„Santaka“ / Nugalėtojams – kelionė į Žalgirio mūšio vietą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-31 06:48

Dalinkitės:  


Nugalėtojams – kelionė į Žalgirio mūšio vietą

Prisipažinsiu: kai sėdome vertinti viktorinos „Pasakykim savo kraštui MYLIU!“ dalyvių atsakymų, buvo malonu stebėti ekspertų veidus. Jie atrodė laimingi!

Įsitikinome, kad daugelis dalyvių labai atidžiai rinko informaciją ir surinko jos tiek, jog atsakymai vos sutilpo į 2–3 lapus. Aišku, buvo ir labai trumpų, bet teisingų atsakymų.

Išrinkti geriausius nebuvo lengva – dalyvavo ir suaugusieji, universitetinį išsilavinimą turintys žmonės, ir keturiolikmečiai, ir kiek vyresni – gimnazistai, studentai. Jaunuomenės atsakymai buvo vertinami ypač jautriai: tai, kas „iš bendro išsilavinimo“ žinoma kiekvienam mokyklą baigusiam žmogui, nebūtinai turi būti žinoma mokiniui. Šitaip, besidžiaugdami viktorinos dalyviais, suskaičiavome surinktus balus.

Skelbiame pavardes tų, kuriems atiteks puiki asociacijos Sūduvos kultūros fondo dovana – kelionė į Žalgirio mūšio vietą (Lenkija) liepos viduryje, kai vyks Žalgirio 600-osioms metinėms skirti renginiai.

Taigi sveikiname viktorinos nugalėtojus: Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinę Moniką Adomaitytę, iš Vilkaviškio rajono kilusį, bet Kaune gyvenantį Vladą Buragą, šakiečius Mantą Kučiauską, Romeną Dėnaitę, marijampolietes Justiną Jaramavičiūtę, Giedrę Eidukevičienę, kalvarijiečius Nijolę Babeckienę ir Algimantą Babecką, taip pat vilnietę Astą Eitminavičiūtę ir Vilniaus universiteto studentę Eglę Benekoraitytę.

Dėkojame visiems, dalyvavusiems viktorinoje, ačiū pedagogams, paskatinusiems dalyvauti ir padėjusiems jaunimui rasti kelią teisingos informacijos link. Tikimės, kad nenusimins tie, kurie šį kartą nelaimėjo, – dar bus ir viktorinų, ir konkursų, ir akcijų, ir atrakcijų.

Sekite informaciją www.suduvosfondas.lt, dalyvaukite ir Jums tikrai pavyks!



Daiva KLIMAVIČIENĖ

Asociacijos Sūduvos kultūros fondo pirmininkė



Atsakymus į viktorinos klausimus galite rasti tinklalapyje www.suduvosfondas.lt, taip pat juos išspausdinsime „Santakos“ numeriuose. Šiandien pateikiame pirmojo viktorinos etapo atsakymus.






I etapo klausimų atsakymai



Kada pirmą kartą ir kokiuose istoriniuose šaltiniuose paminėtas Sūduvos vardas?

II a. po Kr. Antikos istoriniuose šaltiniuose, Klaudijaus Ptolemėjaus „Geografijos įvado“ trečios knygos penktame skyriuje, minimas etnonimas „sūdinoi“.

Jis hipotetiškai siejamas su sūduviais ir istoriografijoje kartais (ne visada) traktuojamas kaip pirmasis Sūduvos paminėjimas.

Pats Sūduvos vardas pirmą kartą paminėtas viduramžių šaltiniuose: Danijos Karaliaus II laikų knygoje (1203–1241 m. „Liber censuum Daniae“) paminėta „Zudua“. Tačiau visiškai apibrėžtai apie Sūduvą, kaip gentinį-teritorinį vienetą, kalbama XIV a. I pusės Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje (apie 1326 m.) – „Territorium Sudowie“.



Išvardykite Osterodės komtūrijos kaimus, prie kurių vyko Žalgirio mūšis (vokiški ir lenkiški pavadinimai).

Vokiški pavadinimai: Grünfelde, Tannenberg, Ludwigsdorf, Faulen; lenkiški: Grunwald, Stębark, Łodwigowo, Ulnowo.



Sūduvoje gimusieji 1990-ųjų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai.

Virginijus Juozas Čepaitis (Šakių m.), Balys Gajauskas (Gražiškių vlsč.), Kęstutis Grinius (Marijampolė), Vincas Ramutis Gudaitis (Pielkavos k., Marijampolės r.), Gintautas Iešmantas (Šūklių k., Vilkaviškio r.), Bronislovas Juozas Kuzmickas (Šilavoto vlsč.), Kęstutis Lapinskas (Bedalių k., Šakių r.), Jonas Mačys (Igliškėlių k., Marijampolės r.), Vytautas Petras Plečkaitis (Kalvarija), Česlovas Vytautas Stankevičius (Šeštinių k., Vilkaviškio r.), Petras Vaitiekūnas (Liudvinavas, Marijampolės r.), Stanislovas Gediminas Ilgūnas (Kantališkių k., Marijampolės r.), Leonas Milčius (Kluoniškių k., Kauno r.).



„Lankštingalėle, gražus paukšteli“ – kas yra šios populiarios dainos autorius ir kokiomis aplinkybėmis ji parašyta?

Pranas Vaičaitis šį sonetą, tapusį populiaria daina, parašė apie 1897 m. studijuodamas Sankt Peterburge, draugaudamas su žymiu lingvistu E. Volteriu.

Jo namuose poetas susipažino su Povilu Višinskiu, kuris galbūt paskatino P. Vaičaitį kūrybiniam darbui.

Soneto parašymo aplinkybėms taip pat priskirtinas minėtais metais prasidėjęs poeto politinis persekiojimas.

Tiesioginis eilėraščio atsiradimo motyvas – tėviškės ilgesys, siekis paguosti bei pralinksminti savo motiną.



Kurioje mūsų krašto mokykloje ir kada pirmą kartą leista dėstyti lietuvių kalbos pamokas? Kokie mokytojai buvo lietuvių kalbos mokymo pradininkai?

1867 m. Marijampolėje buvusi lenkų mokykla paversta rusiška gimnazija. Dėstyti lietuvių kalbą buvo leista nuo pirmųjų gimnazijos įkūrimo dienų. Jai skirta viena savaitinė pamoka. Neprivaloma lietuvių kalbos disciplina būdavo tvarkaraštyje paskutinė.

Per pamokas leista nagrinėti tik kalbos dalykus, neminint Lietuvos istorijos, geografijos. Išskyrus šią pamoką, gimnazijoje, jos internate, bendrabučiuose lietuviškai kalbėti buvo draudžiama. Visa tai rodo, kad lietuvių kalbos pamokos buvo antraeilis dalykas, tačiau dauguma lietuvių mokinių jas lankė. Matyt, vienus skatino tėvai, kiti patys susivokė, jog lietuviams būtina mokytis gimtosios kalbos. Tačiau daugiausiai buvo tokių, kurie norėjo gauti lietuvišką stipendiją (buvo reikalingas lietuvių kalbos pažymys), kad tokiu būdu galėtų siekti aukštojo išsilavinimo.

Lietuvių kalbos mokytojas Petras Arminas paskirtas 1877 m. Jis visą savo gyvenimą atidavė lietuvių tautiniams idealams įgyvendinti, o tuometinėje gimnazijoje – vaikų tautinei sąmonei budinti.

1881 m. gimnazijos mokytoju paskirtas Petras Kriaučiūnas. Jam atėjus į mokyklą, prasidėjo tikras tautinis renesansas. Jis lietuviams mokiniams tapo autoritetu, nes turėjo puikų filologinį išsilavinimą, mokėjo daug kalbų.

P. Kriaučiūnas buvo labai stropus mokytojas. Jam dėstant neprivalomos lietuvių kalbos pamokos buvo itin gausiai ir noriai lankomos.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas