„Santaka“ / Tremtinių susitikimai atgaivina jausmus, suartina žmones

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-17 06:41

Dalinkitės:  


Tremtiniai gyvena praėjusių metų įspūdžiais, patirtais Kryžių kalne. Centre – atminimo kryžius, vilkaviškiečio P. Vaškevičiaus rankose – tremtinių susitikimų skiriamasis ženklas, 1988 metais pasisiūta trispalvė.

Tremtinių susitikimai atgaivina jausmus, suartina žmones

Birutė NENĖNIENĖ

Kai žemė pasidengia švelnia žaluma ir apsipila žiedais, išgyvenusieji 1948 metų gegužės 22 dienos ištrėmimą iš savo baltų ir kvepiančių sodybų į Sibiro platybių nežinią susirenka, kad pagerbtų savo tėvų ir draugų atminimą, kad pasidalytų širdyse rusenančiais prisiminimais.

Į Krasnojarsko kraštą buvę ištremti, apgyvendinti Unguto vietovėje ir kelerius dirbę tuometiniame „Liespromchoze“ (miškų pramonės ūkyje) tautiečiai šiemet gegužės 22 dieną, ateinantį šeštadienį, susitiks Šakių rajono bažnytkaimyje, Plokščiuose. Susitikimas prasidės 11 valandą šv. Mišiomis Plokščių bažnyčioje.

Šį ir ankstesnius ungutiečių susitikimus kuravusi – vilkaviškietė Regina Neiberkienė tikisi, kad į Plokščius atvyks tremtiniai iš visos Lietuvos. Tai žmonės ir jų šeimos, norintys vieni kitus pamatyti, pabūti kartu.

R. Neiberkienės paprašėme papasakoti apie šių tradiciniais tapusių susitikimų ištakas, įvykusius susitikimus ir planus.

– Nepaprastai įstrigo pirmasis buvusių Mažojo Unguto tremtinių susitikimas, įvykęs 1988 metais Ožkabaliuose, tremtinės Vitalijos Strakauskienės sodyboje. Tada „iš krūmų“ mus stebėjo saugumiečių „akys“. Vėliau prie mūsų prisijungė ir nemažoje teritorijoje išsidėsčiusiuose kaimuose prie Manos gyvenę lietuviai tremtiniai, kuriems pragyvenimo šaltinis buvo darbas vietiniame miškų pramonės ūkyje.

Pernai susitikimą surengėme prie Kryžių kalno. Papėdėje pastatėme savo kryžių su užrašu visiems „Liespromchozo“ tremtiniams atminti. Sibire vyresnius ir jaunus žmones vienijo darbas, tremtinio dalia, Tėvynės ilgesys. Sugrįžę į Lietuvą, sukūrę savo gyvenimus ir užauginę vaikus pajutome ilgesį ir norą prisiminti, ką išgyvenome, pasidalyti tais jausmais ir mintimis, kuriuos pašaliečiams sunkiau suprasti. Nors žmonių nesieja giminystės ryšiai, mūsų susitikimai labai broliški, šilti.

– 2007 metais Ožkabaliuose, Atgimimo ąžuolyne, taip pat pastatėte paminklą...

– Koplytstulpyje panorome surašyti visų Mažajame Ungute gyvenusių 128 šeimų, kuriose buvo keturi šimtai žmonių, pavardes.

– Esate organizavę dar daugiau panašių susitikimų tiek Vilkaviškyje, tiek Ožkabaliuose.

– Po to pirmojo, 1988 metais vykusio, susitikimo praėjo daug metų. Tačiau ir man pačiai kirbėjo mintis, ir tokiems „neramiems draugams“ atakuojant, tuos pačius tremtinius pakvietėme susitikti 2006 metais Vilkaviškio parapijos namuose. Nuotraukoje liko užfiksuota labai daug veidų, o juose tarsi įskaitomas noras dar ne kartą visiems susirinkti. Kad įprasmintume susitikimus, nutarėme palikti kokį nors ženklą. Ąžuolyne tremties šešiasdešimtmečiui atminti esame pasodinę šešis ąžuoliukus.

Tebegyvename pernykščio susitikimo Kryžių kalne nuotaikomis, kai mus, iš visos Lietuvos suvažiavusius, maloniai sutiko pranciškonų vienuolyno kunigai ir vienuoliai, aukojo iškilmingas šv. Mišias, pašventino mūsų kryžių. Jis dabar ten stovi ir išsiskiria Suvalkijos krašto etnografiniais ženklais – tautodailininkas R. Blažaitis jį išpuošė ąžuolų lapų ornamentais.

– Iš Jūsų pasakojimų supratau, kad į susitikimus atvažiuoja ir ankstesniuose nebuvę, ištisus dešimtmečius nematyti žmonės. Koks Jūsų tarpusavio atpažinimo ženklas?

– Viena, kas labai svarbu, – mes su savimi vežamės ir iškeliame 1988 metais pirmajam susitikimui slapta pasisiūtą vėliavą. Su ja vykome į Baltijos kelią, su ja važiuojame ir į kasmetinius tremtinių susitikimus Ariogaloje. Be to, paprastai pasiimame senų tremties nuotraukų. Veidai pasikeitę, tačiau akys, šypsenos ar balsas padeda prisiminti, atpažinti.

– Kodėl šiemet nusprendėte savo susitikimą surengti Plokščiuose?

– Metai daro savo, gretos retėja, o ir išgyvenusiųjų žingsnius varžo ligos, įvairios negalios. Iš Suvalkijos krašto ištremtiems žmonėms pastatėme atminimo ženklą Ožkabaliuose, Ąžuolyne. Žemaitijos ir Aukštaitijos žmonės tegul lankys Kryžių kalne pastatytąjį... O Šakių krašte Unguto tremtiniams ženklo dar nėra. Tad plačiau pasidairę ir pasitarę su buvusiais ungutiečiais nesulaikėme ašarų supratę, kad Plokščiuose suradome idealiai atspindintį mūsų tremties vietas žemės plotelį – žibučių nusėtą slėnį su akmenimis, ant kurių užrašyti tremties vietų pavadinimai. Įsitikinome, jog tai geriausia vieta palikti ir mūsų ženklą apie Unguto tremtinius. Suderinome akmens pastatymo ir susitikimo vietos klausimus su seniūnu, su parapijos klebonu.

Lauksime atvykstančių po visą Lietuvą išsisklaidžiusių tremtinių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas