„Santaka“ / Griunvaldas – lietuvių ir lenkų karinės šlovės laukas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-23 06:37

Dalinkitės:  


Griunvaldo mūšio inscenizacija vyko slėnyje, primenančiame lauko amfiteatrą.

Autoriaus nuotr.


Griunvaldas – lietuvių ir lenkų karinės šlovės laukas

Fondo iniciatyva

Prieš 600 metų Kryžiuočių ordino užgrobtose prūsų žemėse įvykęs Žalgirio (vok. Griunvaldo, Tanenbergo) mūšis tarp jungtinių Lietuvos bei Lenkijos ir Ordino kariuomenių užbaigė 200 metų besitęsusius kryžiuočių grobikiškų karų laikus.

Praėjusį savaitgalį Lenkijoje šio mūšio garbei surengtoje kautynių inscenizacijoje dalyvavo tūkstančiai žiūrovų, tarp jų – nemaža dalis iš Lietuvos. Sakoma, kad 100 km spinduliu aplink Griunvaldą nebeliko nakvynės vietų, o minėjimo dieną dar iš vakaro tūkstančiai automobilių užplūdo mūšio prieigos laukus.

Idėja surengti Sūduvos krašto žmonių išvyką į Žalgirio mūšio jubiliejaus iškilmes gimė asociacijos Sūduvos kultūros fondo (žr. www.suduvosfondas.lt) įkūrėjams. Praėjusių metų pabaigoje įkurta asociacija siekia skatinti jaunimo pilietines iniciatyvas, kurios žadintų norą pažinti garbingą Sūduvos-Suvalkijos istoriją.

„Pasakykim savo kraštui myliu!“ – tokiu šūkiu fondas buvo paskelbęs viktoriną, kviesdamas atsakyti į žinomų, Sūduvos krašto kultūrai nusipelniusių asmenybių parengtus klausimus. Viktorinos laimėtojai į Žalgirio lauką vyko kartu su Sūduvos krašto istorikais bei literatais.



„Istorijos“ autobusas

Kelionėje nebuvo kada nuobodžiauti, nes lektoriai pasikeisdami pateikė vertingų žinių apie Sūduvos praeitį, Žalgirio mūšį, Kryžiuočių ordiną. „Kelionės žynio“ nominaciją pelnė marijampolietis kultūros istorikas Kęstutis Subačius, sužavėjęs pasakojimais apie sūduvių genčių praeitį, Žalgirio mūšio priešistorę. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas apžvelgė Gdansko ir jo apylinkių istoriją, įtaigiai apibūdino Kryžiuočių ordino sostinę Marienburgą. Savo įžvalgomis pasidalijo marijampolietis literatas, istorikas Vytautas Viliūnas, muzikos dėstytojas Alfonsas Uzėla, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus įkūrėjas Vincas Peckus, laikraščio „Gintaro gimtinė“ redaktorius poetas Vladas Buragas, Jurbarko, Sudargo krašto kultūros puoselėtojai.

Vilkaviškiečiai Elena Bacevičienė ir Janina Kurtinaitienė „istorijos“ autobuso keleivius pakerėjo žaviomis eilėmis, Jurgita Morozaitė kvietė į Paežerių dvaro festivalius, šių eilučių autorius pateikė žinių apie garsiausius Vilkaviškio krašto menininkus ir kultūros asmenybes.



Mena Vytauto laikus

Po pusdienio kelionės pasiekę Olštyną jau riedėjome siaurais prūsiškais vingiuotais keliais į kryžiuočių didybės sostinę Marienburgą.

Pilis, iškilusi Vyslos intako Nogato krante, pribloškė savo didybe ir lenkų restauratorių indėliu atkuriant pilį, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo virtusi griuvėsiais.

Didžiausios Europoje gotikinės pilies istorinė praeitis siekia 1274 m. Nuo 1309 m. Marienburgas tapo Ordino magistrų rezidencija ir kryžiuočių valstybės sostine. Pastato viršuje matyti įmūrytas akmuo. Pasakojama, kad jis įstrigo Vytauto kariuomenei apšaudant pilį apsiausties metu.

Bene labiausiai troškome išvysti kalėjimo salę, kur už geležinių grotų kalėjo didysis kunigaikštis Kęstutis. Gidė rodė ir Vitoldo (Vytauto) kamerą. Ordino magistras čia planavo laikyti suimtą Vytautą.

Marienburgo pilis susideda iš trijų dalių. Žemutinėje dalyje gyveno ir kūrė amatininkai, viduriniojoje apsistodavo iš visos Europos atvykę užsienio riteriai. Stebina pilyje įrengta šildymo sistema, kanalizacija. Išlikę viduramžių riterių tualetai, gotikinės salės. Pilyje buvo didžiuliai maisto sandėliai, ligoninė, senelių namai, valgykla, talpinanti 400 riterių, koplyčia.

Aukštutinė pilis – magistro rezidencija. Marienburgo pilis – viduramžių architektūros šedevras, o gynybiniai įrenginiai tvirtovę pavertė nenugalimu bastionu. Reikia tik stebėtis Vytauto ryžtu su 11 tūkstančių raitelių ir 9 tūkstančiais ginkluotų pėstininkų per laukus, pelkėtas vietoves žygiuoti iš Vilniaus, Gardino, Smolensko, persikelti per Vyslą ir laimėti mūšį prieš puikiai parengtus kryžiuočių riterius.



Karščio ir kantrybės išbandymas

Vytauto laikais daugiatūkstantinės kariuomenės Žalgirio mūšiui buvo išsirikiavusios nuo Griunvaldo iki Tanenbergo kaimų. Mūšio 600 metų sukakčiai skirta inscenizacija vyko mažame slėnyje, keli kilometrai nuo Griunvaldo, prie mūšį menančio paminklo ir muziejaus. Inscenizaciją stebėjo per 200 tūkstančių žiūrovų, susėdusių ratu savotiškame amfiteatre.

Televizijos ekrane žiūrovai galėjo stebėti visą Žalgirio mūšio eigos atkartojimą. Įspūdingai atrodė daugiau kaip 1300 inscenizacijos dalyvių, apsirengusių XV a. rūbais ir šarvais. Buvo įdomu stebėti Vytautą, jojantį ant balto žirgo, o daugiatūkstantinėje žiūrovų minioje išvysti lietuviškas trispalves ir LDK vėliavas.



Lenkiško patriotizmo ir turgaus mišinys

Lenkijoje patyrėme ir nemalonių pojūčių. Nors Griunvaldo renginyje dalyvavo daugelio Europos tautų atstovai, bet viskas vyko tik lenkiško patriotizmo dvasia. Pasigedome informacijos kitomis kalbomis arba nors kokio kitą tautą pagerbiančio akcento.

Šventės rengėjai inscenizaciją ir koncertus surengė jau gerokai po pietų. Iki 15 val. Lenkijos laiku minios žmonių kepė saulėje arba laiką leido alaus baruose. Kai septynias valandas išbuvę karštyje ir spūstyje suradome lauko kavines, jos buvo tuščios, o prie prekiaujančiųjų rikiavosi didelės eilės. Transporto kamščių policija nereguliavo. Nors karštis ir nuovargis alino, tačiau pergalės fejerverkai vidurnaktyje pakėlė nuotaiką.

Trečioji kelionės diena „istorijos“ autobuse virto pokalbių ir žaidimų švente. Nuobodžiauti neteko, nes gido ir organizatoriaus funkcijas puikiai atliko Sūduvos kultūros fondo pirmininkė Daiva Klimavičienė.

Žalgirio mūšio inscenizacija vyksta kiekvienais metais. Trokštantys nuotykių ir apsišarvavę kantrybe turistai gali leistis į kelionę. Tačiau tikrą lietuvišką Žalgirio mūšio dvasią galime ir turime susikurti čia, Lietuvoje, ir savo širdyse.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas