„Santaka“ / Į ekologinį žygį – žirgų traukiamais vežimais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-21 06:52

Dalinkitės:  


Keista ir labai įdomu buvo matyti akmenyje iškaltus Karkakalnio, Kaukakalnio, Svirkalnio ir kitus pavadinimus. „Tarp Vilkaviškio, Marijampolės ir Vištyčio yra išdėstyti septyni alkakalniai. Tose vietose yra labai stipri energija. Karkakalnis – tai karalių kalnas. Ten Vytautas gavo karūną“, – aiškino P. Lukoševičius.

Autorės nuotr.


Į ekologinį žygį – žirgų traukiamais vežimais

Eglė MIČIULIENĖ

(Pabaiga. Pradžia Nr. 79)



Puoselėja lietuvybę

Dardėti vežimuose Galadusio ežero pakrantėmis vingiuojančiais Lenkijos keliukais buvo ne tik įdomu ir neįprasta.

Buvo ir kuriozinių situacijų.

„Dzien dobry!“ – vos įvažiavę į Lenkijos teritoriją šaukė žygio dalyviai smalsiai juos stebintiems vienkiemio gyventojams.

„Dzien dobry! – maloniai atliepė tie, o netrukus jau rėkė: – Žiūrėkit, jūsų vežimo padanga nuleista!“

Daugiau tokių klaidų nebedarėme – su sutiktais žmonėmis sveikinomės tik lietuviškai, o jie atsakinėjo taip pat lietuviškai. Juk važiavome senosiomis lietuvių žemėmis, per Seinų ir Punsko valsčius.

Didžioji dauguma šių vietų gyventojų jei ne nuolat kalba, tai tikrai puikiai supranta lietuviškai. Ir kaimų pavadinimai ant kelio ženklų čia surašyti dviem kalbomis: „Buda Zavidugierska“ ir „Vidugirių Būda“, „Kompocie“ ir „Kampuočiai“, o parduotuvių bei užeigų iškabos šviečia tiek lenkiškais, tiek lietuviškais užrašais.

Ypač įdomu tai, jog prie daugumos šio krašto sodybų gali pamatyti įvairios lietuviškos atributikos, kokios nepamatysi jokiame Lietuvos mieste ar kaime: Vyčio ženklą, Gedimino stulpus, medinius rūpintojėlius, metalines saulutes, stogastulpius ir kt.

Beje, žygio dalyviams jau kitą dieną viešint Punske teko trumpai stebėti ir lietuviškų vestuvių epizodą. Jaunus punskiečius lydėjo piršlys melagis ir kiti lietuvių tradicijoms būdingi vestuvininkai, o virš jaunavedžių galvų plevėsavo lietuviška trispalvė.



Poilsis – „Šilainėje“

Žygio dalyviai apsistojo kaimo turizmo stiliumi įrengtame poilsio ir pramogų centre „Šilainė“, įsikūrusiame ant gražaus Punsko valsčiaus Seivų ežero kranto.

Šioje vietoje organizuojama daug kultūrinių renginių: lietuviškos Joninės, Oninės, turizmo sezono atidarymas bei užbaigimas ir netgi Duonos, medaus ir pieno šventė. Į ją suvažiavę žmonės stebi, kaip kuliami rugiai, malama girnomis, slegiamas sūris, mušamas sviestas, kepama duona ir „skruzdėlynas“.

Palyginti su Lietuvos kaimo turizmo sodybomis, nakvynės kainos „Šilainėje“ tikrai nedidelės, o gyvenimo sąlygos labai geros. Pakankamai didelė ir paslaugų bei pramogų pasiūla.

Keletas kilometrų nuo šios vietos, Ožkinių kaime, yra unikali vieta – prūsų-jotvingių gyvenvietė.

Tą dieną, kai atvykome, joje buvo surengta graži šventė, skirta Žalgirio mūšio metinėms paminėti.

Į šią dar nebaigtą kurti sodybą suvažiavę Lietuvos amatininkai demonstravo senuosius baltų amatus: kalvystę, odos dirbimą, puodų žiedimą ir kt. Pažiūrėti amatų meistrų ir pasigėrėti koncertu suėjo daug vietos gyventojų.

Kitą dieną savo kuriamą prūsų-jotvingių sodybą aprodė ir pats jos šeimininkas, Punsko verslininkas Petras Lukoševičius.



Senųjų baltų gyvenvietė

Automobilių ir traktorių detalėmis Punske (Lenkijoje) prekiaujantis P. Lukoševičius didžiąją pajamų dalį investuoja ne į verslo plėtrą. Jotvingių palikuonimi save laikantis vyras 7,5 ha plote kuria XIII a. jotvingių-prūsų gyvenvietę.

Gimęs ir užaugęs dabartinėje Lenkijos teritorijoje P. Lukoševičius teigia slaviško kraujo neturintis: motina buvo lietuvė dzūkė, tėvas – jotvingis. Nuo mažens kalbėjęs lietuviškai ir šeimą su lietuve sukūręs vyriškis labai didžiuojasi savo baltiška kilme. Domėjimąsi savo šaknimis, protėvių istorija P. Lukoševičiui įkvėpė tėvas.

Gyvenvietėje suręsti mediniai nameliai, pilis, akmeninis baseinas, baltiška mistika kvepiantis aukuras, prūsų ir jotvingių pilkapiai, apeiginiai akmenys, kuriuose iškalti garsiųjų prūsų vadų vardai, medinėse lentose išraižyti prūsiški žodžiai – visa tai kuria paslapties ir žilos senovės įspūdį.

Kaip sako pats P. Lukoševičius, šiose vietose sklando protėvių vėlės.

Kad šiose apylinkėse labai seniai gyventa žmonių, rodo čia aptikti archeologiniai radiniai. Anot P. Lukoševičiaus, kadaise čia buvęs stiprus jotvingių dvasinis centras. Gausybė šiose vietose rastų apeiginių akmenų liudija apie čia buvusias šventoves.

Gyvenvietę kuriantis verslininkas daug laiko praleidžia skaitydamas knygas lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, konsultuojasi su specialistais, remiasi archeologų duomenimis. Visoms gyvenvietės statyboms naudojamos tik ekologiškos medžiagos: medis, lauko akmuo ir molinės raudonos plytos. Vinimis tvirtinami tik stogai.

Lankytojus prie stovyklos šiandien pasitinka užrašas keturiomis kalbomis: prūsų, lietuvių, lenkų ir vokiečių. Prūsų-jotvingių gyvenvietė gausiai lankoma, į ją atvyksta turistai ne tik iš Lietuvos bei Lenkijos, bet ir iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos bei kitų pasaulio šalių.

Klausėmės P. Lukoševičiaus stebėdamiesi jo žiniomis ir entuziazmu. Sužavėtas šio žmogaus veikla vienas žygio dalyvis pažadėjo Lenkijos lietuviui iš savo žirgyno padovanoti jauną žirgą.



Dirba iki vėlumos

Apibendrinant galima pasakyti, jog ekologinis žygis žirgais Lietuvos ir Lenkijos pasieniu keliauninkams paliko puikų įspūdį.

Pasitvirtina sena tiesa: aplankyti prancūzijas ir egiptus pareigą jaučia kone kiekvienas lietuvis, o visai greta mūsų esančių gamtos ir kultūros vertybių daugelis dar nesame matę.

Tačiau jei ne žirgais, tai bent automobiliu iki Punsko valsčiuje gyvenančių mūsų brolių lietuvių verta nuvykti ir pasidairyti.

Belieka pridurti, jog į ekologinį žygį ekologiniu turizmu besidominčius žmones sukvietė Lazdijų turizmo informacijos centras (TIC). Lėšų buvo gauta iš projekto, skirto turizmo ryšių plėtrai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Programą iš dalies finansavo ES Europos regioninės plėtros fondas. Lazdijiškių projekto partneriai – Punsko valsčiaus savivaldybė. Panašius ekologinius žygius Lazdijų TIC rengia jau penktą kartą.

Beje, jei sumanytumėte nuvažiuoti iki Galadusio ežero ar Punsko, prūsų-jotvingių gyvenvietės Ožkinių kaime ar bent iki „šokančių“ Veisiejų fontanų, galite užsukti ir į patį Lazdijų TIC, esantį Janaslavo kaime.

Ši įstaiga įsikūrusi moderniame, vos prieš porą metų atidarytame pastate. Jam statyti lėšos taip pat gautos iš projekto „Turizmo ryšių tobulinimas Lietuvos – Lenkijos pasienyje įkuriant turizmo informacinius centrus“. Naujame pastate įrengta erdvi konferencijų salė, yra lauko ekranas, sinchroninė vertimo įranga.

Lazdijų TIC darbuotojai savo svečiams gali pasiūlyti įvairių kelionių maršrutų, gidų paslaugų, suvenyrų su Lazdijų krašto simbolika ir kt.

Kad turistai kuo ilgiau galėtų gauti reikiamos informacijos, centras dirba net iki 22 valandos vakaro.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas