|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-09-09 17:49
Irena Takažauskienė sakė, kad nors „smirduolės“ žiedai skleidžia ne kokį kvapą, bet viską atperka jų grožis.Autorės nuotr. Birutė PAVLOVIENĖ
Kai kurie Pajevonio gyventojai šią moterį dėl jos gerumo vadina keistuole. Irena ir pati žino, jog ne visiems suprantama, kaip, pavyzdžiui, galima visko primegzti ir išdalyti veltui. I.Takažauskienei, kuri dalyvauja „Carito“ veikloje, atrodo savaime suprantama nuvežti pirštinių, kojinių ar kitų mezginių Gudkaimio seneliams, Kybartų, Kauno internatų vaikams. Šiai moteriai nuolat padėkojama seniūnijos švenčių metu. Seniūnas Gediminas Bisikirskas sakė, kad miestelio gėlynams I.Takažauskienė savo šiltnamyje ir lysvėse užaugina gėlių daigų, kuriuos taip pat atiduoda veltui ir seniūnijos darbininkei Teresei Dailidavičienei net padeda juos pasodinti. Gėlės – Irenos silpnybė, užvaldžiusi nuo jaunų dienų. Be jų šios moters neįsivaizduoja ir miestelio gyventojai. Neišvardyti visko, kas auga prie namo, aplink jį, sodo gėlynuose. Vien ko vertos įvairių spalvų fuksijos, tarp jų – ne daug kur matoma žiedais apkibusi balta pilnavidurė. Prie medžių užuovėją radęs oleandras. Jam ankšta kambariuose, todėl Irena būtų laiminga, jei kas nors jį priglaustų didesnėse patalpose. Tik nenorėtų, kad oleandrą ištiktų kultūros namams atiduotos palmės likimas. Jaunimas ją ne tik apipešiojo, bet turbūt ir apipišiojo, nes augalas netrukus nunyko. Kambariuose Irena išpuoselėjusi tokių gėlių, kurių pavadinimų nepavyko rasti net gėlių enciklopedijose. Gražiai tarpsta viena labai įdomi „margutė“, kurios atžalą gavo iš Pajevonyje „botanikos sodą“ turėjusio klebono Vincento Jalinsko. Irena 17 metų dirbo valytoja mokykloje. Iš jos parsinešė stiebelį gėlės, kuri, sprendžiant iš knygoje išspausdintos nuotraukos, panaši į karpažolę „Euphorbia canariensis“. Dėl tikro šios gėlės pavadinimo I.Takažauskienė galvos nesuka. Savąją ji vadina paprastu ir visiems suprantamu vardu: „Smirduolė“. Jos žiedų kvapelis iš tiesų ne koks, bet grožis – kokių reta. Ši pajevonietės auginama gėlė žydi ne pirmą kartą, bet niekada anksčiau neturėjo tokios daugybės žiedų. Atsargiai sukiodami ant stalo laikomą vazonėlį, suskaičiavome net devynis (be jau nužydėjusių). Akys nukrypo ir į kambario milžinę – iki lubų užaugusią gėlę. Jos lapai keičia atspalvius. „Tai – marčios Danutės gėlė, kurią ji gavo dovanų maždaug prieš penkerius metus gimtadienio proga. Tada ji augo mažame vazone ir buvo nedidelė, o dabar gal jau teks kirsti lubas“, – sakė I.Takažauskienė. Milžinės vardas – puošnioji dizigoteka. Natūralioje aplinkoje ji auga Naujojoje Kaledonijoje, kur pasiekia net 15 metrų aukštį. Gėlininkystės specialistų teigimu, kambariuose ji išgyvena sunkiai, todėl aukšta neauga. Takažauskų namuose šios taisyklės dizigoteka, matyt, nutarė nepaisyti. Publikuota: 2005-09-09 17:49:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|