„Santaka“ / Teatro vakarus po gluosniais užbaigė naktinis kinas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-07-02 06:34

Dalinkitės:  


Gausiai susirinkę pažiūrėti lietuviško kino, žmonės kantriai laukė, kol nusileis saulė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Teatro vakarus po gluosniais užbaigė naktinis kinas

Praėjusį sekmadienį pasibaigusi šių metų „gluosnių teatro“ fiesta sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio. Publikos nestigo nei Vilkaviškio kultūros rūmų salėje, kur Rokiškio teatras (režisierius J. Buziliauskas) vaidino A. Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, nei paupyje, į kurį dar daugiau žmonių sutraukė po Lietuvą šiemet pradėjusi „skrajoti“ „Sidabrinė gervė“ – naktinis vasaros kino festivalis, užsukęs ir į Vilkaviškį. Tačiau, nors buvo žadėta, susirinkusiesiems nepasisekė betarpiškai pabendrauti su būriu aktorių. Jų atvyko tik du, o ir tie patys nebuvo nusiteikę kalbėtis apie kiną.



Nuo jūros iki užsienio

Penki, šeši, aštuoni – taip kasmet spektaklių skaičių didino 2008-aisiais startavęs Vilkaviškio kultūros centro projektas – mėgėjų teatro vakarai „Po paupio gluosniais“. Taigi šiuos renginius pamėgę vilkaviškiečiai jau turėjo progą išvysti 19 vaidinimų. Projekto „Po paupio gluosniais“ vadovė, Kultūros centro renginių organizatorė Daiva Kasulaitienė sakė, kad renkantis kolektyvus pirmiausia yra mąstoma apie žiūrovą. „Nesinori jo nuvilti. Ankstesniais metais pasitaikė visko. Šiemet tikrai nebuvo nė vieno kolektyvo, dėl kurio būčiau turėjusi raudonuoti“, – kalbėjo D. Kasulaitienė.

Kitas svarbus momentas – kviesti tokius kolektyvus, kurių Vilkaviškyje dar nėra buvę. Pirmaisiais metais „Po paupio gluosniais“ vaidino Smalininkų miestelio „Ąžuolynės“, Šakių rajono „Zanavykų“, Kalvarijos „Titnago“, Kelmės teatrai. Antraisiais buvo atvykę Alytaus, Lekėčių (Šakiai), Margionių (Varėna), Žemaitkiemio (Lazdijai) bei Jurbarko K. Glinskio teatrų artistai.

Trečiasis projekto sezonas išplėtė savo geografines ribas nuo vieno Lietuvos krašto iki kito ir dar toliau. Vaidino pamario atstovai – Rusnės Salos teatras (rež. V. Lapina), Druskininkų „Nišos“ jaunimas (rež. A. Žiurinskaitė) ir net užsieniečiai – Punsko lietuviai. Jų Klojimo teatras jau skaičiuoja antrąjį savo gyvavimo pusamžį. Kai kurių žiūrovų, šiemet mačiusių visus mėgėjų teatro vakarų spektaklius, teigimu, jeigu būtų renkamas labiausiai patikęs vaidinimas, savo balsus jie skirtų punskiečių parodytai komedijai „Kaip laimėt milijoną“ (rež. J. Malinauskaitė-Vektorienė).



Saviškių būrys – gausesnis

Po gluosniais nevaidinusio kolektyvo kriterijus netaikomas tik Vilkaviškio rajono pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ teatrui „Kertė“ (rež. L. Gaurylienė), projekte dalyvaujančiam nuo pat mėgėjų teatrų vakarų pradžios. „Neturime nei politinės, nei moralinės, nei jokios kitos teisės nekviesti „Kertės“, nes tai – vienintelis mūsų rajone egzistuojantis suaugusiųjų dramos kolektyvas“, – kalbėjo projekto vadovė. Šie žmonės kasmet pastato po premjerą, o su savo spektakliais per metus aplanko apie porą dešimčių įvairių vietovių.

Trečiaisiais metais projekte dalyvavusių saviškių būrys pagausėjo. Pasak Kultūros centro direktorės Renatos Medelienės, džiugino Vaikų ir jaunimo centro aktorinio meistriškumo studijos artistų pasirodymai ir tai, kaip teisingai juos nukreipia režisierė Neringa Klišienė. Beje, šis įdomiai dirbantis ir laurų Lietuvoje jau nuskynęs kolektyvas parodė du spektaklius.

Paupyje šiemet pasirodė ir Kultūros centro satyros bei humoro grupė „Dagys“ (vadovė D. Kasulaitienė), tarsi teigdamas, kad mėgėjų teatro vakaruose gali būti vietos ir tokio žanro atstovams. Juo labiau, kad satyros ir humoro grupes dabar jau imama vadinti estrados teatrais.



Vakaroti kvietė... gervė

Per Lietuvą keliauja lietuvišką kiną propaguojantis projektas „Sidabrinės gervės naktys 2010“. Šiuo metu bene populiariausias kino prodiuseris Rolandas Skaisgirys, organizuojantis prestižinius Lietuvos ir televizinio kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, tokio paties pavadinimo naktų festivalį iniciavo siekdamas, kad lietuviškas kinas neliktų uždarytas vien didmiesčiuose ar televizijos ekranuose.

Kaip skelbė reklama, Vilkaviškyje po gluosniais žiūrovai turėjo pamatyti filmus „Nuo pasaulio stogo“ (rež. V. V. Landsbergis), „Lernavan“ (rež. M. Sargstyan) ir „Zero II“ (rež. E. Vėlyvis).

Dar gerokai prieš renginio pradžią savo virtuvę „atidarė“ „Senų vežimų“ klubas.

Saulė net negalvojo slėptis, plieskė visu ryškumu, vis stumdama į naktį filmų demonstravimo pradžią. Suspėjo pakvipti ir „duonzupė“, kurios skonį „reguliavo“ ne tik „Senų vežimų“ klubo prezidentas Darius Renaldas Dulinskas, bet ir rajono meras Algirdas Bagušinskas.

Į pakylą užbėgęs aktorius Ramūnas Rudokas, žavėdamasis susirinkusiu gausiu žiūrovų būriu, pasidžiaugė, kad tai rodo, jog „lietuviškas kinas stiprus, galingas, reikalingas“. Pakvietęs tylos minute pagerbti išvakarėse mirusio Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą, pranešė, jog šios aplinkybės verčia koreguoti repertuarą. Visų pirma, nerodyti skandalingojo „Zero II“, kurį bus galima pamatyti liepos 16 dieną Marijampolėje. Vietoj jo parodytas Tomo Donelos filmas „Atsisveikinimas“, kuris šiemet taip pat pretendavo į „Sidabrinės gervės“ nominaciją pilnametražių filmų kategorijoje.

Kai saulė pagaliau pasislėpė, žiūrovams buvo pademonstruotas trumpametražis filmas „Lernavan“, su kurio idėjomis nesunku buvo susieti ir išnaikintų, „numelioruotų“ bei vėl atgyjančių Vilkaviškio rajono kaimų, sodybų istorijas. Rodant pilnametražį lietuviško giluminio stiliaus filmą „Atsisveikinimas“ atslinko vidurnaktis, ir žiūrovų gretos ėmė retėti. Kuklus būrelis (daugiausia jauni žmonės) dar liko pažiūrėti Ramunės Sakalauskaitės bei Editos Mildažytės per televiziją anksčiau jau rodyto dokumentinio filmo „Algirdas Brazauskas: liudijimai“.



Prisiminimai ir pastebėjimai

Vyresnio amžiaus žmonėms vasaros nakties kinas po atviru dangumi – ne naujiena. Vakarai, kai kaimuose, prie mokyklos ar kontoros, būdavo pastatomas ekranas ir atburgzdavo kino mechanikas, kažkada buvo šventė, į kurią rinkdavosi kas tik gyvas. Tad ir festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ ne vieną žiūrovą nukėlė į nostalgiškų prisiminimų metus, pažadino geras emocijas.

Žinoma, nereikia manyti, jog visus patenkino toks renginio formatas, kurį, atsižvelgiant į gyvenimišką situaciją, pakoregavo ir pakeistas repertuaras. Bet turbūt ne tai turėjo lemiamos įtakos. Pagal išankstinę informaciją buvo tikėtasi sulaukti garsaus atlikėjo ir dainų autoriaus Aleksandro Makejevo, ne dviejų aktorių, o triskart didesnio jų būrio. Dabar gi aktorė Lina Budzeikatė, išskyrus keletą ant scenos ištartų sakinių ir užplotą uodą, tik nešiojo sriubą, o geriausio aktoriaus nominaciją šiemet pelnęs R. Rudokas dirbo pranešėju: pakvietė pasisakyti kolegę, merą, dėkojo rėmėjams ir pan. Jokio reklamuoto žiūrovų ir aktorių betarpiško bendravimo, pokalbių kino meno ar jo kasdienybės klausimais nebuvo, nors laisvo laiko (iki saulės laidos) turėta į valias.

Bet visgi lietuviškas kinas žengė pirmąjį žingsnį į lauko, į provincijos erdvę, į žmones ir jau vien už tai galima sveikinti organizatorius. Viena iš jų komandos narių – Vita Miliauskienė – sakė, kad tiek festivalio pradžia Zyplių dvare, tiek susitikimas Vilkaviškyje tik sustiprino įspūdį apie Sūduvą, kaip tvarkingų sodybų, nedirvonuojančių laukų ir dvasinėms vertybėms neabejingų žmonių kraštą.



Birutė PAVLOVIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas