„Santaka“ / Išeivijos poetę domina pokaris

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-08-02 06:29

Dalinkitės:  


Pasaulio kybartiečių draugijos narys Leonas Narbutis su poete Egle Juodvalke kalbėjosi ne vien apie poeziją, bet ir apie darbą Lietuvai.

Išeivijos poetę domina pokaris

Prieš kurį laiką Kybartuose įvyko susitikimas su poete, žurnaliste, rašytoja, keturių poezijos leidinių ir autobiografinės knygos autore, ilgamete radijo „Laisvoji Europa“ bendradarbe Egle Juodvalke. Popietę vedė geras poetės bičiulis, buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Kultūros reikalų komisijos pirmininkas, Pasaulio kybartiečių draugijos narys Leonas Narbutis.

Pateikiame šio kraštiečio pokalbį su Egle JUODVALKE.

– Esi dviejų kultūrų žmogus. Gimei, augai ir subrendai JAV, bet savo šaknis įleidai Lietuvoje tuomet, kai nepriklausoma valstybė buvo tik svajonėse. Kodėl pasirinkai tokį gyvenimo kelią?

– Nežinau, ar aš jį pasirinkau, ar jis pasirinko mane. Žinau tik viena: esu lietuvė, augau kaip lietuvė, nors gimiau ir užaugau ne savame krašte, o Amerikoje. Nieko nepadarysi, tokia buvo lemtis.

– Kokia kalba buvo parašytas pirmasis eilėraštis?

– Lietuvių. Jis buvo rimuotas – dabar to nedarau – ir išspausdintas „Ateities“ žurnale. Tada man buvo 15 ar 16 metų.

– Kuria kalba lengviau kurti – lietuvių ar anglų?

– Nėra jokio skirtumo. Mano eilėraščiai prabyla neužprogramuota kalba: kartais angliškai, bet dažniausiai lietuviškai. Esu rašiusi ir graikiškai. Kalbos ir rašymo procesas vyksta iš dalies paveiktas aplinkos ar erdvės, kurioje esu. Jei bendrauju su lietuviais, eilėraščiai gimsta lietuvių kalba. Universitete daugiausiai rašydavau angliškai. Bet angliški eilėraščiai – jau kitokie. Jie skiriasi savo forma ir struktūra, o rašydama lietuviškai kartais net turiu sustabdyti save, kad „nepasileisčiau į lankas“.

– Čikagos universitete baigei slavistiką. Kodėl pasirinkai šią, o ne kitokią filologijos šaką?

– Nes tik Slavistikos fakultete galėjau studijuoti lietuvių kalbą. Tuo metu ją dėstė kalbininkas lituanistas Petras Jonikas. Papildomai tame pačiame universitete pradėjau mokytis vaidybos, bet tai dariau tik savo malonumui.

– Tai iš kur teatro gija Tavo gyvenime?

– Gal iš šeimos? Mama labai mėgo teatrą, operą, baletą.

Esu dėkinga savo mokytojui Zigmui Moliejui, kuris supažindino mane su elementariausiais sceniniais įgūdžiais, kad eilėraštį reikia deklamuoti, o ne „dainuoti“.

Neprisimenu, kada pirmą kartą atlikau vaidmenį, bet gerai pamenu pirmąjį spektaklį, į kurį mane nusivedė tėvai. Tai buvo „Karalaitė teisutė“. Tėtis su mama mane visada vesdavosi tik į lietuviškus renginius, nes amerikietiškų nelankydavo. Kai paaugau ir pradėjau dalyvauti teatrinėje veikloje, nutariau, kad ateityje savo gyvenimą norėčiau susieti ir su teatru. Apsigynusi bakalauro diplomą Čikagos universitete, išvažiavau studijuoti teatro meno į Pietų Ilinojaus universitetą, nes tai buvo vienintelė vieta Amerikoje, kurioje tuo metu buvo galima įgyti lietuvių, latvių ar estų teatro magistro laipsnį.

– Tai kodėl iškeitei rampos šviesą į radijo mikrofoną?

– Prasidėjus vasaros atostogoms, profesoriaus Algirdo Landsbergio dėka gavau pasiūlymą dvi savaites padirbėti „Laisvosios Europos” radijuje (RFE), Niujorko skyriuje. Nesvarbu, kad tai turėjo būti tik dviejų savaičių vasaros darbas, bet kas nenorėtų praleisti dvi savaites Niujorke, mieste, kuriame teatras klesti.

– Kaip nutiko, kad gavai pasiūlymą įsidarbinti RFE?

– Tai buvo 1973-ieji, man tada buvo 23 metai. Kaip jau minėjau, pirmoji pažintis su „Laisvąja Europa“ buvo dvi savaitės Niujorke. Taip susiklostė, kad tuo metu Aušra bei Jonas Jurašai turėjo atvykti į Niujorką ir ten įsidarbinti, bet jų dokumentai įstrigo biurokratiniuose labirintuose, tad laikinai reikėjo žmogaus, kuriuo tapau aš.

Norėdama toliau dirbti radijuje, parašiau laišką tuometiniam RFE direktoriui Juozui Laučkai į centrą Miunchene, ieškodama galimybės įsidarbinti ten, bet gavau neigiamą atsakymą. Pasilikau Niujorke, kol A. ir J. Jurašų reikalai buvo sutvarkyti, po to grįžau į universitetą tęsti studijų.

Kai man pranešė, kad atsirado darbo vieta Europoje, net nedvejodama mečiau studijas ir išsikėliau į Miuncheną. Kai tėvai sužinojo, kad studijas iškeičiau į darbą, mama sunerimo, kaip aš, tokia jauna, gyvensiu viena tarp svetimų, o tėvas pasakė: „Dirbsi Lietuvai, gerai.“

Beje, tada važiuodama nė nesvarsčiau, kiek tas mano darbas bus naudingas Lietuvai, kiek Amerikai. Iš tiesų, Amerika man mokėjo už darbą Lietuvai.

– RFE išdirbai beveik du dešimtmečius, per tą laiką Lietuva tapo nepriklausoma...

– Laikai pasikeitė ir aš sau pasakiau, kad atėjo laikas apsispręsti, nes RFE centras iš Miuncheno buvo keliamas į Prahą. Dirbdama Miunchene jaučiau, jog dirbau Nepriklausomybei. Nors tiesioginio poveikio ją atkuriant ir neturėjau, bet vis dėlto tikėjau, kad mano indėlis ten irgi yra.

Iš Miuncheno grįžau į Čikagą. Staiga man atsivėrė Lietuva ir pradėjau gyventi tuo, ko neturėjau visus tuos dvidešimt metų. Anksčiau aš negalėjau lankyti Lietuvos, dalyvauti jos gyvenime. Prisidėjau tik savo darbu. Ir staiga atsidarė durys ir išgirdau: „Labas, čia Lietuva.“

– Ar teisingai Tave supratau: pirmiau Tu gyvenai Lietuva, o paskui – Lietuvoje?

– Aš negyvenau Lietuvoje, nors netiesiogine prasme – tai taip. Iš Čikagos į Lietuvą pradėjau važinėti du kartus per metus. Čia viešėdavau po mėnesį, pusantro, o kartą išbuvau net porą mėnesių.

– Dalyvauji „Poezijos pavasario“ renginiuose?

– Taip, pirmą kartą į „Poezijos pavasarį“ atvykau 2007 metais. Šiemet vėl mane pakvietė. Labai džiaugiuosi, nes kaskart pamatau vis gražesnę, vis naujesnę Lietuvą, o svarbiausia – aplankau vietas, kuriose dar niekada neteko būti.

Pavyzdžiui, šiemet lankiausi Kybartuose, skaičiau eilėraščius Dieveniškėse. Tema, kuri, mano galva, yra tiesiog unikali tautos istorijoje, – pokario partizanų kova miškuose. Jauni, patys sąžiningiausi, šviesiausi žmonės išėjo į miškus, iš anksto žinodami neišvengiamą baigtį. Tuo jie ir yra ypatingi, kad būdami drąsūs stojo į nelygią kovą prieš neteisybę. Eilėraščiuose bandau išsakyti tą vidinį jų apsisprendimo, pasiaukojimo jausmą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas