„Santaka“ / Mūsų kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-06-04 07:30

Dalinkitės:  


Buvusi kybartietė profesorė Irayda Jakušovaitė visiems skaitytojams palinkėjo sėkmingo dialogo su filosofija, ragino visur ir visada ieškoti tiesos, nors tai gali būti neparanku ir net pavojinga.

Mūsų kraštiečiai

Filosofė jaučiasi kybartiete iki kaulų smegenų



Ne kiekvieną dieną galime susitikti bei pabendrauti su žmogumi, analizuojančiu, apibendrinančiu filosofinius reiškinius ir tikrovę, tiriančiu būties ir sąmonės, žmogaus žinių ir etikos esmę. Būtent tokia asmenybė yra mūsų kraštietė, Kauno medicinos universiteto Filosofijos ir socialinių mokslų katedros vedėja, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Irayda JAKUŠOVAITĖ.



Šilčiausi prisiminimai – iš mokyklos dienų

Daug profesinėje srityje pasiekusiai I. Jakušovaitei – 67 metai. Kaip pati prisipažino, ir šiandien ji jaučiasi kybartiete iki pat kaulų smegenų.

– Čia gimė mano tėvai, čia gimėme mes, trys vaikai: aš, sesuo ir brolis. Mano gimdytojai buvo paprasti žmonės: tėvas – šaltkalvis, mama – namų šeimininkė. Jie patys baigė vos tris pradinės mokyklos skyrius, todėl labai vertino aukštąjį mokslą ir stengėsi išmokslinti visus tris vaikus. Šie tai sėkmingai ir padarė, – šiltai apie šeimą ir gimtąjį kraštą kalbėjo profesorė.

Pašnekovė sakė, jog pamatą visiems jos pasiekimams klojo Kybartų vidurinė mokykla. Tuo suabejoti neleido moters pasakojimai apie čia dirbusius žmones. Profesorė puikiai prisiminė pirmąją savo mokytoją Sasnauskaitę, kurios motinišką globą bei dailyraščio pamokas menanti ir šiandien, puikų specialistą V. Jakelaitį, atvėrusį vaikiškose galvose naujus horizontus, žadinusį kūrybiškumą, savarankiškumą ir netgi tai, kas šiandien vadinama probleminiu mokymu. Moteris sakė, jog su šiuo pedagogu buvo susitikusi Vilniuje prieš kelerius metus, ir pasidžiaugė, kad jis toks pat jaunatviškas bei energingas.

– Nuo penktos klasės perėjome mokytis į gimnaziją, vadinamą „raudona mokykla“. Čia gavau puikius matematikos, kalbų, chemijos, biologijos pagrindus, – teigė humanitarinių mokslų daktarė.

Pašnekovė pasakojo, jog daug biologijos pamokų vykdavo gamtoje, kiekviena klasė prižiūrėdavo savo lysvę, stebėdavo augalų vystymosi stadijas, jas aprašydavo. Vyresnėse klasėse I. Jakušovaitė susidomėjo chemija, kuria „užkrėtė“ mokytoja Petrašiūnaitė. O kur dar mokyklos direktoriaus V. Neščioko logikos ir psichologijos, mokytojos Zabilavičienės gilių įžvalgų kupinos istorijos pamokos, lig šiol neblėstančios iš kraštietės atminties.

Moteris didžiuojasi ir tuo, jog mokykloje daug dėmesio buvo skiriama ekskursijoms po Lietuvą.

– Atvirais sunkvežimiais, tada vadinamais „gruzovikais“, susėdę „kūzave“ aplankėme Palangą, Anykščius, Kernavę ir daugelį kitų miestų. Mokykla labai aktyviai prusino savo vaikus visais įmanomais būdais, – prisiminė pašnekovė.

Ji pabrėžė, jog gimnazijoje buvo labai aukšto lygio meninė saviveikla ir sportas. S. Sinkevičiaus vadovaujami chorai, styginių, o vėliau – dūdų orkestrai, V. Petrauskienės vedami šokių rateliai buvo ne parapinio, bet respublikinio lygio kolektyvai.



Po studijų liko dirbti institute

1965 m. I. Jakušovaitė, baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą, liko dirbti šioje įstaigoje, tačiau būtent Filosofijos katedroje. Kaip pati paaiškino, tuometinis rektorius akademikas Z. Januškevičius turėjo idėją institute humanizuoti filosofijos ir socialinių mokslų studijas, todėl ragino prisidėti ir šių sričių absolventus.

– Į šį kvietimą atsiliepėme keturiese. Buvo nelengva pertvarkyti filosofijos studijų turinį, tačiau įdomu, – su užsidegimu kalbėjo moteris.

Po trejų metų ji išvyko į aspirantūros studijas (dabartinė doktorantūra) Maskvoje, kur apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją.



Medicinos ir filosofijos ryšys

Kadangi profesorė dirba KMU, jai nepaliaujamai tenka aiškinti medicinos ir filosofijos santykį.

– Turbūt vertėtų pradėti nuo to, jog medicina yra viena seniausių universitetinių mokslų greta filosofijos, teologijos ir teisės. Kiekvienais metais diskutuoju su studentais, ar reikia pirma gyventi, o paskui filosofuoti, ar atvirkščiai – pirma filosofuoti, o paskui pagal tai gyventi, – atvirą klausimą paliko pašnekovė.

Ji paaiškino, jog filosofija – tai meilė išminčiai, jos siekimas bei tiesos ieškojimas, o ne pastarosios žinojimas.

– Mane visuomet labiau domino pats procesas, minties „išvyniojimas“, o ne jos pateikimas ant lėkštelės. Dažnai cituoju S. Šalkauskio mintį, kad visi žmonės yra filosofai ir skiriasi tik tuo, ar jie mėgėjai, ar profesionalai, – kalbėjo profesorė.

I. Jakušovaitė visuomet pabrėžia, jog medicina labiausiai atvira filosofijai, nes turi reikalą su kenčiančiu žmogumi ir labai dažnai sprendžia hamletišką egzistencinį klausimą: gyventi ar mirti, t. y. būti ar nebūti. Todėl šių dviejų sričių ryšys yra tiesioginis. Profesorė tvirtina, kad kai pacientui jau negali padėti medicina, tada lieka tik filosofiškai įvertinti situaciją: jei negali pastarosios pakeisti – būtina pakeisti savo požiūrį į ją.

Moteris pasakojo, jog pirmo ir antro kurso studentai, kuriems dėstoma filosofija, dar ne visada supranta, kodėl jiems, medikams, reikia studijuoti Platono „Valstybę“ ar A. Maceinos „Jobo dramą“. Anot jos, filosofijai reikia pribręsti, ir tik atsidūrus sudėtingose, netgi lemtingose situacijose galima suvokti, jog be filosofinio „scenarijaus“ išsiversti neįmanoma.



Stengiasi parodyti tinkamą kelią

Humanitarinių mokslų daktarė prisipažino laisvalaikio turinti labai mažai, nes didžiąją savo laiko dalį atiduoda darbui. Jos didžiausias rūpestis – supažindinti savo studentus su skirtingais filosofinio mąstymo instrumentais, pateikti įvairias vertybių sistemas, kad jie turėtų iš ko rinktis.

– Studentas – tai ne tuščias indas, kurį dėstytojas turi užpildyti informacija. Šiandien pastarosios šaltinių daug ir jaunuoliai patys sugeba ją susirinkti. Svarbiausia, kad jie turėtų matricą, ko ieškoti ir kokia tvarka rikiuoti surinktą informaciją, – pabrėžė profesorė. – Iš studentų dažnai išgirstu: „Aš atėjau čia išmokti būti chirurgu, o ne studijuoti filosofiją.“ Apmaudu, bet vartotojų visuomenėje, kurioje šiandien gyvename, prasminga laikoma tik tai, ką galima įgyti ar panaudoti. Klausimas „Ar tai yra tiesa?“ vis dažniau keičiamas klausimu „Kokia iš to nauda?“. Tačiau ar visada tai, kas naudinga, yra teisinga? Manau, kad kiekvienoje profesijoje būtinas kritiškas analitinis mąstymas, kuris yra ne tik gebėjimas veikti, bet ir vertinti, numatyti veiklos padarinius.

Dėstytoja tvirtino, jog filosofijos studijos ir padeda jaunam žmogui pažinti vertybines sistemas, jas perprasti, komentuoti ir plėtoti.

Pokalbio pabaigoje I. Jakušovaitė visiems skaitytojams palinkėjo sėkmingo dialogo su filosofija, ragino visur ir visada ieškoti tiesos, nors tai gali būti neparanku ir pavojinga. O savo pasakojimą vainikavo K. Jasperso žodžiais: „Nuo filosofijos nepabėgsi. Klausimas tik toks: ar ji suvokta, ar ne, gera ar prasta, aiški ar paini. Kas filosofiją atmeta, pats kuria tam tikrą filosofiją, nors šito ir nesuvokia.“



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas