„Santaka“ / Statybomis stebinanti šalis slepia tikrąjį veidą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-06-28 07:00

Dalinkitės:  


Prieš šešerius metus pastatyta Baltarusijos nacionalinė biblioteka – prezidento A. Lukašenkos pasididžiavimas. Tačiau šis deimanto formą primenantis kūrinys buvo patekęs į bjauriausių pasaulio statinių tryliktuką, kurį sudarė žurnalas „Travel and Leisure“.

Statybomis stebinanti šalis slepia tikrąjį veidą

Dangyra APANAVIČIENĖ

Sveiki sugrįžę į realybę. Tokia pirma mintis užvaldo atvykus į Baltarusiją ir pabendravus su šios kaimyninės valstybės žurnalistais. Apima jausmas tarsi vėl būtų sugrįžta į aštuntąjį dešimtmetį, į santvarką, kurioje gyvenome penkiasdešimt metų, o pora laisvos ir nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių atrodo lyg gražus gyvenimo sapnas.



Šalyje – tvarka

Jeigu nė kiek nesigilintume į Baltarusijos, vienintelės Europoje totalitarinės šalies, politiką, bendras įspūdis apie šią kaimyninę valstybę iš tiesų būtų gana geras. Ir tie, kuriems Baltarusija asocijuojasi su apleistomis kaimų gyvenvietėmis, piktžolėtais, nedirbamais laukais, šiukšlinomis miesto gatvėmis bei apgriuvusiais namais, labai klysta.

Visos kelionės į Minską metu akys gėrėjosi didžiuliais, nepaprastai išpuoselėtais pasėlių laukais, nušienautomis pievomis, gražiai tvarkomomis baltarusių sodybomis ir gerais keliais. Niekur nesimatė šiukšlynų, lūšnynų, sugriautų fermų ar nenaudojamų žemės lopinėlių. O atvykus į Minską iš nuostabos belieka tik išsižioti – visas miestas „kruta“ nuo statybų. Tokio milžiniško statybų vajaus Lietuvoje nebuvo net ir per patį ekonomikos pakilimo piką.

Minske susidaro įspūdis, kad iškart statomas visas miestas. Kiek tik akys aprėpia – vien judančios kranų strėlės. Priemiesčiuose vienu metu kyla dešimtys, o gal ir šimtai keliolikos aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų. Tiesa, tai nėra originalios architektūros statiniai, o tos pačios, mums gerai pažįstamos blokinės dėžutės, tik dabar jos jau ne tokios vienodai pilkos. Namai nudažyti gyvomis slaviško kolorito spalvomis ir, kaip patys baltarusiai sako, energetiškai taupūs.

Oficiali statistika teigia, kad nuo 2006 m. Baltarusijoje prasidėjęs statybų bumas kasmet sparčiai auga.

2009 m. šalyje buvo pastatyta ir atiduota eksploatuoti 6 mln. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, šiais metais planuojama pastatyti 8 mln., o kitais metais – net 10 mln. kv. metrų ploto butų ir namų. Vien Minske pernai įrengta 1,2 mln. kv. metrų ploto būstų.



Gelbstisi statybomis

Baltarusiai tiki, kad būtent statybos ir yra tas banginis, kuris ištrauks šalį iš ekonominės krizės gniaužtų. Tad visur statoma, renovuojama, remontuojama.

Sostinės centre lyg grybai po lietaus dygsta viešbučiai. Tai daryti baltarusius verčia augantys svečių iš kitų šalių srautai. Viešbučių trūkumas, o taip pat ir prastai išvystyta pakelės nakvynės namų bei kempingų infrastruktūra stabdo turizmo raidą šioje šalyje.

Į akis Minske krito lošimo namų gausa. Pasirodo, į pastaruosius objektus daugiausia investuoja Maskvos turtuoliai, kurie, beje, ir yra pagrindiniai kazino lankytojai.

Statybomis nenusileidžia ir sostinės širdis – senamiestis. Čia atstatomos ir statomos naujos bažnyčios, muziejai, biurai, įrengiamos aikštės, paminklai, tvarkomos gatvės. Beveik visi aplankyti kultūros objektai, lydėjusios gidės teigimu, yra pastatyti arba atkurti ne daugiau kaip prieš trejetą penketą metų.

Kartu važiavęs kolega iš Alytaus bene labiausiai nustebo pamatęs centrinę Nepriklausomybės aikštę priešais Minsko vyriausybės rūmus. Kai šiame mieste jis viešėjo prieš keletą metų, toje vietoje tebuvo plynas laukas. Dabar čia įrengta prabangi, įdomaus išplanavimo aikštė su daug marmuro, didžiuliu fontanu, puikiais gėlynais ir, žinoma, Lenino paminklu. Tai viena didžiausių pasaulyje centrinių aikščių, kurios plotas – 67,5 tūkst. kv. metrų. Po ja įrengtas prabangus trijų aukštų prekybos centras.

Į prekybos, pramogų bei sporto kompleksų, taip pat ir gyvenamosios paskirties objektų statybas, be pačios Baltarusijos, investuoja 53 užsienio valstybės, tarp jų – ir Lietuva, kuri pagal savo investicijas tarp šių šalių užima 10-ąją vietą.



Kitas įspūdis

Tai gražioji Minsko pusė, paliekanti gerą įspūdį turistams, nesigilinantiems į vidinius Baltarusijos reikalus bei politiką. Tačiau šios kelionės metu buvo sudaryta galimybė ne tik susipažinti su išorine diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdomos šalies tvarka, bet ir iš pirmų lūpų išgirsti apie čia vyraujantį griežtą režimą, varžantį demokratinius procesus, spaudos bei žodžio laisvę.

Į Baltarusijos žurnalistų asociacijos iniciatyva Minske surengtą susitikimą-diskusiją buvo pakviesti trijų posovietinių valstybių – Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos (Sankt Peterburgo) – įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai. Diskusijoje, suprantama, dalyvavo ir Baltarusijos žurnalistai. Tiksliau – grupelė valdžios nemylimos opozicinės spaudos atstovų, kurie galėjo pasikviesti mus į seminarą tik dėl to, kad jį organizavo švedai. Anksčiau tokie seminarai pagal tarptautinio bendradarbiavimo su Švedija programą Baltarusijoje būdavo apskritai draudžiami ir organizuojami kur nors kitur, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Šįkart susitikimo dalyviai buvo susirinkę aptarti profesinių – žurnalistikos kokybės gerinimo – klausimų, tačiau diskusija nevalingai vis nukrypdavo nuo gvildenamos temos prie neįtikėtinai sudėtingų Baltarusijos žurnalistikos reikalų.



Žurnalistai persekiojami

Lyg iš fantastikos filmo šiandienos kontekste skambėjo šios valstybės žurnalistų pasakojimai apie griežtus žmogaus teisių, spaudos ir žodžio laisvės suvaržymus, valdžios cenzūrą bei spaudimą, kurį nuolat patiria nepriklausomi leidiniai. „Novij čas“ („Nauja valanda“) laikraščio vyr. redaktoriaus Aleksandro Karolio teigimu, šie leidiniai netgi nevadina savęs laisvais ir nepriklausomais, o įvardija tiesiog – nevalstybiniais. Tokių Baltarusijoje likę labai nedaug – kiek per trisdešimt. Didžioji dauguma (daugiau nei 200) Baltarusijos laikraščių yra valstybiniai, t. y. priklauso valdžiai, yra jos išlaikomi ir kontroliuojami. Tad apie kokią nors valdžios kritiką, tikrovės nušvietimą valstybėje, kur klesti diktatūra, suprantama, kalbėti sudėtinga.

Tačiau opozicinės spaudos žurnalistai randa kaip paskelbti laisvesnį žodį, nors dėl to jie patiria valdžios persekiojimus, už aštrius straipsnius yra kviečiami į prokuratūrą, tardomi, darbo vietose ir namuose daromos kratos. Vien dėl to, kad dirba savo darbą, neretai nukenčia ne tik patys žurnalistai, bet ir jų šeimų nariai.

Baltarusijos žurnalistų teigimu, šalies valdžia visomis įmanomomis priemonėmis siekia suvaržyti laisvą žiniasklaidą. Uždrausta nepriklausomus laikraščius platinti per paštą, jų nepamatysi įprastose spaudos pardavimo vietose, tarp valstybinių leidinių. Po dviejų įspėjimų valdžiai neįtikęs laikraštis gali būti uždarytas, o žurnalistas už neatsargų žodį – atsidurti už grotų.

Paklausti, kaip tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis sugeba leisti laikraščius ir kaip išsisukdami nuo atsakomybės vis dėlto savo skaitytojams pasako tai, ką nori pasakyti, nepriklausomų leidinių žurnalistai teigė, kad kritikuodami režimą jie priversti ieškoti būdų, kaip apeiti aštriausius kampus, ir naudoti cenzūrai neįkandamą Ezopo kalbą (metaforinį kalbėjimą „tarp eilučių“).



Demokratija truko neilgai

Iš Baltarusijos žurnalistų lūpų dažnai skambėjo frazės „uždarytas leidinys“, „uždraustas televizijos kanalas“, „nubaustas žurnalistas“ ir pan. Tik kaip šviesus prisiminimas jų atmintyje išlikęs laikotarpis po vadinamosios „perestroikos“, kai šalyje sparčiai ėmė kurtis nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, kai pajutę spaudos ir žodžio laisvę žmonės ėmė kilti naujam gyvenimui.

Tačiau demokratėjimo procesas truko neilgai – vos keletą metų. Į valdžią atėjus A. Lukašenkai, suklestėjusi laisvoji spauda apie 1994–1996 metus taip pat sparčiai ėmė nykti. Masiškai buvo uždaromi valdžią kritikuojantys leidiniai, o šių redakcijų žurnalistai pasitraukė į internetines žiniasklaidos priemones, kurios lig šiol dar nebuvo itin griežtai kontroliuojamos. Tačiau nuo liepos mėnesio valdžia nusprendė pažaboti ir interneto portalų leidėjus – įstatymu bus reglamentuojamas kompiuterių identifikavimas ir blokavimas.

Baltarusijoje pilietiškas žurnalistas pirmiausiai yra propagandininkas, vis dar gajos sovietinės ideologijos skleidėjas. Oficialiai jis gali būti nubaustas už negatyvaus įvaizdžio apie savo šalį formavimą, valdininkų kritiką ar prezidento įžeidimą.



Opozicinės jėgos kol kas per silpnos

Sakoma, kad stiprus yra tas, kas valdo informaciją. Baltarusijoje, kaip supratote, beveik visos masinės informacijos priemonės – valdžios rankose. Žmonės neturi pasirinkimo ir yra priversti tikėti tuo, ką rašo valstybiniai laikraščiai, kas kalbama per valstybinę televiziją ir radiją.

Vos kvėpuojanti opozicinė žiniasklaida negali pakeisti sąmonės žmonių, kurie vis dar tiki A. Lukašenkos kuriamu „šviesaus rytojaus“ mitu ir nenori nieko keisti.

Teigiama, kad A. Lukašenką palaiko daugiau nei du trečdaliai gyventojų. Dauguma jų – vyresni ir pensinio amžiaus žmonės, kurie pensijas, beje, didesnes nei pradinių klasių mokytojo atlyginimas, gauna netgi mėnesį į priekį. Dirbančiuosius prieš rinkimus taip pat nesunku „suorientuoti“, už ką balsuoti, nes darbo sutartys šioje valstybėje sudaromos tik metams. Be to, įstatymo numatyta tvarka kiekviename kolektyve dirba vadovo pavaduotojas ideologijai, kuris „gerai jaučia“ kolektyvo pulsą ir „moka nukreipti“ žmones reikiama linkme.

Opozicinę spaudą skaito pažangesnė visuomenės dalis – inteligentija, jaunimas – žmonės, kurie nenori būti izoliuoti nuo viso pasaulio, kuriems rūpi permainų idėja ir kurie nori gyventi kitaip. Tačiau pokyčių šalininkų Baltarusijoje kol kas nėra daug ir jie nėra pakankamai vieningi, kad pakiltų „oranžinei revoliucijai“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas