„Santaka“ / Miškus nuo ugnies sergės elektroninė akis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-26 07:49

Dalinkitės:  



Miškus nuo ugnies sergės elektroninė akis

Dabartinė valstybinių miškų vertė yra kaip valstybės aukso atsargos. Jas saugoti, tausoti, gausinti labai padeda ir Europos Sąjungos parama. Ja pasinaudojant Lietuvos valstybiniuose miškuose pradedama diegti viena moderniausių Europoje bendra antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema.



Gaisrai atneša milžiniškų nuostolių

Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. hektarų, arba 6 procentais, o medynų tūris – 25 mln. kub. metrų. Skaičiuojama, kad nuo 2000 metų valstybinių miškų medienos vertė padidėjo daugiau nei 1 milijardu litų.

Generalinis miškų urėdas Gintaras Visalga sakė, jog viena didžiausių problemų yra miškų gaisrai.

Pasak G. Visalgos, Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. – vidutinio ir 37 proc. – mažo gamtinio gaisringumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600–800 miško gaisrų, jie pažeidžia apie 300 ha miškų. Dėl juose kylančių gaisrų valstybė kasmet patiria šimtatūkstantinius nuostolius.

Lietuvoje gaisrų stebėseną vykdo budintys miškininkai iš urėdijose įrengtų priešgaisrinio stebėjimo bokštų. Iš viso šalies urėdijose yra įrengta 112 priešgaisrinio stebėjimo bokštų. Jų aukštis – nuo 24 iki 31 metro.

Bokšto kabinoje gaisrams palankiu metu, nuo balandžio iki spalio mėnesio, pasikeisdami budi po 2–3 stebėtojus – iš viso apie 300 darbuotojų. Per metus urėdijos jiems išmoka apie 2 mln. Lt atlyginimų.

Miškų priešgaisrinei apsaugai urėdijos kasmet išleidžia apie 5 mln. litų. Kasmet didėjant privačių miškų plotui, juose neužtikrinamas priešgaisrinės apsaugos profilaktinių priemonių taikymas. Be to, miškuose gausėja lankytojų (per 90 proc. miško gaisrų sukelia lankytojai), todėl didėja tokių gaisrų kilimo pavojus.



Žmogų pakeis elektronika

Nuo šiol kovoti su miškų gaisrais ir jų atnešamais nuostoliais padės šalyje pradėta diegti viena iš moderniausių Europoje antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema. Ji bus įrengta 24 iš 42 urėdijose, kurių miškai pasižymi didesniu gamtiniu gaisringumu, ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Tokia sistema naudojasi Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Estijos, Slovakijos miškininkai, ji diegiama ir Latvijoje.

„Diegiama bendra automatinė sistema veiks automatiniu režimu visą parą ir taip eliminuos trūkumus, kurie atsiranda dabartiniu metu, pvz., darbuotojų nuovargis, sunkios darbo sąlygos bokšte“, – aiškino G. Visalga.



Nurodys tikslias koordinates

Lietuvoje diegiama automatinė gaisrų stebėjimo sistema susideda iš detektorių, komunikacijos įrangos ir centrinio pulto.

Detektorius, kurį sudaro sukimo mechanizmas ir kamera, bus montuojamas GSM operatorių bokštuose. Sukdamasis aplink savo ašį, jis stebės saugomą teritoriją. Atpažinęs dūmus, detektorius į centrinį pultą siųs aliarmo signalus. Prie centrinio pulto budinčiam stebėtojui apie kilusį gaisrą praneš garsinis signalas. Monitoriuje bus nurodytos tikslios gaisro židinio koordinatės.

Lietuvoje diegiamą automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą sudarys 82 detektoriai ir 25 centriniai pultai. Prie jų dirbs 25 žmonės.

Optimalus vieno detektoriaus apžvalgos spindulys – 15 km, maksimalus – 40 km, tad vieni detektoriai „matys“ ir kitų saugomas teritorijas.

2012 metais urėdijos savas sistemas galės sujungti į vieną tinklą. Tai bus naudinga ne tik šią sistemą įdiegusioms urėdijoms, bet ir toms, kurios jos neturės.



Pasinaudos ES parama

Modernios gaisrų stebėjimo sistemos tiekėjas buvo atrinktas viešo konkurso būdu. Juo tapo bendrovė „Telekonta“. Generalinė miškų urėdija pasirašė preliminarią sutartį su rangovu dėl antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo, išankstinė sutarties vertė – 43,6 mln. Lt.

Daugiau nei du trečdalius šios sumos (apie 29 mln. Lt) tikimasi atgauti iš ES struktūrinių fondų pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemone „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.

Pagal šią priemonę remiamos tik tos urėdijos, kurių veiklos teritorijose esantys miškai priskirti I ir II gaisrų rizikos laipsniams.

Antžeminėms automatinėms miškų gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal minėtą KPP priemonę numatyta maksimali finansavimo suma yra 52,5 mln. Lt. Pagal priemonės administravimo taisykles, didžiausia paramos suma vienam projektui – beveik 1,4 mln. Lt (pagal priemonės veiklos sritį „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“). Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Urėdijoms teks pridėti beveik 14 mln. Lt savų lėšų.

Paraiškas dėl ES finansinės paramos automatinėms miškų gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pateikė 14 minėtų miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Su jais jau pasirašytos paramos teikimo sutartys. Šiemet paraiškas pateiks dar 5 urėdijos, kitąmet – likusios penkios.



Žemės ūkio ministerijos inf.



Užsk. 3633






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas