„Santaka“ / Į Olandiją – pavasario pasitikti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-12 07:50

Dalinkitės:  


Lentynose klumpių tiek, kad sunku išsirinkti...

Autorės nuotr.


Į Olandiją – pavasario pasitikti

Birutė NENĖNIENĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr. 50, 51)



Kai iš Olandijos lauktuvių parvežiau klumpaičių, kai kas suabejojo suvenyro autentiškumu. Tik pasisvečiavus Nyderlanduose galima suprasti, kad klumpė, kaip ir tulpė, vėjo malūnai ar sūriai, yra neatskiriama tautos saviraiškos dalis. Akys raibsta nuo skirtingų dydžių ir paskirties klumpių bei klumpaičių, pagamintų iš įvairių medžiagų. Kaip puošybos elementai klumpės puikuojasi bendro naudojimo erdvėse ar prie nuosavų namų.



Pagaminama milijonai

Medinės klumpės yra nacionalinis Olandijos pasididžiavimas. Kasmet apie 350 meistrų pagamina iki keturių milijonų porų klumpių. Jos dažniausiai skaptuojamos iš sauso kokybiško tuopos medžio. Klumpėms medžiaga ruošiama medžius supjausčius nedideliais rąstigaliais, po to kirviu aplyginamas padas, aptašomi šonai, išgręžiamos skylutės ir skaptuojama. Žinoma, daug kur į pagalbą pasitelkiama technika.

Zance kaimelio (panašiai tokio, kaip mūsų etnografinės Rumšiškės, tik ten gyvena žmonės) klumpdirbys smalsiems turistams su senais įrengimais demonstravo savo amato paslaptis, įsispyręs į klumpes ir ant kaklo ryšimą skarelę susisegęs klumpaitės formos sege. Dirbtuvėse pagaminamos klumpės pardavinėjamos tose pačiose patalpose įsikūrusioje parduotuvėje. Klumpės gaminamos tokių numerių, kaip ir visa kita avalynė.



Mums mena senovę

Medinis apavas turi daug privalumų: lengvas, natūralus, neperšlampantis ir netgi šiltesnis už aulinius batus. Olandai į klumpes įsispiria basomis arba su storesne kojine.

Iš gidės pasakojimo susidarius įspūdį apie olandų pomėgį klumpėms, jau nenustebino ir tai, kad stebėti gėlių parado paauglės mergaitės atkaukšėjo su klumpaitėmis. Pasirodo, įvairaus amžiaus olandai šiuo apavu pasipuošia įvairių nacionalinių švenčių proga. Kasdien jį mėgsta dėvėti kaimų gyventojai.

Mums, lietuviams, klumpės asocijuojasi tik su žila senove, senelių pasakojimais, kaip jie vaikystėje vargo, į mokyklas klumpėti klapsėdavo. Menu, kaip mūsų šeimoje gyvenęs dėdė, vyriausias tėtės brolis Jurgis, iš gluosnio išskaptuodavo klumpių ir suaugusiems šeimos nariams, kaimynams, ir mums, vaikams. Tik dėdė viršų aptraukdavo oda. Tokių odiniu viršumi klumpių yra ir Olandijoje.

Ten medinės klumpės labai gražios – jos išdekoruotos krašto koloritą atspindinčiais piešiniais, ornamentais, nulakuotos, spalvingai nudažytos. Tame pačiame Zance esančio nedidelio muziejaus ekspozicijoje matėme ornamentais išdrožinėtų, paukščių skulptūrėlėmis puoštų klumpių, grakščių vaikiškų klumpaičių.



Kaip informacijos skleidėjos

Prieš kelis šimtus metų Olandijoje klumpes dėvėjo tik turtingieji. Vėliau, kai klumpės tapo daugeliui prieinamos, sparčiai keitėsi jų išvaizda. Klumpės išduodavo, iš kur žmogus atvykęs ir kokiu tikslu. Mat kiekviena proga derėjo avėti skirtingą medinį apavą. Jis buvo kasdieninis, šventinis, vestuvinis, sekmadienio ir t. t.

Istorijos šaltiniai sako, kad XII a. klumpės buvo vadinamos galijokijomis. Jos turėjo medinį padą ir koją prilaikančius dirželius. Tokį apavą labai vertino Europos miestų gyventojai, nes jis ne taip greitai susidėvėdavo nuo kieto akmens grindinio.

XIII a. antroje pusėje dabartinio pavidalo klumpes pirmieji išsiskaptavo olandai. XVI a. vien iš medžio pagaminta avalynė labai išpopuliarėjo visoje šalyje ir už jos ribų. Nyderlandų klumpdirbiai ant klumpių dažais užrašydavo ilgesniam laikui išplaukiančių jūreivių, žvejų vardus. Į krantą išplaukusios vardinės klumpės pranešdavo liūdną žinią apie nuskendusius vyrus.



Pasiekė ir Lietuvą

Klumpes nuo seniausių laikų gamino ir daugelis kitų Europos šalių. Šis apavas skyrėsi tiek išvaizda, tiek pavadinimais.

Sakoma, jog lietuviškas žodis „klumpės“ siejamas su olandišku „klompen“. Manoma, kad iš Nyderlandų jos atkeliavo per Šventąją ar Palangą.

Žemaičiai laikosi kitokios versijos. Jie teigia, kad prie klumpių atsiradimo daug prisidėjo meniškos prigimties ir šviesaus proto kunigaikštis Irinėjus Oginskis. Pasakojama, kad jis specialiai iš Austrijos atsivežė klumpių meistrą, kuris vietinius gyventojus pamokė klumpdirbystės amato. Klumpės Žemaitijoje labiausiai paplito XIX a. pabaigoje, jos buvo skaptuojamos iš beržo ar juodalksnio.

Dabar medinukėmis labiausiai gėrimės stebėdami šokamą „Klumpakojį“ ir esame įsitikinę, kad tai – mūsų nacionalinio paveldo dalis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas