„Santaka“ / Antstolis privalo atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko interesus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-07 18:20

Dalinkitės:  


Antstolis A.Maliukevičius netiki, jog yra piktavalių, tik pralobti siekiančių kolegų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Antstolis privalo atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko interesus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pastaruoju metu šalyje plūstelėję skandalai dėl antstolių darbo pasitikėjimo jais reitingus numušė iki minimumo. Teisingumo ministerija pažadėjo tobulinti antstolių sistemą bei išanalizuoti, ar šie pagrįstai ima tokius didelius mokesčius. Apie darbo ypatumus kalbėjomės su Vilkaviškio rajono antstoliu Algimantu MALIUKEVIČIUMI.



– Apklausos rodo, jog antstoliais pasitiki tik 6 proc. šalies gyventojų. Kaip manote, kodėl tiek mažai?

– Tiek pas notarą, tiek pas advokatą žmonės ateina patys. Savo noru sumoka pinigus už paslaugą. O pas antstolius savo noru ateina tik išieškotojas. Kita pusė – skolininkas – slapstosi, bėga. Antstolis jį „gaudo“. Taigi antstolio funkcija iš vieno atimti, o kitam atiduoti.

Tarp skolininkų taip pat yra visokių – vieni ateina savo noru, susitvarko problemą greitai ir pigiai. Palinkim vienas kitam, kad daugiau nesusitiktume, ir išsiskiriame. Tačiau didžioji dalis siekia bet kokia kaina išsisukti nuo mokėjimo. Tuomet antstolis vartoja prievartą – ieško skolininko darbovietės, atlyginimo. Jei skolininkas nedirba, kertama per skaudžiausią vietą – turtą. Žmogaus jau tokia priedermė – jei iš jo imi – skauda. Taigi antstolio sprendimu jis lieka nepatenkintas. Tuomet pasitaiko ir skundų. Dažnai nepatenkintas lieka ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas. Būna, kad skolininkas neturi nei darbo, nei jokio turto. O ką paimsi iš „biedno“. Be to, įstatymas riboja – nustatyti tam tikri minimumai, kurių paimti negali, o išieškotojas to nesupranta.

– Didžiausią skolininkų dalį rajone, ko gero, sudaro alimentininkai?

– Jie sudaro apie septintąją visų skolininkų dalį. Iš viso turime 7729 vykdomąsias bylas, iš jų – 1505 alimentininkų. Tarp jų taip pat yra „geriečių“ ir „blogiečių“. Pirmieji kas mėnesį susimoka ir atneša kvitą. Taip pat patys ateina pranešti, jei susirado darbą, ir prašo persiųsti dokumentus į darbovietę. „Blogiečiai“ alimentų savo vaikams išlaikyti nemoka, slapstosi, dirba nelegaliai. Mes bandome išaiškinti, kad skolos persekios žmogų visą likusį gyvenimą. Niekur nuo jų nepasislėpsi – ne aš, tai kito rajono antstolis jį gaudys. Skolininkas pasmerktas visą gyvenimą nieko neturėti, jam gresia baudžiamoji byla, laisvės atėmimas. Net vaikams suaugus, o skolininkui pasenus, alimentų skola niekur nedingsta. Ji bus atskaičiuojama iš pensijos. Turėjau atvejį, kai alimentų skola buvo likusi ne tokia ir didelė – šiek tiek per tūkstantį litų. Tačiau tėvas jos nemokėjo. Kai išėjo į pensiją, atlėkė pas mane su priekaištais: „Ką jūs padarėte, atskaičiavus iš pensijos skolą man nebelieka iš ko gyventi“.

Yra alimentininkų, kurių skolos siekia kelis ir net keliolika tūkstančių litų. Jei žmogus geranoriškas, visuomet randa išeitį. Jei neturi pinigų, jis vaikams užaugina bulvių, nušeria paršiuką, galbūt atlieka remontą ar kitaip atsiteisia žmonai.

Didžiąją dalį skolininkų visgi sudaro tie, kurie nesusimoka už komunalinius patarnavimus. Nemažai tokių, kurie nelinkę mokėti baudų policijai, Mokesčių inspekcijai, kt. Į skolininkų gretas patenka ir ūkininkai, pasiėmę paskolas technikai, sėklai, trąšoms pirkti ir laiku negrąžinę, taip pat lizingu perkantys prekes, besinaudojantys mobiliaisiais telefonais ir nemokantys už paslaugas.

– Kokio dydžio skolos išieškomos per antstolius?

– Įstatymiškai sumos neapibrėžtos. Teoriškai, net jei skola 10 litų, galima išieškoti. Tačiau praktiškai pateikiamos išieškoti skolos siekia ne mažiau kaip kelis šimtų litų.

Kreipdamasis pas antstolius žmogus privalo mokėti bylos administravimo išlaidas. Mažiausias startinis mokestis, jei ieškinys iki 50 Lt – 20 litų. Didžiausias startinis mokestis siekia 1000 litų, kai ieškinys ne mažiau kaip 100 tūkst. litų. Mokestis įvestas tam, kad lėšų reikia bylai užvesti, pašto išlaidoms ir pan., be to, apsaugoti antstolius nuo bereikalingų ieškinių, kad žmogus apsispręstų, ar verta pateikti vykdo-muosius dokumentus. Pavyzdžiui, ankstesniais metais, kai buvo valstybiniai antstoliai, išieškoti pateikdavo net kelių centų skolas.

Skolai išieškoti antstolis privalo gauti vykdomąjį raštą iš teismo ar Mokesčių inspekcijos, „Sodros“, policijos, priešgaisrinės tarnybos, gamtosaugininkų ir kt. nutarimą apie nesumokėtą baudą.

Įstatymas numato ir geranorišką skolos išieškojimą tarpininkaujant antstoliui. Pavyzdžiui, žmogus turi neginčijamų įrodymų, kad kaimynas skolingas. Tuomet antstolis padeda išaiškinti teisiškai, įkalbėti, kad skola būtų geranoriškai grąžinta, nes per teismą kainuos daug brangiau. Tačiau dėl tokių atvejų į mane dar niekas nesikreipė. Paprastai, jei žmonės sugeba be teismo susitarti, tai jiems nereikia ir antstolio.

Skolininkas turi suprasti, kad konfliktą sprendžiant per teismą, prisidės ir žyminiai mokesčiai, advokato bei antstolių išlaidos.

– Jei skolininko byla jau pateko pas antstolius, kiek jam kainuos jūsų paslaugos?

– Pirmiausia antstolis turi pasiųsti raginimą ir pasiūlyti susimokėti geruoju. Per 10 dienų skolininkas privalo sumokėti skolą bei keliasdešimt litų bylos administravimo išlaidų. Atlyginimas antstoliui tokiu atveju neimamas. Būna, kad žmogus paprašo skirti dar porą dienų. Visuomet reaguojame žmogiškai, stengiamės padėti.

Jei per minėtą terminą žmogus nesusimoka, galima taikyti prievartą. Prasideda užklausimai per bankus, darbovietes, turto paieška. Tuomet jau kyla paslaugos kaina. Neseniai buvo atvejis, kai moteris turėjo sumokėti 500 litų baudą. Iš pradžių ji tikino neturinti tiek pinigų ir mokėsianti dalimis. Kai paaiškinau, jog praleidus terminą teks mokėti 200 litų daugiau, ji pasiskolino pinigų ir baudą sumokėjo iškart.

Kuo didesnė suma išieškoma, tuo didesnis skaičiuojamas atlyginimas antstoliui. Jis priklauso nuo išieškomos skolos dydžio. Pavyzdžiui, jei ieškinys siekia 1000–2000 Lt – antstoliui priskaičiuojama 19 proc. nuo sumos. Kai ieškinys viršija 100 tūkst. Lt – tik 4 proc. Mažiausias atlyginimas už skolos išieškojimą – 50 Lt.

Žmonės mano, kad tai labai daug. Tačiau iš tos sumos reikia skirti lėšų turto paieškai, vėliau organizuoti varžytynes, išlaikyti patalpas, darbuotojus, techniką ir t.t.

– Teko girdėti atvejų, kad antstoliai, areštavę skolininko būstą, pusvelčiui jį parduoda. Ar įstatymas nurodo ribas?

– Gyvenamąjį būstą galima parduoti tik tuomet, jei skola siekia ne mažiau kaip 3 tūkst. litų. Antstolis turi atstovauti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesams. Pigiai įvertinęs turtą antstolis garantuotas, jog jį parduos iš pirmų varžytynių. Tačiau skolininkas tokius antstolio veiksmus gali apskųsti teismui. Be to, antstolis turtą turi vertinti pagal tos vietovės rinkos kainą. Jei dėl vertinimo nesutinkama, galima kviesti ekspertą, apskųsti teismui.

Antstolis nėra iš anksto nusistatęs prieš skolininkus. Aš visuomet suinteresuotas ne tik išieškotojui grąžinti skolą, bet kad pinigų dar liktų ir skolininkui. Bendruosiuose mūsų darbo principuose numatyta, kad turto privaloma areštuoti tik tiek, kad užtektų skolai padengti.

Iš žiniasklaidos girdime, jog pasitaiko atvejų, kai antstoliai savo darbe „persūdo“ – nuskriaudžia skolininką, priskaičiuoja nepagrįstų išlaidų, net sunaudotą popieriaus lapą brangiau įvertina. Netikiu, kad tos klaidos daromos tyčia. Dažniausiai pritrūksta patyrimo ar per skrupulingai suskaičiuojamos vykdymo išlaidos. Dėl to susidaro įspūdis, jog peržengiamos įstatymų ribos. Bet yra ir proto bei žmogiškumo ribos, kurių niekam nevalia peržengti.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas