„Santaka“ / Tremtiniai vaikščiojo po Sibirą... Plokščiuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-26 06:47

Dalinkitės:  


Prie įkalnėje esančio simbolinio Sibiro akmenų komplekso kopė buvę ungutiečiai. Tarp jų – daug vilkaviškiečių. Iš kairės pirmoji – Aušra Mickevičienė, greta jos – Stefanija Valuntienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Tremtiniai vaikščiojo po Sibirą... Plokščiuose

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškiečių iniciatyva įvyko tradicinis ištremtų į Krasnojarsko sritį, prie Manos upės, žmonių susitikimas.

Pilnus namus, apsėtus laukus ir pavasario žiedais nusagstytus sodus 1948 metų gegužės 22 dieną turėjo priverstinai palikti daug Suvalkijos krašto šeimų. Jos išvyko į nežinią su pasiligojusiais seneliais, mažais vaikais, laukiamais kūdikiais, būsiančiais visam gyvenimui paženklintais tremtinio vardu. Kažkas nenusakomai graudaus suspaudžia širdį, kai žmonės, dešimt ir daugiau metų praleidę tremties vietoje – Krasnojarsko srityje prie Manos upės, Didžiajame Ungute, Mažajame Ungute, kituose kaimuose, susitinka ir apsikabina kaip artimiausi giminaičiai. Supranta vieni kitus iš kelių žodžių, gali stovėti ir tylėti, nes ta tyla iškalbinga – ji nukelia į vaikystės, jaunystės nuotykius, išryškina brangių žmonių veidų bruožus, brolišką tremtinių bendrystę.

Šiemet taip sutapo, kad tradicinis vilkaviškiečių organizuojamas tremtinių susitikimas įvyko gegužės 22 dieną – tokį pat šiltą šeštadienį, koks buvo 1948-ųjų gegužę. Į susitikimą atvykę garbaus amžiaus tremtiniai pirmąją savo ištrėmimo dieną prisimena patys, nemaža dalis apie tai daug kartų girdėję iš tėvų, senelių pasakojimų.

Šiemet ungutiečiai buvo pakviesti į panemunės bažnytkaimį Plokščius. Susitikimas prasidėjo bendra malda bažnyčioje. Prieš šv. Mišias ir po jų šventoriuje buvo galima išvysti spindinčius susirinkusiųjų veidus, šiltus rankų paspaudimus, girdėjosi pokalbiai apie tai, kaip gyvena bendri pažįstami, tačiau nė vieno nusiskundimo sava sveikata ar sunkiu gyvenimu.

Šis susitikimas reikšmingas tuo, kad buvę ungutiečiai paliko savo vardinį laukų riedulį Kančių keliu vadinamame laisvės kovų ir tremties atminimo komplekse, kuris prieš dvidešimt metų buvo sukurtas vietinio mokytojo, Sąjūdžio aktyvisto Vytauto Valuntos iniciatyva.

Didelius ir prasmingus darbus nuveikęs viešindamas Plokščių ir Lietuvos tautos laisvės kovų istoriją V. Valunta ilsisi Amžinybėje. Su atvykusiais iš visos Lietuvos tremtiniais nuoširdžiai bendravo ir apie vyro nuveiktus darbus pasakojo našlė, vyro bendramintė ir talkininkė, ilgametė miestelio gydytoja Stefanija Valuntienė. Prisiminimais apie tėvelį ir jo kraštotyrinę veiklą dalijosi dukra Aušra Mickevičienė, žinoma Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė.

Ieškantiesiems įspūdžių ir naujų patyrimų svetimuose kraštuose vertėtų priminti, jog brangiausia ir vertingiausia ta istorija, kuri yra šalia mūsų. Tik kartais ją pamatome ir įvertiname vėliausiai.

Prieš 20 metų komplekso atidarymo proga išleistame lankstinuke V. Valunta rašė: „Jeigu skaitydami šiuos vardus žmonės susimąstys apie gyvenimo prasmę, apie tėvynės meilę, pagalvos, kokie menki yra mūsų kasdieniniai buities rūpesčiai, kada šautuvo buože pasibeldžiama į tavo duris, tikslas, kurio siekė Plokščių sąjūdžio grupė, bus pasiektas ir mes būsime dėkingi tiems, kurie pagerbs mūsų žemiečių vargą, kančias ir daugelio jų mirtį, savo žingsniais išmatuodami šiuos takus.“

Prieš 20 metų į vaizdingą Nemuno slėnį žvelgianti krūmokšniais ir kemsynais apaugusi įkalnė buvo sutvarkyta vietinių entuziastų. Ant buvusių NKVD tardymo rūsių sienų įamžintos šio krašto laisvės kovotojų, nukankintų ir ištremtų žmonių pavardės. Ant didžiulių iš laukų atgabentų riedulių buvo užrašyti visų tų Sibiro vietovių, kur buvo ištremti aplinkinių kaimų gyventojai, pavadinimai.

Laikas, drėgmė, saulė ir vėjas sudarė sąlygas akmenims apsamanoti. Vilkaviškietės Reginos Neiberkienės ir ją paremiančių artimųjų, giminaičių bei draugų iniciatyva ant dviejų akmenų padaryti nauji užrašai: „Krasnojarskas“ ir „Ungutas“.

Susitikimo dalyviai dar ilgokai vaikščiojo po Plokščių „Sibirą“, ant akmenų atrasdami pažįstamus kaimų pavadinimus, prisiminė ištremtų kaimynų, pažįstamų, draugų pavardes. Vėliau visi su savais lauknešėliais pasuko į Plokščių bendruomenės namus, kad galėtų dar kartu pabūti, pasidžiaugti vieni kitais, savo vaikais ir anūkais.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujasis muitinės vadas semiasi suvalkietiškos patirties
* Gižiečių iniciatyva įvertinta įspūdingu medaliu
* Gimtinės ilgesys dainininką kasmet parveda į Lietuvą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas