„Santaka“ / Dingusio pasienio miesto dvasia tebegyvena žmonių širdyse

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-13 08:33

Dalinkitės:  


Muziejaus įkūrėjai Irena ir Antanas Spranaičiai gali daug pasakoti apie dingusio miesto istoriją.

Autorės nuotr.


Dingusio pasienio miesto dvasia tebegyvena žmonių širdyse

Birutė NENĖNIENĖ

Sukūrė mielą kampelį

Pasaulį ką tik pašiurpino Naujojo Orleano tragedija. Ištisų žmonijos kartų neapleidžia smalsumas išsiaiškinti legendinės Atlantidos likimą... Antrasis pasaulinis karas, kurio pabaigos 60-osios metinės prisimintos šiemet, taip pat daug ką nusinešė nebūtin. Visai netolimoje kaimynystėje neliko miesto, kurio vardas buvo toks pat, kaip ir per mūsų rajoną vinguriuojančios upės – Širvinta. Tai vienintelis nedidelis Europos miestas, turėjęs miesto teises, bet neatstatytas po karo.

Tačiau Kudirkos Naumiestyje, prie namo, viename iš akligatvių, vedančių buvusio Prūsijos pasienio link, užrašas lietuvių ir vokiečių kalbomis kviečia užsukti į ... Širvintos kampelį.

Kiekvieną mielai sutinka šeimininkai. Ilgametė Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja, buvusi vienos iš Vilkaviškio mokyklų auklėtinė Irena Spranaitienė ir jos vyras Antanas, Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus dėstytojas, savo namų rūsyje prieš aštuonerius metus, ruošiantis naumiestiečių tradicinei šventei, įrengė ekspoziciją Širvintos miestui atminti. Pedagogai, besidomintys istorija ir mėgstantys keliones, sulaukė bendraminčių paskatinimo. Ypač palaikė buvęs naumiestietis R.Treideris, kultūros istorikas A.Vaičiūnas.

Prieš penkerius metus, švenčiant nesančio miesto vardo 275 metų jubiliejų, ši ekspozicija buvo įvardyta kaip privatus Širvintos miesto muziejus, juo susidomėjo ir Nacionalinis istorijos muziejus. Ekspozicija nuolat papildoma, ypač daug informacijos perteikė nuo Širvintos kilusių A. ir P.Gnaudschun, G.Schiller ir kitos vokiečių šeimos. Sulaukiama svečių iš didžiųjų Lietuvos miestų, užsienio, ypač Vokietijos.



Turtinga istorija

Muziejuje yra per pusę tūkstančio eksponatų apie Širvintą ir jos apylinkes. Gausu nuotraukų, knygų, laikraščių, žemėlapių, kraštotyrinių darbų, senų namų apyvokos daiktų ir kt. Ekspozicijos dokumentai suskirstyti į keturias dalis: atskleidžia Širvintos istoriją nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo, pasakoja apie miestą ir jo apylinkes tarpukaryje, Antrojo pasaulinio karo metu ir pokario laikais, taip pat apie draugiškus buvusių širvintiečių ir naumiestiečių santykius.

Širvinta buvo vienas gražiausių Pilkalnio apskrities miestų. Miesto teises gavo 1725 metais. Šioje žemėje buvo gyvenama nuo seniausių laikų. Čia rasta 11–10 tūkstantmečio prieš Kristų ir vėlesnio laiko kaulinių ir kitokių dirbinių. XIII amžiuje Pilkalnio apskritis buvo nadruvių gyvenama sritis. Po 1710–1711 metų maro apskritis buvo vokiečių kolonizuota. Širvintos parapija buvo įkurta 1549 metais. Iš pradžių ją kurį laiką administravo Ragainės klebonas Martynas Mažvydas. Šiose apylinkėse buvo užrašyta lietuviškų dainų. Ilgainiui Širvintos parapija tapo vis labiau apgyvendinama vokiečių, lietuviai suvokietėjo. XX amžiaus pradžioje lietuviškos pamaldos Širvintos bažnyčioje vyko jau tik keturis kartus per metus.

Nuo seno Naumiesčio (dar seniau – Vladislavovo) ir Širvintos žmonės bendravo, prekiavo, abu miestai kentėjo nuo gaisrų. Per Širvintą ėjo knygnešių keliai. Ilgą laiką abipus Širvintos įsikūrusių miestų gyventojai susisiekdavo keltu, XIX amžiaus pabaigoje buvo pastatytas tiltas, kurio godas vaizdžiai aprašė V.Kudirka. Muziejaus šeimininkų atrasti dokumentai liudija, jog XIX amžiaus viduryje Širvintoje iškilusi bažnyčia buvo statoma kaip maža Kelno katedros kopija, o prie miesto stovėjo vienas didžiausių Prūsijoje vėjo malūnų.



Jų tėviškė – Širvinta

Kuris laikas netoli Hamburgo esančiame Meiningene organizuojami buvusių širvintiškių susitikimai. Į juos pakviečiami ir naumiestiečiai, ne kartą dalyvavo ir Spranaičiai. Apie dešimt naumiestiečių šeimų palaiko ryšius su buvusiais Naumiesčio ir Širvintos apylinkių vokiečiais

Gimtinės ilgesys Atgimimo metais daugiau vokiečių atvedė į Kaliningrado sritį ir Kudirkos Naumiestį. Jie ieško jiems brangių prisiminimų apie buvusį gyvenimą Lietuvos pasienyje. Šias vietoves artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui jie paliko kaip tremtiniai, pasiėmę būtiniausius daiktus, vildamiesi sugrįžti. Karo ir pokario negandų mėtyti jie dažna proga pagarbiai taria, jog jų tėviškė – Širvinta, plačiai kalba apie dviejų pasienio miestų bei juose gyvenusių žmonių draugystę, taip garsindami ir Lietuvos vardą. Berlyne viena gatvė pavadinta Širvintos (Schirwindt) vardu. Vokietijoje veikia Prūsijos draugija, išleidusi iliustruotų knygų apie šio krašto buvusius miestelius ir kaimus. Winseno mieste taip pat įkurtas muziejus, skirtas dingusiam miestui bei žmonių draugystei atminti.



Miestą griovė karas, žmonės ir laikas

Po Pirmojo pasaulinio karo apgriauta Širvinta netrukus atsistatė ir tarpukary klestėjo. 1944-ųjų rudenį, traukiantis frontui, Širvinta buvo pirmasis vokiečių miestas, į kurį įžengė rusų armija ir čia surengė pergalės triumfo paradą. Kariuomenei pasitraukus Kudirkos Naumiestis buvo sugriautas daugiau nei Širvinta. Tačiau nebuvo kam rūpintis jo atstatymu, todėl prasidėjo griovimas, kurio baigtis, muziejaus turimais faktais, datuotina 1974 metais. Apie 1960-uosius metus buvo griaunami bažnyčios likučiai.

Naumiesčio ir aplinkinių teritorijų žmonės ardė namų plytas, vežėsi savo namų statyboms, medines dalis sukūreno. Į daugelio žmonių namus „parkeliavo“ vokiečių palikti buities daiktai, baldai ir kt.



Rūpinasi įamžinimu

Po karo tapusi Kaliningrado srities dalimi Širvinta buvo pervardinta Kutuzovu. Čia stovėjo rusų karinis dalinys, į gretimas lankas žmonės važiuodavo šienauti. Dabar – tai krūmais ir medžiais beapauganti teritorija, o buvusio gražaus miesto autentiškumą mena tik išlikę dviejų namų griuvėsiai.

A.Spranaitis kalbėjo, jog jam visada buvo svarbu įamžinti čia gyvenusių žmonių atminimą. Savo iniciatyva buvusių Širvintos kapinių vietoje pastatė simbolinį paminklą su užrašu „Širvintiečiams – ramybė“, atitinkamu žymekliu paženklino Širvintos bažnyčios vietą. Praeitą gegužę pastatė dar vieną – medinį tautodailininko išdrožtą koplytstulpį su užrašu, jog čia buvo Širvintos miestas. Naumiestiškis pasirūpino paženklinti iš Kudirkos Naumiesčio buvusios Širvintos link vedantį taką. Ne visi jo pastatyti ženklai išlieka. Nežinia, kas užkliūva piktavaliams ir chuliganams: ar pavadinimai, ar tai, kad jie pažymėti keliomis kalbomis.

Besidomintiems dingusio miesto istorija Antanas Spranaitis gali labai daug ką papasakoti, taip pat parodyti autentiškų videoįrašų.

Beje, Spranaičiai, norėdami ilgiau išsaugoti savo muziejuje sukauptas vertybes nuo rūsio drėgmės, nuo vėlaus rudenio iki pavasario jas „užkonservuoja“ – sukrauna į dėžes, ir Muziejus uždaromas iki naujo sezono.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas