. Po­kal­biai na­muo­se daž­niau­siai vyk­da­vo prie sta­lo, nes val­gy­da­vo­me vi­sa šei­ma drau­ge. Trum­pai ap­tar­da­vo­me per die­ną nu­veik­tus dar­bus ir šiek tiek – mo­kyk­los rei­ka­lus.

Tė­vai nie­ka­da ne­kri­ti­kuo­da­vo ki­tų žmo­nių, mo­kė­da­vo su jais su­tar­ti. Mo­ky­to­jus, ko­lū­kių pir­mi­nin­kus, ku­ni­gus, apy­lin­kės dar­buo­to­jus, gy­dy­to­jus lai­ky­da­vo di­de­lė­je pa­gar­bo­je.

Tė­vai pa­si­ti­kė­jo mu­mis – ne­bru­ko sa­vo nuo­mo­nės, svar­biau­sius gy­ve­ni­mo spren­di­mus lei­do da­ry­ti pa­tiems. Toks pa­si­ti­kė­ji­mas mus ver­tė bū­ti sa­va­ran­kiš­kus ir pa­tiems at­sa­ky­ti už sa­vo pa­si­rin­ki­mus. Mo­ky­ma­sis bu­vo mū­sų as­me­ni­nis rei­ka­las, mo­kyk­lo­je skir­tas na­mų už­duo­tis ga­lė­jo­me da­ry­ti tik ta­da, kai at­lik­da­vo­me ūkio ruo­šos dar­bus. Apie iš­si­moks­li­nu­sius žmo­nes šei­mo­je bu­vo kal­ba­ma su pa­gar­ba.

Au­gin­da­ma tris sa­vo sū­nus spe­cia­liai dėl jų auk­lė­ji­mo lyg ir nie­ko ne­da­riau, bet ruo­šiau su­dė­tin­gam gy­ve­ni­mui. Kar­tais pa­gal­vo­ju, jog esu „kie­tasp­ran­dė“ ma­ma. Vai­kus ves­da­vau­si į ren­gi­nius, mi­nė­ji­mus, šven­tes, ak­cen­tuo­da­vau sek­ma­die­ni­nių šv. Mi­šių lan­ky­mo svar­bą.

Sū­nus mo­kiau, jog vi­si iš­ban­dy­mai žmo­gų tik grū­di­na, jog tu­ri­me dė­ko­ti Aukš­čiau­sia­jam už vis­ką, ką tu­ri­me. Vi­sa bė­da, kad mes ne tik ne­mo­ka­me da­ly­ti mei­lės, bet ne­mo­ka­me jos, mums ro­do­mos, ir priim­ti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas