„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-21 07:49

Dalinkitės:  


Atodangos

Paslaptingas knygų pasaulis



Esu skaitytojas, vienas iš tų nuo vaikystės knygų pakerėtųjų, ir galėčiau keletą šimtų metų praleisti knygų pasaulio urvuose ir okeanuose, ir visai nepastebėti, kad šis pasaulis siaurėja... Tai garsaus rašytojo eseisto Hermano Hesės mintis.

Tuo metu, kai jis rašė šiuos pagiriamuosius žodžius knygai, tikrai nebuvo vienišas.

Skaitydamas gerą knygą niekuomet nebūni vienišas. Tais metais pats jau žingsniavau į Šnekučio knygyną prieš senąją bažnyčią. Kelionė per visą miestą mažam berniokėliui buvo gana ilga... Bet labai jau norėjosi kokios knygelės. Ilgais rudens vakarais teta būriui vaikų, sutūpusių ratu, prie žibalinės lempos ilgai skaitydavo smetoniškas knygas, kol mums akis imdavo merkti miegas.

Vaikystės įspūdžiai pasilieka visam gyvenimui. Jie primena, kad tuomet knyga buvo vienintelis langas į nuostabų, dar neatrastą pasaulį.

Dabar tų langų į platųjį pasaulį daug: televizija ir spauda, kompiuteriai, internetas, į visas puses atviros valstybės sienos. O kaipgi knygos?

Knygų, kaip ir viso kito, dabar daug, bet skaitytojų maža. Tiesa, geros knygos, kad ir nepigios, neužsiguli knygynų lentynose.

Šiemetinės, jau vienuoliktosios, Vilniaus knygų mugės rengėjai didžiuojasi savo renginiu, 200 dalyvių, tarp kurių – garsūs pasaulio rašytojai. Mugėje prie kasų ir autografus dalijančių knygų autorių susidarydavo eilės. Tai rodo, kad knyga dar reikalinga mūsų gyvenime. Bet pripažinkime ir kitą, ne tokį džiuginantį, faktą, jog nusipirktos brangios knygos metų metais dulka jų savininkų lentynose kaip madinga prabangaus namų interjero detalė. Tarsi namų vizitinė kortelė. Pažįstu ne vieną tokį knygų „mylėtoją“, per metus neatvertusį nė vieno puslapio.

Rašytojas Pranas Kutkaitis savo interviu viename dienraštyje pasakojo, jog didžiąją knygų mugės lankytojų dalį sudarė viduriniojo sluoksnio inteligentai, jaunimas. Bet tai nereiškia, kad jie ir yra ištikimiausi knygų skaitytojai – jie tik smalsūs.

Pasak rašytojo, akivaizdu, kad juos visus prarijęs kompiuteris. Knyga rūpi daugmaž vienam iš dešimties. Airijos vištidžių darbininkams knygos nereikia, Seimo nariams nereikia, benamiai apskritai nemoka skaityti, o vidurinio sluoksnio inteligentija turi kompiuterius.

Gal dar negreit ateis gerbiamo rašytojo pranašaujama knygų eros mirtis. Dar yra ištikimų knygos mylėtojų.

Viena moteriškė žurnalistui sakė: „Net jei visus pasaulio knygų tekstus sudėtum į internetą, vis vien skaityčiau knygas, nes man kvepia jų raidės.“

Šios skaitytojos mintims pritaria ir rašytojas V. Sventickas: „Žmogus prisiriša prie knygos kaip prie daikto. Prisimena jos kvapą. Knyga glunda prie rankos. Ją galima neštis į parką skaityti ant suoliuko. Pasidėti po pagalve. Knyga turi sužmogintą gyvenimą.“

Tik ne visiems skaitytojams knyga atskleidžia savo paslaptis, tampa ištikimu draugu, šeimos nariu.

Kartą paklausiau gero žmogaus, ką jis mato skaitydamas gerą knygą. Sako: „Matau raides.“ Jam knyga – tik raidžių rinkinys.

Aišku, jokia knyga neatstos gyvo bendravimo su žmogumi. Bet knygą lengviau išsirinkti nei draugą. Ji niekada neišduos, liks ištikima ir tarnaus žmogui amžiais. Kaip Biblija, kaip Homero „Odisėja“, kaip Sokrato ir Senekos traktatai apie žmogaus sielą. O mūsų, lietuvių literatūros, palikimas – Žemaitė, J. Avyžius, A. Bieliauskas, Maironis, P. Širvys – dulka knygų lentynose.

Gaila, bet ir grožinėje literatūroje siaučia mados skersvėjai. Graibstomos brangios, puikiai išleistos užsienio rašytojų knygos. Ne skaityti – buto interjerui papuošti. O mūsų visų mylimas poetas Just. Marcinkevičius savo skaitytojo prašo: „Noriu, kad mane suprastum. Kad įdėtum pastangų suprasti. Jeigu nereikia tavo pastangų mane suprasti, tai nepadidina manęs kaip rašančio ir nepadidina tavęs kaip skaitančio.“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas