Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-09-14 18:09
Mokytojos Vilma Lukoševičienė ir Neringa Jakimavičienė susimąsčiusios klausė Rimvydo pirmoje eilėje pirmas iš kairės) pasakojimo, kaip gera mokytis Lakštučių mokykloje. Jam pritarė beveik visi nuotraukoje įsiamžinę bendramoksliai. Autorės nuotr. Nedidelės kaimo mokyklos dar mažėja, nes trūksta vaikų
Birutė NENĖNIENĖ
Sumažėjo viena mokykla
Rugsėjo pirmomis dienomis į rajono bendrojo lavinimo mokyklas atėjo 8179 mokiniai –
268 mokiniais mažiau nei pernai. Vaizdžiau tariant, neliko vienos tokios mokyklos kaip,
pavyzdžiui, Sūdavos vidurinė.
Į pirmas klases susirinko 617 mokinių (pernai – 629 ), į penktas – 664 (pernai – 733), į
dešimtas – 649 (pernai – 653), į vienuoliktas – 461 (pernai – 445), į dvyliktas – 617 (pernai
– 629) ir t.t.
Mažiau pirmokų atėjo į Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę (15) bei Kybartų
pagrindinę (20) mokyklas. Tačiau daugiau jų pradėjo lankyti Vilkaviškio (17) ir Gižų
Kazimiero Baršausko (11) pagrindines mokyklas. Daugiau pirmokų sulaukė Sūdavos,
Alvito bei dar kelios mokyklos. Beje, Žaliojoje, Vilkupiuose ir Antupiuose apskritai
sulaukta tik po du pirmokus. Šių mokslo metų skambutis neaidėjo Slabadų, Karklinių,
Trilaukio ir Matuliškių mokyklose. Jos uždarytos, nes pavasarį tapo aišku, jog į visas
keturias klases tesusirinktų 6–9 mokiniai.
Nuo praėjusių metų skyriais tapusios kaimo pradinės mokyklos yra didžiausios tos,
kuriose mokosi 26–28 mokiniai. Tai – Alksnėnų, Klausučių ir Piliakalnių. 22 vaikai lanko
Antupių, po 21 – Šiaudiniškių ir Karalkrėslio, 20 – Geisteriškių mokyklas. Dar vienuolika
kaimo mokyklų lanko po 14–17 pirmų–ketvirtų klasių mokinių.
Pagirtina vadovo nuostata
Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla vienintelė iš vidurinių turi keturis
skyrius: Piliakalnių, Geisteriškių, Lakštučių ir Vartų. Direktorius A.Žagarskas sakė, jog
nelengva jas išlaikyti, ypač problemiška dėl erdvios Lakštučių mokyklos šildymo. Tačiau
vadovas laikosi nuostatos, jog kaimo vaikui, ypač mažam, bus gera tada, kai jo mokykla
bus šalia, nereikės važinėti tolesnį atstumą.
Šį pirmadienį apsilankėme Lakštučių ir Vartų mokyklose, į kurias nuo rugsėjo
pirmosios ateina po 15 vaikų. Įdomu, kad į abi – po dešimt berniukų ir po penkias
mergaites, abiejose mokyklose dirba po dvi mokytojas, vienoje – Jolanta, kitoje – Vilma
Lukoševičienės (bet ne giminės).
Liko viena buvusi klasė
Prieš keletą metų į metodinį užsiėmimą susirinkusios pradinių klasių mokytojos stebėjo
ir žavėjosi Lakštučių pradinės mokyklos mokytojos Neringos Jakimavičienės pedagoginiu
išradingumu ir jos siekimu priimti, sukaupti bei skleisti naujoves. Mokytoja pritariamai
palinguoja, jog tai buvo geras laikas, nes vienoje klasėje vaikų buvo daugiau nei dabar
visoje mokykloje. Per trisdešimt pedagoginio darbo metų stažą turinti ir iš jų daugiau
kaip dvidešimt atidavusi šio krašto vaikams, mokanti antrą jų kartą mokytoja Neringa
atsidavusi savo darbui, jaučiasi gerai pritapusi prie kaimo bendruomenės. Aštuoneri
metai iš Vilkaviškio į Lakštučius važinėjanti kolegė Vilma Lukoševičienė taip pat
neįsivaizduoja savęs kažkur kitur.
Pasidžiaugė tėvų geranoriškumu
Abi mokytojos pasidžiaugė šio krašto žmonių kultūra, tėvų supratimu, išprusimu, jų
ryšiu su mokykla. Sakė, kad jas net įžeidžia nuolatinės kalbos apie prasigėrusį kaimą.
„Pas mus to nėra. Jei ir pasitaiko problemų, jas sprendžiame padedant socialinei dabuotojai. Tėvai mielai ateina į mokinių programėles, kurias rengdamos pasirūpiname, kad
kiekvienam vaikui tektų koks nors vaidmuo. Tėvai labai nori kartu su vaikais važiuoti į
ekskursijas po Lietuvą, kartais prašosi ir antrą kartą į tą pačią vietą. Paklauskite, kur tik
nenuvežėme savo vaikų ir jų tėvų“, – kalbėjo mokytojos, prisimindamos, kiek suteikė
džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir mamoms, kurios šiemet pirmą kartą galėjo pamatyti
jūrą.
Mokytojoms gera ir dėl to, kad tėvai rūpestingai paruošė savo vaikus mokyklai, nupirko
daugiau priemonių nei reikia, iš namų išleidžia tvarkingus.
Moko dalytis
Rugsėjo pirmomis dienomis, kai pagal pernykščius sąrašus nemokamai buvo maitinama
visa mokykla, liko „neapskaityti“ keturi pirmokėliai. Tačiau mokytojoms smagu, kad
tėveliai jiems įdeda sumuštinių. Šioje mokyklėlėje nėra taip, kad po pietų liktų vaikams
nepatikęs maistas – burokėlių salotas ar makaronus pasiūloma suvalgyti draugui, kuriam
patinka.
Mokytojos sakė, jog nepraleidžia progos auklėtinius pamokyti elgesio kultūros.
Realu, kad išnyks
Lakštučių geografinė padėtis,taip pat autobusai, vežantys Vilkaviškio ir Bartninkų
kryptimi nulemia tai, kad vaikus mokytis tėvai leidžia į Vilkaviškį. Ypač tie, kurie patys
važinėja dirbti į rajono centrą.
Ateinančių mokslo metų perspektyva – ne kaimo mokyklos naudai, nes tris iš penkių
būsimų pirmokų mieste dirbantys tėvai jau šįmet nuveža į „Pasakos“ darželio priešmokyklinę grupę. „Yra dar ir taip, kad pas mus lanko tris klases, o kai ketvirtoje prasideda
užsienio kalba, tėvai renkasi Vilkaviškį, nes ten mokoma anglų. Kadangi bazinėje –
Bartninkų – mokykloje dėstoma vokiečių kalba, tai ir mes ketvirtokus mokome šios kalbos“,
– sakė mokytoja Neringa.
Dabar šią mokyklą lanko vietinių šeimų vaikai. Pasak mokytojų, tik per stebuklą kitais
metais jų galėtų padaugėti.
Atrandama be ženklų
Už Bartninkų, keliui kiek šoktelėjus į kalvą, tik iš prie pastato plevėsuojančios trispalvės galima susiprasti, jog čia mokykla. Prie kelio nėra ir kažin ar kada buvo vietovės
nuoroda ir perspėjantis ženklas „Vaikai“.
Bet tik pravėrus nuo kelio gerai matomo mažo pastato verandos duris, tvarkingai
pakraščiuose išdėstyti bateliai dvelkteli namų jaukuma. Vartų mokykla tokia ir yra –
maža, šilta. Ją lanko beveik tik Vartų kaimo vaikai, dar pora ateina iš Skroblų. Vieną iš
čia besimokančių šešių pirmokėlių tėvai atveža iš tolesnio Grajauskų kaimo.
Dešimtus metus šio kaimo vaikus mokančios mokytojos Jolantos Lukoševičienės nuotaikos nėra optimistiškos: kitais metais išeis šiemetiniai šeši ketvirtokai, o į pirmą klasę
turėtų ateiti tik trys. Šiemetinių trečiokų dabar yra du, antrokų beliko vienas, nes vieną į
Airiją išsivežė ten uždarbiaujantys tėvai.
Mokytoja Jolanta neslepia rūpesčio ne tik kaimo vaikų, bet ir savo ateitimi. Šiemet dar
džiaugiasi Švietimo skyriaus ir bazinės mokyklos vadovų dėmesiu, tuo, jog į kitą darbą
išėjusią ilgametę kolegę D.Petrulytę pakeitė nauja – Gema Gedvilaitė.
Vaikų mažėja
Į daugumos kaimo mokyklėlių, kurios yra atskirų vidurinių mokyklų skyriai, pirmas
klases šiemet atėjo vidutiniškai po 5–6 vaikus. Miesto mokyklose viena klasė yra vidutiniškai didesnė nei daugumos kaimo pradinių mokyklų visos keturios klasės.
Šių metų pradžioje Socialinės paramos skyrius pradėjo rinkti duomenis apie daugiavaikes motinas, kurioms, išauginusioms septynis ir daugiau vaikų, Vyriausybė pasiryžo
mokėti valstybines pensijas. Įdomu tai, kad tokių motinų Bartninkų krašte gyvena
daugiausia. Laikai keičiasi – šių daugiavaikių mamų vaikai išaugino tik po dvi atžalas
arba išsikėlė į miestus, palikdami gimtinę senėti.
Publikuota: 2005-09-14 18:09:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|