Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-16 18:47

---

Išleidę moksleivius namo, mokytojos išvažiavo ravėti savo pačių pasodintų pušaičių.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Trečiadienio popietę Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos, sėdę į geltonąjį mokyklos autobusą, išvažiavo auklėti... pušaičių.

Paprastosios pušies sodinukus pedagogės šį pavasarį pasodino Sodėnų kaimo (Šeimenos sen.) laukuose. Tokio darbo jos ėmėsi paskatintos mokytojos Danutės Gražulienės.

Moterims idėją įgyvendinti padėjo Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros viršininkas Vitas Bakas bei Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkijos girininkas Rymantas Vaičaitis.

Greta Podvarko miško esančiame ir Marijampolės miškų urėdijai priklausančiame 2,4 hektaro plote mokytojos pasodino vieną hektarą pušų kultūros – apie 6 tūkstančius sodinukų. Kitą dalį ploto apsodino urėdijos darbininkai. Pušaitės, anot R.Vaičaičio, prigijo puikiai – įsišaknijo maždaug 98 proc. sodinukų.

– Viską galėtų užsodinti darbininkai, bet tokiu būdu mes dar ir bendraujame su visuomene. Manau, mokytojos ir vaikams papasakos, iš kur atsiranda miškas, kaip jį reikia prižiūrėti, globoti, – kalbėjo R.Vaičaitis.

Tiesa, pačių vaikų nei miško sodinti, nei žolių rankioti pedagogės nesivežė. Anot gamtosaugininko V.Bako, pradinukai tam dar per maži – gali nukentėti darbo kokybė.

Per vasarą mokytojų pasodinti pušų daigai prigijo, sustiprėjo, o dabar, rudens pradžioje, juos reikia apžiūrėti, nurauti gožiančias žoles, stagarus, kad pušaitės sparčiau stiebtųsi į viršų. Šį darbą miškininkai vadina „miško kultūrų auklėjimu“.

– Metėme visą dokumentaciją, kuri mokytojus užgulusi pradžioje mokslo metų, ir atvažiavome į gamtą. Dabar tai jau tapo mūsų ilgalaikiu projektu, netgi pavadinimą sugalvojom – „Miškas – ateities kartoms“. Užsiauginsime, nusiravėsime, gal senatvėj atvažiuosim pasėdėti po pušele... – juokėsi mokytoja D.Gražulienė.

Girininkas R.Vaičaitis sakė, kad labai ilgai laukti nereikės. Po kokių septynerių metų pušys jau bus praaugę pedagoges atvežusį geltonąjį mokyklos autobusą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---