„Santaka“ / Sodybą puoselėja visa šeima

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-09 08:42

Dalinkitės:  


Gražioje aplinkoje – graži Šlekių šeima.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Sodybą puoselėja visa šeima

Eglė MIČIULIENĖ

Keturvalakių seniūnijoje, prie Bakšiškių kaimo kelio, dar kolūkių laikais vešėjo nemažas vaismedžių sodas.

Dabar to sodo gale šviečia kasmet vis gražėjanti sodyba.



Veždavo šiukšles

– Kolūkių laikais žmonėms duodavo sklypus statyboms. Šioje vietoje kūrė naują gyvenvietę. O aš dirbau kolūkyje – ir skyrė mums sklypą namui statytis. Sodo juostą įmatavo mums į trihektarius, – pačią pradžią prisiminė sodybos šeimininkas Darius Šlekys.

Jo žmona Vida pasakojo, jog toje vietoje, kur kūrėsi jauna jų šeima, buvo šiukšlynas – žmonės ten vežė ir pylė atliekas.

– Vaikai dar visai mažiukai buvo, kai tą šiukšlyną tvarkėme. Dvi priekabas stiklų, kitokių atliekų surinkome. Žmonės matė, kad tvarkome, bet vis tiek veždavo, – pasakojo V. Šlekienė.

Darius pamena, kaip kartą dirbdamas įlindo į krūmus, tai gyventojai, jo nepastebėję, atvežę su karučiu šiukšles kone ant galvos užpylė...

Tačiau po trupinėlį, po gabaliuką – ir šiukšlyną naujakuriai sutvarkė, o sklype sukūrė gražų, jų širdims ir svetimų akims mielą kampelį.



„Iki šiol kuriamės...“

Darius – vietinis, čia gimęs ir užaugęs grynas suvalkietis, o jo žmona į marčias atėjo iš Žemaitijos. Guvi ir linksma moteris pasakojo, jog baigusi mokslus gavo paskyrimą į Marijampolę, ten turėjo ir darbą, ir butą. Bet vyras tvirtai pareiškė, kad į miestą gyventi neis, – ir nusileisti teko žemaitei.

Tačiau moteris nesigaili – ji jau seniai prigijo Suvalkijos kaime ir puikiai jaučiasi kurdama bei prižiūrėdama jaukius namus.

Jauna šeima apsigyveno pas Dariaus tėvus ir po truputį ėmė statytis savus namus Gobiškių kaime. „Taip ir iki šiol statomės“, – smagiai šypsojosi Vida.

Besikuriant vėju pralėkė du dešimtmečiai: kitą mėnesį, rugpjūčio 11 dieną, Šlekiai minės porcelianines – dvidešimties metų – vestuves.



Darbo – per akis

Žvelgiant į didžiulę puikiai prižiūrėtą sodybos teritoriją akivaizdu, jog prie jos darbo užtenka. Jo nevengia ne tik šeimininkai, bet ir abu Šlekių sūnus: automobilių remonto mokslus studijuojantis devyniolikmetis Karolis ir metais jaunesnis gimnazistas Dovydas. Jie, kaip didžiuodamasis sako tėtis, namuose pagrindiniai pagalbininkai. Tik šešiametė pagrandukė Kamilė tėvų ūkyje kol kas dar mažai talkina.

Ir mums užsukus į svečius, abu sūnūs nesėdėjo rankas sudėję – jie su tėčiu darbavosi prie naujo arkinio angaro, šiemet iškilusio greta namo.

Vaikinai dažniausiai pjauna ir žolę, kurios prie namų ne taip ir mažai – apie 20 arų.

Šlekių sodybą puošia daugybė akmenų. Iš jų sumūrytas ir tvenkinukas, ir jauki pavėsinė.

– Čia pas mus ir žemėje vieni akmenys: visi keliukai, kiemas pripilti akmenų. Iš laukų rinkome, vežėme ir pylėme – žvyro nereikėjo. Jei kada vėl į kolūkius žmones suvarytų, šioje vietoje žemės suarti jau negalėtų, – šypsojosi D. Šlekys.



Renka senienas

Daili iš akmenų sumūryta, girnapusėmis paįvairinta pavėsinė su viduje įrengtu židiniu – sodybos šeimininko rankų darbas. Ją Darius pastatė prieš porą metų. Savaitgaliais visa šeima čia susėda pavakaroti, išsikepti šašlyko.

D. Šlekys savo rankomis iš akmenų sumūrijo ir nedidelį baseinėlį, pats išdailino, apdrožė ir sodybą puošiančias raitytas medžio šakas.

– Viską, ką matote, gamino pats Darius. Pirkti tik ąžuoliniai baldai pavėsinėje – ir tuos pačius vyras dabar jau pats pasigamintų, – sutuoktinio galimybėmis neabejojo Vida.

Tačiau šeimininkas turi ne tik polinkį į meną, kurį sako su genais paveldėjęs iš giminės. Darius su užsidegimu renka senovinius daiktus.

Sodybos kieme stovi ne vienas mūsų prosenelių buityje ar žemės ūkyje naudotas padargas ir prietaisas: šienapjovės, plūgai, „akselinės“ ir kt.

Ant tvarto sienos ir šalia jos – taip pat daug įvairiausių senienų: gausybė kurpalių (D. Šlekio senelis buvo batsiuvys), kultuvių, pjautuvų, sviesto muštuvių, lygintuvų ir kitokių rakandų. Pasieny guli gal pusšimtis pasagų. Visa tai surinkta iš senelių namų, laukų, sunešta draugų ir pažįstamų.

– Pačius pirmuosius seno vežimo ratus parsivežėme iš mano tėviškės, Žemaitijos. O vėliau, kai jau Darius pradėjo senienas rinkti, tai visi draugai ir giminės prisidėjo: kas atveža geldą, kas „ragažę“... Iš pradžių dar bumbėdavau ant jo, bet vėliau visi užsikrėtėme ta liga, – linksmai pasakojo V. Šlekienė.



Silpnybė – augalai

– O vyras kartais ant manęs pabumba dėl gėlių, – toliau kalbėjo šeimininkė. – Bet gėlės ir visi kiti augaliukai – mano silpnybė. Galiu valandomis apie jas eiti...

V. Šlekienė stengiasi surinkti daugiau senovinių daugiamečių augalų, gėlių, kurios anksčiau augdavo lietuviškuose darželiuose.

– Čia – ežiuolė, vaistažolė ir gėlė, ten žydi nakvišos, vingrai, medetkos... Štai čia žaliuoja diemedis, čia žilvitis, putinas, jazminas... – savo augalų karalystę rodė moteris.

Pasak D. Šlekienės, įsigyti Lietuvoje išaugintų, išvestų augalų nėra lengva, nes jie daugiausiai parvežami iš kitų kraštų.

Šlekiai ir savo ūkyje užsiima augalininkyste. Pagrindinis 138 hektarus žemės dirbančios šeimos verslas – grūdinės kultūros. Gyvulininkyste Šlekiai jau neužsiima – nebeapsimoka. Keletą kiaulių ir karvių laiko tik dėl savo šeimynos.

– Anksčiau augindavome po pusšimtį kiaulių, iš jų, galima sakyti, ir namus pasistatėme. Dabar tų gyvulių jau gana. Kažkada buvo ir prie runkelių „parduotos vasaros“. Bet man smagiau apie gėles klūpinėti nei runkelius ravėti, – linksmai juokėsi šeimininkė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas