„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-30 10:40

Dalinkitės:  


Atodangos

Kodėl žmonės rašo?



Sakyčiau, keistą klausimą kartą man uždavė bičiulis: kodėl tie žmonės rašo? Iš neturėjimo ką veikti gadina popierių, eikvoja laiką ir skaitytojų nervus.

Rašytojai ir poetai sunkiai ar lengvai aria literatūros dirvonus, nes tai jų pašaukimas ir kartu – duona kasdieninė. Čia viskas aišku. Dėl grafomanų ir įkalinimo įstaigų „rašytojų“ taip pat daugmaž aišku – jie tik atsidūrę ekstremaliose sąlygose atranda savyje giliai slypintį talentą gadinti popierių. Kas dar lieka? Nagi įstatymų leidėjai, skundų rašinėtojai ir anoniminiai interneto komentatoriai. Pirmieji mūsų visų gerovės vardan sugadina tonas brangaus popieriaus, kol sukurpia kokį naują įstatymą. Po mėnesio ar kelių dar tiek pat popieriaus sugadina to įstatymo pataisoms ir vadinamiesiems poįstatyminiams aktams. O „etatiniai“ skundikai ir komentatoriai popieriaus negadina. Internete jie gali laisvai save išreikšti, nesukdami galvos dėl rašto stiliaus ir atsakomybės už savo kūrinį. Gali sumalti savo oponentą į miltus ir paskandinti fekalijose. Turi tam teisę, demokratija tai garantuoja. Ir nereikalauja kažką žinoti apie etiką, žmogaus nekaltumo prezumpciją, garbės ir orumo neliečiamumą... Tokių filosofijų skundikui ir komentatoriui nereikia.

Jeigu rimčiau pamėgintume atkapstyti priežastį, kodėl žmonės rašo, tektų žvilgtelėti labai toli į praeitį. Tiesa slypi kažkur anapus tūkstantmečių uždangos.

Pati skaitomiausia knyga – Biblija – leidžia suprasti, kad pats pirmasis rašytojas buvo Dievas. Jis ant Sinajaus kalno akmens plokštėje surašė Dešimt Dievo įsakymų ir iškilmingai įteikė juos Mozei. Tai įvyko ne taip ir seniai – tik 1300 m. prieš Kristaus gimimą. Žinoma, su Biblija nepasiginčysi, bet istorikai ir archeologai tvirtina, kad pats seniausias pasaulyje rankraštis originalo kalba, išlikęs iki mūsų dienų, yra Mesopotamijos miesto Uro karaliaus Gilgamešo epas. Šis literatūros kūrinys parašytas tūkstančiu metų anksčiau nei Dešimt Dievo įsakymų – prieš 4500 metų. Jau tada buvo mėginama žmonių gyvenimo įvykius užfiksuoti nors ir primityviu raštu, nors ir nepatvariose molio lentelėse.

Prieš tūkstančius metų rašė Homeras, Aristotelis ir Demokritas. Senovės graikų išminčiams nenusileido romėnai L. A. Seneka ir Julijus Cezaris. Bet ne tik senovės karaliai, išminčiai ir mokslininkai paliko mums rašytinius įrodymus apie savo gyvenimą. Ir prieš tūkstančius metų buvo paprastų, iš liaudies kilusių linksmų žmonių, mokėjusių raštu išreikšti savo originalias mintis ar pastebėjimus. Pavyzdžiui, archeologų atkastoje Pompėjoje ir Herkulane, kuriuos pirmojo tūkstantmečio 79 metais po pelenais ir lava palaidojo Vezuvijaus ugnikalnis, rasti tikri liaudies literatūros perliukai. Ant gerai išsilaikiusių pastatų sienų išliko išraiškingi užrašai apie miestelėnų buitį. Kažkoks girtuoklėlis drebančia ranka bazilikos sienoje išvedžiojo savo vardą ir pageidavimą: „Suavis svajoja apie pilnus ąsočius vyno, yra nežmoniškai ištroškęs.“ Kitas jo kolega, grįždamas paryčiais iš tavernos, ant tos pačios sienos pasigyrė: „Gražiai sveikiname. Prisipumpavome kaip vynmaišiai.“ Kaip matome, ir prieš tūkstančius metų žmonės neslėpė savo silpnybių ir apie jas rašė net ant sienų. Nes nebuvo popieriaus ir interneto.

Tad kodėl žmonės rašo? Gal sąžiningiausiai, nuoširdžiausiai į šį klausimą atsakė Nobelio literatūros premijos laureatas, rusų rašytojas I. Buninas: „Išmirė visi, parašę knygų apie savo buvimą žemėje, ir kas man iš to? Visais laikais ir amžiais, nuo vaikystės iki grabo lentos, kiekvieną iš mūsų slegia amžinas geidimas kalbėti apie save – kad nors žodžiu pavyktų užfiksuoti bent kruopelytę savo gyvenimo... ir prailginti jį žemėje...“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas