„Santaka“ / Kartu – jau šeštą dešimtį metų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-06 06:11

Dalinkitės:  


Sta­sys Nar­bu­tai­tis įsi­jau­tęs pa­sa­ko­jo apie praei­ty­je pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus, o žmo­na Ma­ri­ja siūlė ge­riau to ne­pri­si­min­ti.

Autorės nuotr.


Kartu – jau šeštą dešimtį metų

Birutė NENĖNIENĖ

Po te­le­fo­ni­nio po­kal­bio su žva­laus, jau­nat­viš­ko bal­so pil­viš­kie­čiu Sta­siu Nar­bu­tai­čiu nea­be­jo­jau, jog ir pra­vė­ru­si tro­bos du­ris su­tik­siu po­zi­ty­viai mąs­tan­tį žmo­gų.

De­vy­nias­de­šimt dve­jų me­tų S. Nar­bu­tai­tis su ke­le­riais me­tais jau­nes­ne žmo­na Ma­ri­ja iš­lei­do į gy­ve­ni­mą tris sū­nus. Vi­si jie pa­do­va­no­jo po po­rą anū­kų, se­ne­liai jau su­lau­kė ir proa­nū­kio.

Iš­si­kal­bė­ti lin­kęs Sta­sys no­riai da­li­jo­si tuo, ką pa­čiam te­ko pa­tir­ti. Mo­te­ris vis mo­jo ran­ka ir šyp­so­jo­si iš vy­ro pa­stan­gų. Pa­sak jos, ar­gi kam da­bar įdo­mus jų gy­ve­ni­mas?

Abu jie au­go gau­sio­se de­vy­nių vai­kų šei­mo­se. Ma­ri­ja – Že­mai­ti­jo­je, Sta­sys – Pliop­lių kai­me, prie An­ta­na­vo. Su­si­ti­ko juo­du už Ura­lo, Se­ve­rou­rals­ko vie­to­vė­je, 1954 me­tų gruo­dį su­si­tuo­kė. Į sa­vo gim­ti­nę, Pliop­lių kai­mą, žmo­ną Ma­ry­tę ir pir­ma­gi­mį sū­nų, taip pat Sta­sį, S. Nar­bu­tai­tis par­si­ve­žė 1957 me­tais. Užk­laus­tas, ka­da ir kaip juo­du su žmo­na, sa­vo vai­kų mo­ti­na, įsi­kū­rė Pil­viš­kiuo­se, S. Nar­bu­tai­tis bū­ti­nai tu­rė­jo pa­sa­ky­ti ke­le­tą žo­džių apie sa­vo ma­mą.

Šei­mo­je jis bu­vo tre­čias vai­kas, vi­si gi­mę pa­me­čiui, tiktai jau­niau­sias at­si­ra­do po de­šim­ties me­tų per­trau­kos. Sta­sys tik suau­gęs su­pra­to, ko­dėl ma­ma jam at­ro­dė bu­vu­si ūmaus bū­do, kap­ri­zin­ga. Ar­gi ma­žai var­gų ir rū­pes­čių tais lai­kais pa­ty­rė dau­gia­vai­kė ma­ma, ka­da vi­sus dar­bus tek­da­vo nu­dirb­ti ran­ko­mis, rū­pin­tis, kuo pa­mai­tin­ti ir ap­reng­ti pul­ką vai­kų? O dar ne­ra­mūs lai­kai, ka­ras, po­ka­ris... Jau­nie­ji Nar­bu­tai­čiai dėl šei­mos ra­my­bės su­si­ren­tė sau at­ski­rą „gūž­te­lę“.

Ma­ri­ja sa­vo šei­mo­je bu­vo jau­niau­sia. Po­ka­rio me­tais na­miš­kiai bu­vo iš­blaš­ky­ti, kai ku­rie šei­mos na­riai at­si­dū­rė la­ge­riuo­se.

Lais­vo­je Lie­tu­vo­je S. Nar­bu­tai­tis bu­vo iš­mo­kęs kal­vio ama­to. Gy­ve­ni­mas klos­tė­si sėk­min­gai ir links­mai iki 1940 me­tų, kol ko­vo mė­ne­sį jis bu­vo pa­šauk­tas į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės bū­ti­ną­ją tar­ny­bą.

To­liau pil­viš­kie­čio pa­sa­ko­ji­mas ver­tas at­ski­ro ra­ši­nio. Vy­ras pri­si­me­na, jog kar­tu su ki­tais Ma­ri­jam­po­lė­je dis­lo­kuo­tais Lie­tu­vos ka­riais priė­mė prie­sai­ką. Ru­sų oku­pa­ci­nei ka­riuo­me­nei įžen­gus į Lie­tu­vą, trau­kė­si į Va­ka­rus, bet prie Gi­žų bu­vo duo­ta ko­man­da ap­si­suk­ti at­gal. Pa­ke­ly­je su­sto­ję ka­riai ma­tė Vo­kie­ti­jos sie­nos link va­žiuo­jan­tį pre­zi­den­tą A. Sme­to­ną.

Pil­viš­kie­čio il­ga ir chro­no­lo­giš­kai tiks­li pri­si­mi­ni­mų gi­ja nu­si­tie­sia į tą va­sa­rą, kai Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė bu­vo nu­gink­luo­ta, o ka­riuo­me­nės va­dai ir nau­jo­sios val­džios at­sto­vai kvie­tė bū­ti so­li­da­rius, pa­kan­čius ki­tai tvar­kai.

„Bet aš nie­ka­da neat­si­sa­kiau prie­sai­kos Lie­tu­vai, ne­su­te­piau Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­rio vardo“, – sa­kė S. Nar­bu­tai­tis, pa­sa­ko­da­mas apie įvai­rias ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis te­ko gy­ven­ti vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais, apie slap­tos po­grin­džio gru­pe­lės veik­lą. Pirmaisiais po­ka­rio me­tais jis bu­vo įka­lin­tas kaip po­li­ti­nis ka­li­nys, keletą metų praleido la­ge­ry­je.

Se­ve­rou­rals­ke, kur su­ti­ko sa­vo Ma­ry­tę, at­si­dū­rė jau po ke­le­to ka­lė­ji­me pra­leis­tų me­tų, ka­da bu­vo iš­leis­tas kaip „lais­vas žmogus”. Pa­sak pa­šne­ko­vo, tuo me­tu grį­ži­mą į Lie­tu­vą pri­stab­dė ne­ra­mu­mai, nes bū­tų rei­kė­ję rink­tis: ar išei­ti į miš­ką pas par­ti­za­nus, ar tar­nau­ti „stribu“.

Vy­ras nu­spren­dė, jog dar keletą metų pa­si­liks už Ura­lo. Dir­bo miš­kų ūky­je, aliu­mi­nio ka­syk­lo­se.

Kas ži­no, gal šio ap­si­spren­di­mo rei­kė­jo ir tam, kad Ru­si­jos pla­ty­bė­se su­tik­tų bū­si­mą žmo­ną, su ku­ria kar­tu gy­ve­na jau šeš­tą de­šim­tį me­tų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas