„Santaka“ / Šimtametė ponų dovanas išsaugojo muziejui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-09 08:12

Dalinkitės:  


Šimtametė Uršulė Rastauskienė nevengia dirbti savo amžiui nebūdingų darbų.

Autoriaus nuotr.


Šimtametė ponų dovanas išsaugojo muziejui

Liepos 5-ąją Alvito kaime gyvenanti Uršulė Rastauskienė atšventė garbingą 100 metų jubiliejų.

Pasveikinti senolės atvyko daugybė svečių: Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas, administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, „Sodros“ Vilkaviškio skyriaus direktorius Jonas Zinkevičius, Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas ir kt. Susirinkusieji linkėjo senolei dar ilgų sveikatos metų bei visada išlikti tokiai guviai, kokia yra šiandieną.

Prie vaišių stalo visi pasidalijo savo mintimis apie jubiliatę. Pati senolė, šiuo metu gyvenanti viena, atrodė be galo laiminga žiūrėdama į ją sveikinti atvykusius svečius. Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro darbuotoja Janina Kurtinaitienė kalbėdama apie šimtametę pasakojo, jog močiutė dar ir dabar nevengianti ravėti daržų, dirbanti jos amžiui nebūdingus darbus.

J. Kurtinaitienė prisiminė prieš keletą metų vykusi užrašyti U. Rastauskienės prisiminimų. „Mums buvo pasakyta, kad turėsime bendrauti su beveik šimto metų senole. Iš namo išėjo senyvo amžiaus moteriškė, bet mes net negalėjome įsivaizduoti, jog tai ta pati močiutė, dėl kurios ir atvykome. Galvojome: atveš invalido vežimėlyje senutę... Tik kai pati U. Rastauskienė pasiteiravo mūsų, kodėl mes jos nieko neklausinėjame, supratome, jog visą tą laiką ir kalbėjomės su mums reikalinga ilgaamže“, – juokėsi J. Kurtinaitienė.

Jubiliatė pasakojo nugyvenusi sunkų gyvenimą, tačiau vis dar tebesijaučianti gerai. „Visą laiką dirbau. Kol buvau jauna, tai atrodė įprasta ir natūralu, kitaip net būti negalėjo. Nors daug vargo mačiau, tačiau dabar gyvenu geriau nei bet kada: sėdžiu namie, nieko neveikiu ir gaunu pensiją, kurios man visiškai užtenka“, – juokėsi senolė. Paklausta, ar neliūdna vienai gyventi, ji tvirtino, jog būna visokių dienų. Nors ją dažnai aplanko ir kaimynai, ir greta gyvenantis sūnus, niekas negali prilygti nuoboduliui, kai nėra ką veikti.

1910 m. Rusijoje gimusi Alvito miestelio gyventoja vis dar turi šviesią atmintį. Ji puikiai prisimena Pirmąjį pasaulinį karą – šiam prasidėjus jai buvo vos 4 metai. „Mano tėtis buvo vežikas, ir mums teko karo pradžioje vykti per Vilnių į Baltarusiją. Labiausiai iš kelionės įstrigo gulintys pakelėse sužeisti kareiviai“, – prisiminė senolė. Ji tvirtino, kad niekada neužmirš ir Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvo sugriauti jos šeimai priklausantys namai. Kurį laiką nebuvo ne tik kur gyventi, bet ir valgyti nebuvo ko. „Vienas geras kareivis kartą davė pusę kepalo duonos – man tuo metu tai prilygo visos Amerikos turtams“, – su ašaromis akyse pasakojo U. Rastauskienė.

Netgi būdama šimto metų, senolė teigia gebanti susikalbėti ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis. Tiesa, seniau mokėtą lenkų kalbą teigia jau užmiršusi.

Vienas įsimintiniausių U. Rastauskienės gyvenimo periodų prabėgo Paežerių dvare, kai čia ji dirbo tarnaite. „Ponai mane labai mylėjo, dovanojo įvairiausių gėrybių – nuo rūbų iki stalo indų“, – prisiminė šimtametė. Prabėgus daugeliui metų, visas išsaugotas relikvijas moteris padovanojo Vilkaviškio krašto muziejui.

Dirbdama dvaro rūmuose, ji sutiko savo būsimą vyrą, su kuriuo pragyveno 47 metus bei susilaukė trijų sūnų. Deja, nei vyro, nei dviejų sūnų jau nėra tarp gyvųjų.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas