„Santaka“ / Viktorinos „Pasakykim savo kraštui MYLIU!“ II etapo atsakymai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-06-04 07:50

Dalinkitės:  


Viktorinos „Pasakykim savo kraštui MYLIU!“ II etapo atsakymai

Kodėl bendrinė lietuvių kalba susiformavo vakarų aukštaičių (mūsų krašto) tarmės pagrindu?

Tai lėmė dvi priežastys:

1. Pagrindiniai XIX a. pabaigos Lietuvos tautinio atgimimo lyderiai (J. Basanavičius, V. Kudirka ir kt.) buvo vakarų aukštaičiai. Jų leisti programinės svarbos laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“ pirmiausia atstovavo būtent šio krašto tarmei. Vakarų aukštaičių lyderystė, leidybinė veikla XIX – XX a. sandūros tautiniame sąjūdyje padėjo jų tarmei formuotis kaip bendrinei kalbai.

2. Žymūs kalbininkai ir pirmieji kalbos normintojai, XX a. pradžios lietuviškų gramatikų autoriai, suvalkietis Jonas Jablonskis su savo mokiniais bei bendražygiais (Kazimieru Būga ir kt.) bendrinę lietuvių kalbą kūrė, grynino ir tobulino mūsų tarmės pagrindu.

Verta paminėti, kad mūsų krašto tarmė yra sąlyginai vientisa (lyginant su žemaičių), skirtumai tarp jos potarmių nežymūs, todėl kėlė mažiau problemų ją unifikuojant, įtvirtinant kaip bendrinę.



Koks Vytauto vaidmuo Žalgirio mūšyje? Išvardinkite bent penkias vietoves Lietuvoje, kur stovi paminklai Vytautui Didžiajam.

Šiuolaikiniai lietuvių istorikai sutaria, jog Vytautas ir Jogaila veikė pagal išankstinį bendrą planą, kuriame tiesioginiu aktyvaus mūšio vadovu buvo Vytautas. Išskirtini trys esminiai jo vaidmens epizodai: primetė Ordinui planą pradėti puolimą jo vadovaujamame kariuomenės sparne; sėkmingai įgyvendino lietuvių sparno atsitraukimo (apgaulingo pabėgimo) manevrą, tuo būdu suardant priešo rikiuotę, išvedant dalį riterių iš mūšio bei suteikiant progą persirikiuoti lemiamam puolimui. Šis manevras nulėmė pergalingą mūšio eigą; pagrindinėms lietuvių jėgoms laikinai pasitraukus, Vytautas toliau mūšio lauke tiesiogiai vadovavo visai jungtinei kariuomenei, palaikė jos kovinę dvasią.

Paminklai Vytautui Didžiajam pastatyti Ąžuolų Būdoje, Betygaloje, Burbiškio dvare, Jurbarke, Kaune, Trakuose, Marijampolėje, Kernavėje, Kudirkos Naumiestyje, Perlojoje, Pikeliuose, Radviliškyje, netoli Vyžuonų, Veliuonoje, Viekšniuose ir kitur.



Koks vyskupo Jurgio Matulaičio gyvenimo moto, kaip šūkis įrašytas jo herbe?

Jurgio Matulaičio vyskupiškame herbe įrašytas lotyniškas šūkis – „Vince malum in bono“, pažodžiui išvertus reiškiantis „nugalėk blogį gerume“, t. y. įveik blogį gerumu. Šį šūkį J. Matulaitis liudijo savo gyvenimu, kasdiene veikla ir visuomenei reikšmingais darbais.



Ką Marijampolės kultūros ir teatro istorijoje žymi šie metai: 1905, 1910, 1942, 1956, 1958?

Šie metai žymi Marijampolės kultūros ir teatro istorijos etapus: 1905 m. surengtas pirmasis lietuviškas viešas vaidinimas („Amerika pirtyje“); 1910 m., minint Žalgirio mūšio 500 metų sukaktį, pirmą kartą Marijampolėje suvaidinta opera („Birutė“); 1942 m. Marijampolėje įkurtas profesionalus dramos teatras; 1956 m. atkurtas valstybinis dramos teatras; 1958 m. įkurtas Valstybinis lėlių teatras Marijampolėje.



Kokius žinote žymiausius kitataučius, kilusius iš Sūduvos?

Izaokas Iljičius Levitanas – rusų dailininkas, peizažo žanro klasikas, g. Kybartuose (1860–1900); Emilis Simonas Mlinarskis – lenkų kompozitorius, kilęs iš Kybartų (1870–1935); Harry Brandtner – vokiečių poetas, rašytojas, dramaturgas, g. 1926 m. Kybartuose; Harald Serafin – austrų operetės dainininkas, g. 1931 m. Kybartuose; Šabtajus ben Mejeris Ha-Kohenas, žinomas Šacho vardu, – vienas žymiausių 17 a. Talmudo žinovų, daugelio knygų autorius, gimęs 1621 m. netoli Vilkaviškio; Šlomo Bliumgartenas – vienas talentingiausių XIX amžiaus pabaigos poetų, žinomas literatūriniu Jehoaš slapyvardžiu, Tanacho (Senojo Testamento) vertėjas į jidiš kalbą, g. Virbalyje (1871–1927); Borisas Goldbergas – vienas iš Rusijos ir Tarptautinio sionistų sąjūdžio lyderių, 1905 m. organizavęs Rusijos sionistų Centro komitetą, g. Šakiuose (1866–1922); Izaokas Leiba Goldbergas – Palestinofilų Hovevei Cion Vilniaus organizacijos lyderis, vienas iš Rusijos sionistų profesinių sąjungų organizacijos Histadrut vadovų, g. Šakiuose (1861–1932); Vladimiras Gavriušinas – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, g. 1951 m. Kudirkos Naumiestyje; Jokūbas Josadė – rašytojas, dramaturgas, g. 1911 m. Kalvarijoje; Abba Hillel Silver – JAV rabinas, garsus sionizmo veikėjas, g. Kudirkos Naumiestyje (1893–1963); Izraelis Bidermanas – žymus prancūzų fotografas, g. Marijampolėje (1911–1980); Zygmuntas Kenstovičius – žinomas lenkų aktorius, g. Šakiuose (1921–2007); Joseph Gottfarstein – vokiečių istorikas, filologas, g. Prienuose (1903–1980); Bljuma Seigarnik – rusų psichologė, g. Prienuose (1900–1988); Abelis Starcevas – žymus rusų literatūros kritikas, vertėjas, g. Marijampolėje (1909–2005); Frida Rubiner – žymi rašytoja, žurnalistė, g. Marijampolėje (1879–1952); Julianas Trappas (1814–1908) – iš Marijampolės vokiečių kilęs įžymus lenkų (rusai jį priskiria sau) mokslininkas-farmaceutas; Cinka Berzinka Helena (1892–1956) – marijampolietė, garsi operos solistė; Julianas Talko-Hryncewiczius (1850–1936) – užnemunietis, lenkų gydytojas, mokslininkas antropologas, Sibiro tyrinėtojas, atradėjas; Antanas Olševskis – knygų leidėjas, bankininkas, g. 1863 m. Liudvinavo vlsč.; Efimas Londonas – žymus medikas, profesorius, g. Kalvarijoje (1869-1939).

O šie lietuvių kilmės asmenys kilę taip pat iš Sūduvos, tačiau save pirmiausiai priskyrę lenkų tautai: Antoni Bukaty (Antanas Bukota) (1808–1876) – 1831 m. sukilimo dalyvis, lenkų filosofas, istorikas, matematikas, išradėjas; Pius Welonski (Pijus Veliuoniškis) (1849–1931) – žymus lenkų menininkas, skulptorius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas