„Santaka“ / Į Olandiją – pavasario pasitikti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-05-10 22:49

Dalinkitės:  


Laukai „nutiesti“ spalvingais gėlių kilimais.

Autorės nuotr.


Į Olandiją – pavasario pasitikti

Birutė NENĖNIENĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr. 50)



Lydi kvapai

Daugybė turistų iš viso pasaulio Olandijoje lankosi vien dėl to, kad pamatytų žydinčius tulpių laukus. Sako, jog jų vaizdas ypač įspūdingas pro besileidžiančio lėktuvo langą. Mūsų, „autobusinių“ keliautojų, pirmieji įspūdžiai, pamačius įvairiomis gėlių spalvomis mirguliuojančias Olandijos žemumas, asocijavosi su kažkuo panašaus, kaip Lietuvoje saulėtą dieną pievose išsiskleidžiantis pienių geltonis. Tik čia ilgus kilometrus lydėjo hiacintų, tulpių kvapų prisodrintas oras. Mat vakarinėje šalies dalyje dominuoja vidutiniai gėlininkystės ūkiai, užimantys po 10 hektarų, stambesnieji – iki 20 hektarų.

Olandijoje daugiamečių gėlių auginimo svarba pradėjo didėti nuo 1980-ųjų. Tada jų plotai užėmė 300 hektarų, o po dvidešimties metų išsiplėtė beveik iki 2 tūkstančių hektarų.



Kaip aukso gysla

Tulpės Olandijos simboliu tapo nuo 16 a. pabaigos, kai Leideno universiteto profesorius biologas K. Kliusijus iš savo bičiulio flamando, ambasadoriaus Konstantinopolyje (dabar Stambulas) Busbeko, dovanų gavo tulpės svogūnėlį. Beje, Turkijoje tulpė laikoma tobulos dieviškosios kūrybos pavyzdžiu. Turkai iš savo kalbos žodžio, reiškiančio turbaną, kildina ir patį tulpės pavadinimą – vizualus panašumas iš tikrųjų akivaizdus.

Botanikas K. Kliusijus pradėjo auginti tulpių svogūnėlius Leideno soduose, kryžmino, išvedė naujas veisles. Garsas apie neregėto grožio gėlę pasklido po visą šalį. Olandija tarsi užčiuopė aukso gyslą. Nuo 1633-iųjų beveik 12 metų žmonės pirko, pardavinėjo svogūnėlius, plūdo minios užsieniečių, norinčių įsigyti stebuklingų gėlių, gėlininkai konkuravo, kėlė kainas. Svogūnėlis, iš pradžių kainavęs vieną guldeną, pasiekė tūkstančio guldenų kainą.

Šalyje net buvo išleistas specialus tulpių įstatymas. Vien už svogūnėlio pažeidimą sodinta į kalėjimą. Olandijos finansų biržose buvo prekiaujama ne tik akcijomis, bet ir retų veislių svogūnėliais. Įdėtas kapitalas per keletą savaičių padidėdavo dešimt ar net 50 kartų.



Netolygūs mainai

1636–1637 m. tulpių karštinė pasiekė apogėjų – visa Olandija stengėsi dalyvauti šioje prekyboje. Norėdami gauti lėšų investicijoms, žmonės parduodavo arba įkeisdavo namus, žemės sklypus. Istorijoje užfiksuota, jog už pačios brangiausios rūšies ‘Semper Augustas’ svogūnėlį buvo sumokėta 6 tūkst. guldenų.

1636 metais vienas pirklys už šios veislės svogūnėlį sumokėjo 4600 guldenų, pridėjęs naują karietą su dviem gerais arkliais ir visais pakinktais (geras jautis kainavo 120 guldenų, tona sviesto – 100 guldenų, 10 nupenėtų kiaulių – 300 guldenų).

Labai retos tulpių veislės ‘Vice Karalius’ svogūnėlis buvo iškeistas į 24 vežimus grūdų, 8 kiaules, 4 karves, 4 statines alaus ir tūkstantį svarų sviesto bei dvi tonas sūrio.

Ultrechto alaus gamyklos savininkas savo verslą iškeitė į tris retos veislės svogūnėlius.

Vidutinio olando metinės pajamos buvo apie 150 guldenų, o populiariausios veislės tulpės svogūnėlis kainavo 1000 guldenų. To meto tulpių pardavėjai uždirbdavo apie 6000 guldenų per mėnesį.



Kilo abejonių

Pirmieji, pradėjusieji šį verslą, gavo daugiau kaip tūkstantį procentų pelno. Kai buvo pasiektas aukščiausias tulpių manijos taškas, pasigirdo abejonių, ar tikrai alaus darykla gali kainuoti tiek, kiek trys tulpių svogūnėliai, ar tikrai namo Amsterdame prie kanalo kaina adekvati vieno svogūnėlio vertei...

Abejonės virto panika, o panika sukėlė kainų griūtį. To laikotarpio tyrinėtojai skirtingai traktuoja krizės priežastis. Sakoma, jog krizę sukėlė Nyderlandų vyriausybė, pamačiusi, kad visi olandai pasinėrė į tulpių verslą ir ekonomika nesiplėtoja kitomis kryptimis. Pirkliai buvo priversti skelbti savo turto varžytynes. Visas Olandijos ūkis buvo paralyžiuotas.

Maždaug po 40 metų šalyje kilo finansinė krizė, tad sakoma, jog spekuliacija yra tokia sena, kaip ir infliacija.



Gauna paramą

Olandija, prieš kelis šimtmečius patyrusi finansinių kataklizmų dėl tulpių, šiais laikais vėl gyvuoja iš tulpių verslo.

Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, išskyrus Olandiją, gėlių augintojams neteikiama tiesioginė parama – išmokos už plotus, kuriuose auginamos ir veisiamos gėlės. Tad europinė parama ir tradicijos suteikia olandams neabejotiną išskirtinumą, galimybes rengti gėlių aukcionus ir eksportuoti, o turistams – jomis grožėtis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas