„Santaka“ / Motinai širdį skauda dėl žmonių išnaudojamo sūnaus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-05 17:19

Dalinkitės:  


E.Skinkienė gailėjo sūnaus ir sakė nesuprantanti, kaip žmonės gali būti tokie nesąžiningi.

Autorės nuotr.


Motinai širdį skauda dėl žmonių išnaudojamo sūnaus

Dar gegužės mėnesį rašėme apie Kudirkos Naumiesčio gatvėje, Kybartuose, supleškėjusį medinį namą, priklausantį vietiniam gyventojui Gintautui Skinkiui. Čia susikraustę čigonai vos išvengė mirties. Vėliau jie tvirtino, kad namą iš savininko nusipirko malkoms už pusantro šimto litų, ir būsto padegimu buvo linkę kaltinti jo savininką...

Pasiklausius kybartiečių pasakojimų pasirodė, jog šis įvykis turi gilesnes šaknis ir slepia vietiniams gerai žinomą šeimos tragediją.



Nuo ligų gelbsti degtinė

Ūmaus būdo, bet geros širdies 43 metų Gintautas Skinkys kybartiečių gerai pažįstamas kaip niekada neatsisakantis padėti, paskolinti pinigų, nesibaidantis išlenkti taurelę. Dirbęs likviduojant Černobylio atominę elektrinę, prieš tai tarnavęs raketiniame dalinyje jaunas vyras dabar jaučiasi ligoniu. Kaip sakė pats, jei negertų, tai neištvertų nė dienos. Jis pasakojo, kad nuo jam skirtų vaistų vaikštąs kaip apdujęs, kitą dieną visą laužo – blogiau nei pagirios po audringų išgertuvių.

Susitaikęs su savo likimu kybartietis dar sužinojo, kad plaučiuose turi piktybinį naviką. Tad, užuot važiavęs gydytis, Gintautas nusprendė, kad jam geriau likti Kybartuose ir sveikatą taisyti savais metodais – „velnio lašais“. Mat, jo nuomone, gydytojai su tokiais kaip jis daro eksperimentus, o savo dienų ligoninėje jis praleisti nenori.



Mokėjo svetimas skolas

G.Skinkys prisipažino, kad kai išgeria, visko pridirba. Ir namą čigonams pardavė, ir savo pasą buvo įkeitęs už alkoholį bei davęs naudotis pažįstamiems, kad šie galėtų iš buitinių prekių parduotuvės išsimokėtinai pasiimti televizorių, kitos technikos.

Buvo atvejų, kad už svetimas skolas mokėjęs pats, nes atėjęs į banką rado areštuotą sąskaitą, į kurią jam būdavo pervedama invalidumo pensija ir atlygis už darbo stažą. Vyriškis sakė gyvenimu nesiskundžiantis. Dabar jis gyvena pas vieną kybartietę, išsinuomavęs lauko virtuvę, išsimokėtinai pasiėmęs televizorių, kad neprailgtų vakarai, ir taip leidžia savo dienas.

Paklaustas, kodėl negyvena su mama, Gintautas teigė, kad su senu žmogumi sutarti sunku, kad ji pati liepusi jam ieškotis būsto, ir iš viso – ilga būtų istorija...



Sūnų priglaudžia visada

Pačiame Kybartų centre gyvenanti Gintauto mama Elena Skinkienė sakė, kad kas dieną ją pribloškia vis blogesnė naujiena. Septyniasdešimtmetį perkopusi moteris teigė, jog labai sielojasi dėl savo sūnaus, rūpinasi, kad nepablogėtų ir taip pašlijusi jo sveikata. O šis ateinantis pas ją tik tada, kai prispaudžia bėda. Motina sakė visada jį priglaudžianti, kai dėl svetimų skolų jis lieka be pinigų, kai neturi kur gyventi.

Moteris pasakojo sužinojusi, kad namą, kuriame kažkada su savo vyru gyveno ir puoselėjo, Gintautas prarado ne be kitų pagalbos. Rambyno gatvėje gyvenanti kybartietė savo ranka surašė sutartį, pagal kurią už 150 litų namas neva atiteko čigonams.

E.Skinkienė sakė galinti tik baisėtis tokiais žmonėmis, kurie gali nieko nesuvokiančiam neblaiviam kaimynui padaryti tokią „paslaugą“. Be to, ji teigė nesuprantanti, koks sandėris galėjo vykti be notaro ir tuo labiau – be nuosavybės dokumentų, kurie saugomi pas ją.



Išėjo iš namų dėl vaiko

Kybartietė graudindamasi pasakojo, kad ten, kur stovėjo jų namas, jau nebuvusi penkerius metus. Moteris sakė neištvertų pamačiusi, kad net ir stogo nelikę. O kaip mėgdavo ji pavėsy, po svyruokliais gluosniais, pasėdėti vakarais ant suolelio, pakalbinti praeivį...

Dabar gi viskas virtę neįžengiamu šabakštynu. O aplink Skinkiams priklauso daugiau kaip 2 hektarai žemės. Kažkada jie su vyru čia augino bandą gyvulių, žydėjo gėlės, iš kamino rūko jaukus dūmelis.

Kaip pasakojo E.Skinkienė, po vyro mirties ten ji praleidusi keletą metų. Kitame namo gale gyvenęs sūnus grįžęs girtas vis grasindavo ją užmušti, nupjauti taip mėgstamus gluosnius, neleisdavo miegoti. Namuose ėmė lankytis įtartinų asmenų kompanijos, terorizuoti vienišą moterį. Neištvėrus motina ėmėsi ieškoti, kur prisiglausti.



Su nerimu laukia iškraustymo

Tada kybartietei pasisekė – ji susirado būstą miesto centre. Kitame mieste gyvenantis savininkas tepaprašė laiku sumokėti visus mokesčius ir daugiau nepasirodė. Tik neseniai moteris išgirdo, kad šis žmogus ruošiasi butą parduoti, o ji pinigų pirkti neturinti. Tvarkinga gyventoja su nerimu laukia, kada jai aiškiai bus pasakyta, jog turi kraustytis, o kur – vienas Dievas težino.

E.Skinkienė sakė keletą kartų bandžiusi parduoti žemę, bet pirkėjo taip ir nesulaukė. Kybartietė džiaugėsi, kad valdžia bent nuo mokesčių ją atleido, kitaip tektų sumokėti visą pensiją ir mirti iš bado.



Bijo sūnaus, bet juo tiki

E.Skinkienė sakė bijanti savo sūnaus. Juk maža, ką gali padaryti prisigėręs. Moteris netiki, kad Gintautas galėjo padegti savo namą. Tą rytą, kai Kudirkos Naumiesčio gatvėje su visais jame miegančiais čigonais užsiplieskė Skinkių namas, pasak motinos, Gintautas buvo neblaivus ir miegojo pas ją. Ji sakė, kad sūnus tada parsitrenkęs apie ketvirtą valandą ryto, o gaisras mediniame būste kilo po gerų trejeto valandų.

Mama sielojosi, kad sūnus neturi kur prisiglausti, kvietusi likti pas ją, bet šis neklausęs.

– Čia ir švarūs jo rūbai, ir nusiprausti gali, ką ten toj lauko virtuvėj su nesveikais plaučiais, – rypavo motina. Ji sakė bandžiusi ir jo pensiją paimti saugoti, bet Gintautas pasiimdavo atėjęs tai šimtą, tai du šimtus. Pinigai taip ir ištirpdavo. Išsinešęs pinigus tai paskolindavo kam nors, o paskui neatsimindavo kam, tai pamesdavo ar padovanodavo.

– Blogiausia, kad Gintautą yra apgavę Kybartuose žinomi gana padorūs žmonės. Vienas verslininkas tik ką nusipirktą jo naują televizorių, už kurį suplojęs apie tūkstantį litų, išviliojęs už 300.

Motina tiki, kad, jei ne tokie žmonės, ir jai, ir jos sūnui būtų lengviau gyventi. Gyvenimo būdo tai, aišku, nepakeistų, bet neliktų nuosėdų širdyje dėl begalinio žmonių nesąžiningumo.



Goda PAUKŠTYTĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas