Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-19 17:35

---

Šiemet atsinaujinusiai Keturvalakių mokyklai kol kas nėra reikalo baimintis dėl mokinių stygiaus.

Autorės nuotr.

Nepabūgo atsakomybės

Nuo šių mokslo metų Keturvalakių pagrindinės mokyklos direktore dirba Violeta Šaukščiuvienė, laimėjusi rajono Savivaldybės skelbtą konkursą. Konkursui ruošėsi atsakingai, tačiau laimėti buvo paprasčiau dėl to, kad antro pretendento nebuvo. Be to, į šias pareigas V.Šaukščiuvienė ėjo be įkalbinėjimų ar prašymų.

Susiklosčius aplinkybėms pačiai norėjosi pasitikrinti žinias ir gebėjimus. Prieš tai daug svarstė, suvokdama pečius užgulsiančią didelę atsakomybę už mokyklos bendruomenę. „Direktoriai – tik mažas sraigtelis švietimo sistemoje. Kokius įsakymus gauname, tokius turime vykdyti. Automatiškai mūsų įsakymai privalomi mokyklos darbuotojams“, – kasdienybės prozą dėstė V.Šaukščiuvienė.

Naujajai direktorei kyla daug neaiškumų, nes ir pačioje švietimo sistemoje trūksta konkretumo. Ji labai dėkinga Švietimo skyriaus specialistams, vedėjui, Savivaldybės atsakingiems darbuotojams, kurie nuoširdžiai padėjo, kai vyko remontai. Dėl jų pirmoji direktorės vasara praėjo be atostogų „Jaučiau, kad turiu būti čia. Atrodę greitai įveikiami darbai užsitęsė iki pat rugsėjo“, – kalbėjo direktorė, besidžiaugdama pagražėjusiomis, išplėstomis patalpomis, sutvarkytais vamzdynais, katiline, „europiniais“ tualetais ir kt.



Mieli savi džiaugsmai

Kai antroje klasėje uždavė nupiešti savo svajonę, Violeta pavaizdavo mokytoją, tokią su akiniais, rimtą.

„Na ir ką, baigusi Vilniaus 50-ąją vidurinę mokyklą įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, kadangi Vilniuje tuo laiku neruošė pradinių klasių mokytojų,“ – prisiminė pedagoginio kelio pradžią direktorė ir paatviravo, jog mokslai kuriam laikui buvo užmesti. Nutiko kaip dažnai jauniems nutinka – meilė, šeima, vaikučiai vienas po kito... Mažyliams paaugus tuometinis Keturvalakių pagrindinės mokyklos direktorius V.Leškevičius pakvietė dirbti vaduojančia mokytoja.

– Matyt, įtikau, tai užsilikau pradinių klasių mokytoja. Kai 2000 metais tuometis direktorius G.Urbšys išėjo į seniūnus, direktore tapusi Regina Treikauskienė mane pasirinko pavaduotoja, – darbo biografiją prisiminė V.Šaukščiuvienė.

Vilnių Violeta vadina namais, ten gyveno nuo penktos klasės, ten tėvai, sesuo. „Nesakyčiau, kad jaučiu ilgesį šiam miestui, bet kultūriniam gyvenimui – taip“, – sakė Violeta bet tvirtino, jog vaikystėje nuostabiausia turėti savo kaimą.

Pedagogė džiaugiasi, jog jį turi sūnūs – devintokas Vytautas ir septintokas Daugirdas.



Violetos šaknys – Keturvalakiuose

Senelių žemėje vyras Rimtautas šiek tiek ūkininkauja, o ji vienintelė iš giminės gyvena vienkiemyje. Po triukšmo darbe laukia didelė ramybė namuose, nereikia kitur ieškoti atgaivos.

Violeta sakė neiškenčianti pasidalyti dar vienu džiaugsmu – Keturvalakių mokyklą baigė jos mama: „Aš didžiuojuosi savo mamyte Ramute Naujokiene-Mozūraityte. Ji labai gerai mokėsi Žemės ūkio akademijoje, bet nugrūdo į atkampų Klaipėdos rajoną, paskui prasisiekė ir dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Apie ją parašyta knygoje „Garsiausios Lietuvos moterys“. Yra nuotrauka su abiem dukromis, tai yra manimi ir jaunesniąja seserimi“.

Violetos atletiška figūra gundo paklausti apie sportinę veiklą. Pasirodo, tėvai ją buvo „įspraudę“ į labai užimtą darbotvarkę – tuo pačiu metu lankė B.Dvariono muzikos mokyklos akordeono klasę ir Sporto mokykloje rankinį. Kai teko pasirinkti vieną iš jų, pasiliko su muzika ir dėl to visą laiką džiaugiasi, nes labai praverčia darbe. Neseniai ir visas muzikinis mokyklos gyvenimas gulė ant jos ir šokių mokytojos D.Gvazdaitienės pečių.



Kuo išsiskiria mokytojas?

Pasak V.Šaukščiuvienės, dabar visuomenėje, įvairiuose suėjimuose „viršų ima“ verslininkai, finansininkai, bankininkai, o mokytojai drovisi viešai parodyti savo dvasingumą, nes baiminasi pajuokos. „Aš nebijau pasakyti, kad esu mokytoja. Manau, kad tai garbin- gas darbas. Juk visi, ir turtingieji, kažkada turėjo savo pirmą mokytoją, daug ko juos išmokė kiti pedagogai,“ – kalbėjo pašnekovė.

Aštuonioliktus pedagoginio stažo metus skaičiuojanti Violeta juokavo, jog stengiasi, kad darbas „neužspaustų antspaudo“, kuris, sakoma, matosi ant kai kurių pedagogų.



Ieškos „savo veido“

– Mūsų mokykla nėra kuo nors ypatingesnė, išsiskirianti iš kitų. Tam, kad sukurtume vieningą veiklos kryptį, dar reikia laiko ir priklauso nuo dirbančių mokytojų, – sakė direktorė.

Pašnekovei priminiau, jog ne kartą Krašto muziejaus renginiuose teko matyti jų mokyklos mokinių literatūrinius – patriotinius montažus. “Tai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Salomėjos Kučinskienės paruošti vaikai. Mes ją vadiname savo didžiąja mokytoja ir labai gerbiame“, – sakė direktorė apie kolektyvo veteranę ir pridūrė, jog ir kiti vyresni pedagogai labai atsakingi ir pareigingi, ko kartais pasigendama iš jaunimo.

Mokykla labai džiaugiasi, kad jų jauna mokytoja D.Vilkienė dalyvavo kursuose ir tapo išorinio audito eksperte.

Kolektyvas pakankamai jaunas, nemažai studijuojančių, norisi, kad ir baigę mokslus čia pasiliktų.

Keturvalakiuose mokoma dviejų užsienio kalbų: anglų ir vokiečių. Tai pasirinkta sąmoningai, nes dauguma moksleivių mokslą tęsia Marijampolėje, kur pirmoji užsienio kalba taip pat anglų. Ir iš jaunesnių klasių išeina į Marijampolės mokyklas vien dėl to, kad anksčiau pradėtų mokytis anglų kalbos. Svarstoma ir Keturvalakiuose sustiprinti anglų kalbos dėstymą.

Šiuo metu mokykla turi puikią vokiečių kalbos specialistę Vidą Navickienę. Vytauto Didžiojo universitete studijas baigusi Lina Puskunigienė antri metai dėsto mokykloje naują dalyką – ekonomiką.



Žeidžia aplinka

Mokytojams labai džiugu, kad atsikuria Karklinių ir Keturvalakių kaimų bendruomenės, kurių nariais yra ir mokytojai. Tas džiaugsmas dėl to, kad bendrame rate, kai vienija vienas tikslas, nuveikiama daugiau.

– Pirmasis bendras ir pavykęs renginys su Keturvalakių bendruomene buvo Kaziuko mugė. Nusprendėme ateinančiais metais įjungti visas seniūnijos kaimų bendruomenes, – planais dalijosi direktorė. Neiškentė nepasidalijusi ir širdgėla:

– Šiemet per Motinos dienos programą vaikučiai turėjo išsikviesti šokti savo mamytes, pasakyti joms gražius žodžius.

Viena mergaitė išsikvietė mane, nes jos mama neatėjo. Man buvo labai skaudu, kad pradinukas vaikas turi glaustis prie svetimos mamos, o tikroji per vienintelę metų šventę neranda laiko pabūti su savo vaiku.

V.Šaukščiuvienė pasidalijo daug kam suprantama, bet sunkiai priimama tiesa: vaiko auklėjimas priklauso nuo tėvų. Šešerių–septynerių metų vaikas į mokyklą atsineša tokias vertybes, kokios puoselėjamos šeimoje.

Mokyklos veiklos dokumentuose įrašyta, jog toliau bus siekiama mokytojų ir mokinių tarpusavio draugiškumo. Pasak direktorės, čia svarbu abiem pusėms laikytis etikos, turi išlikti ir abipusė pagarba, ko kartais iš mokinių pasigendama, glumina jų žodynas. „Bet tai mums, pedagogams, suprantama, nes jie ateina iš įvairiausios aplinkos. Pagaliau nė viena mama blogo nemoko, bet pažiūrėkim, kas propaguojama televizijos laidose. Mokytojas kaip ir visuomenėje, taip ir šiame krašte nėra autoritetas“, – apie šiuo metu ugdymui nepalankią situaciją kalbėjo direktorė.



Tiki ateitimi

Mokyklos sporto aikštyno pakraštyje nuo seniausių laikų elektros stulpe susuktas gandro lizdas. Direktorė sakė, jog nė vieną pavasarį jis neliko tuščias. Sugrįžę gandrų poros augina gausias šeimas ir artėjant rugsėjui išskrenda su pulku vaikų. Juokavome, jog gal ir dėl to šiai mokyklai dar netrūksta mokinių – šiemet su ikimokyklinukais ir prijungta Karklinių mokykla jų sulaukta 220.

Nors pastaruoju metu gandrai „nusižiūrėjo“ tris jaunas mokytojas, bet naujoji direktorė tikisi, jog jie bus dosnūs ir visai mokyklai. Rajono pakraštyje esanti švietimo įstaiga ilgai bus reikalinga abiejų rajonų kaimų žmonėms.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---