„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-30 10:40

Dalinkitės:  


Atodangos

Kodėl žmonės rašo?



Sakyčiau, keistą klausimą kartą man uždavė bičiulis: kodėl tie žmonės rašo? Iš neturėjimo ką veikti gadina popierių, eikvoja laiką ir skaitytojų nervus.

Rašytojai ir poetai sunkiai ar lengvai aria literatūros dirvonus, nes tai jų pašaukimas ir kartu – duona kasdieninė. Čia viskas aišku. Dėl grafomanų ir įkalinimo įstaigų „rašytojų“ taip pat daugmaž aišku – jie tik atsidūrę ekstremaliose sąlygose atranda savyje giliai slypintį talentą gadinti popierių. Kas dar lieka? Nagi įstatymų leidėjai, skundų rašinėtojai ir anoniminiai interneto komentatoriai. Pirmieji mūsų visų gerovės vardan sugadina tonas brangaus popieriaus, kol sukurpia kokį naują įstatymą. Po mėnesio ar kelių dar tiek pat popieriaus sugadina to įstatymo pataisoms ir vadinamiesiems poįstatyminiams aktams. O „etatiniai“ skundikai ir komentatoriai popieriaus negadina. Internete jie gali laisvai save išreikšti, nesukdami galvos dėl rašto stiliaus ir atsakomybės už savo kūrinį. Gali sumalti savo oponentą į miltus ir paskandinti fekalijose. Turi tam teisę, demokratija tai garantuoja. Ir nereikalauja kažką žinoti apie etiką, žmogaus nekaltumo prezumpciją, garbės ir orumo neliečiamumą... Tokių filosofijų skundikui ir komentatoriui nereikia.

Jeigu rimčiau pamėgintume atkapstyti priežastį, kodėl žmonės rašo, tektų žvilgtelėti labai toli į praeitį. Tiesa slypi kažkur anapus tūkstantmečių uždangos.

Pati skaitomiausia knyga – Biblija – leidžia suprasti, kad pats pirmasis rašytojas buvo Dievas. Jis ant Sinajaus kalno akmens plokštėje surašė Dešimt Dievo įsakymų ir iškilmingai įteikė juos Mozei. Tai įvyko ne taip ir seniai – tik 1300 m. prieš Kristaus gimimą. Žinoma, su Biblija nepasiginčysi, bet istorikai ir archeologai tvirtina, kad pats seniausias pasaulyje rankraštis originalo kalba, išlikęs iki mūsų dienų, yra Mesopotamijos miesto Uro karaliaus Gilgamešo epas. Šis literatūros kūrinys parašytas tūkstančiu metų anksčiau nei Dešimt Dievo įsakymų – prieš 4500 metų. Jau tada buvo mėginama žmonių gyvenimo įvykius užfiksuoti nors ir primityviu raštu, nors ir nepatvariose molio lentelėse.

Prieš tūkstančius metų rašė Homeras, Aristotelis ir Demokritas. Senovės graikų išminčiams nenusileido romėnai L. A. Seneka ir Julijus Cezaris. Bet ne tik senovės karaliai, išminčiai ir mokslininkai paliko mums rašytinius įrodymus apie savo gyvenimą. Ir prieš tūkstančius metų buvo paprastų, iš liaudies kilusių linksmų žmonių, mokėjusių raštu išreikšti savo originalias mintis ar pastebėjimus. Pavyzdžiui, archeologų atkastoje Pompėjoje ir Herkulane, kuriuos pirmojo tūkstantmečio 79 metais po pelenais ir lava palaidojo Vezuvijaus ugnikalnis, rasti tikri liaudies literatūros perliukai. Ant gerai išsilaikiusių pastatų sienų išliko išraiškingi užrašai apie miestelėnų buitį. Kažkoks girtuoklėlis drebančia ranka bazilikos sienoje išvedžiojo savo vardą ir pageidavimą: „Suavis svajoja apie pilnus ąsočius vyno, yra nežmoniškai ištroškęs.“ Kitas jo kolega, grįždamas paryčiais iš tavernos, ant tos pačios sienos pasigyrė: „Gražiai sveikiname. Prisipumpavome kaip vynmaišiai.“ Kaip matome, ir prieš tūkstančius metų žmonės neslėpė savo silpnybių ir apie jas rašė net ant sienų. Nes nebuvo popieriaus ir interneto.

Tad kodėl žmonės rašo? Gal sąžiningiausiai, nuoširdžiausiai į šį klausimą atsakė Nobelio literatūros premijos laureatas, rusų rašytojas I. Buninas: „Išmirė visi, parašę knygų apie savo buvimą žemėje, ir kas man iš to? Visais laikais ir amžiais, nuo vaikystės iki grabo lentos, kiekvieną iš mūsų slegia amžinas geidimas kalbėti apie save – kad nors žodžiu pavyktų užfiksuoti bent kruopelytę savo gyvenimo... ir prailginti jį žemėje...“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas