|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-09-03 09:15
Daug metų terapeute dirbanti R.Ražukienė sakė, jog medicinos mokslas daro stebuklus, bet dirbtinio kraujo dar niekas nesukūrė.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, daugiau kaip du dešimtmečius anksčiau ligoninėje, o dabar poliklinikoje gydytoja terapeute dirbanti Regina Ražukienė įsitikinusi, jog tyrimai medikui suteikia labai daug informacijos, tačiau gali ir labai suklaidinti. Medicinos mokslas egzistuoja tūkstantmečius, tačiau žmonės ir šiais laikais serga nė kiek nemažiau. Ligos tobulėja drauge su medicinos pažanga. Vienos įveikiamos, kitos atsiranda naujai, tačiau labiausiai jaudina tradiciniai, kaskart besikeičiantys ir skirtingus simptomus duodantys susirgimai. Ligas sukeliantys mikroorganizmai prisitaiko prie aplinkos, sukurtų vaistų, kaskart kinta. – Tyrimai taip pat nuolat tobulėja, atrandami vis nauji, jie labai padeda gydytojo darbe, – aiškino R.Ražukienė. – Su naujausiais medicinos laimėjimais šioje srityje gydytojai supažindinami seminarų metu. Tyrimai, kaip ir visas gydymas, skirstomi į lygius. Tretinio lygio įstaigose daromi sunkiausių, neaiškiausių ligų tyrimai. Antriniame lygyje – ligoninėje – laboratorija atlieka tuos tyrimus, kurie reikalingi išaiškinti ten gydomas ligas. Pirminės sveikatos priežiūros centre daromi elementarūs tyrimai, kurie atskleidžia negalavimą, kad šeimos gydytojas galėtų skirti vaistus ar nukreipti pacientą aukštesnio lygio specialistams. – Pagal tyrimo rezultatus medikas iškart mato, jog kai kurie parametrai nėra normalūs, – aiškino R.Ražukienė. – Tačiau būtų labai paprasta nustatyti diagnozę, jei nukrypimą nuo normos sukeltų tik viena konkreti liga. Net pats ligonis galėtų iš tyrimų nuspręsti, kuo serga ir kaip gydytis. Deja, tie patys nukrypimai nuo normos būdingi daugeliui ligų, tad medikas turi susisteminti kelis duomenis, paskirti papildomų tyrimų, kad išsiaiškintų diagnozę. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tyrimai priverčia suglumti net labiausiai patyrusį specialistą. Nors paciento kraujo rodikliai būna nepriekaištingi, medikai žino, kad jam gyventi teskirta labai trumpai. Kraujas – vienas pagrindinių kūno audinių, kuris prasiskverbia į visus organus. Būtent todėl jame medicina pirmiausia pradėjo ieškoti informacijos apie žmogaus sveikatą. Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pastovūs dydžiai. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo organizmo veiklos sutrikimą, todėl susirgus vienas pirmųjų atliekamas kraujo tyrimas. Kraują sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Kraujo ląstelių – eritrocitų, leukocitų, trombocitų kiekis kraujo tūryje vadinamas hematokrito rodikliu. Jis mažėja nukraujavus, o didėja netekus skysčių, pritrūkus deguonies, taip pat tam tikrų ligų metu. Kraujo plazma – tai gelsvas skystis iš vandens bei baltymų, mineralinių medžiagų, gliukozės, lipidų, aminorūgščių, ištirpusių medžiagų apykaitos produktų ir kt. Plazmos baltymai atlieka svarbias kraujo funkcijas. Įvairių ligų metu gali padaugėti ar sumažėti baltymų, pakisti jų sudedamųjų dalių santykis. Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo plazmoje svarbus vertinant cukrinio diabeto eigą. Dažnai tiriami kraujo plazmos riebalai ir cholesterolis, jų koncentracijos nustatymas svarbus aterosklerozės rizikai įvertinti. Remiantis įvairių medžiagų koncentracija kraujo plazmoje galima diagnozuoti įvairius medžiagų apykaitos, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimus. Eritrocitai – raudonosios kraujo ląstelės. Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje vadinamas eritrocitoze. Ji gali atsirasti sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis. Kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis sumažėja, susergama mažakraujyste. Svarbus kraujo rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). ENG didėja sergant infekcinėmis ligomis, esant uždegimui, navikams. Leukocitai – baltosios kraujo ląstelės, kurios skirstomos į kelias rūšis. Kai kurių padaugėja susirgus infekcine liga, sergant alerginėmis, odos ligomis, užsikrėtus parazitais, pažeidus audinius, o sumažėja piktybinių kraujo ligų metu. Trombocitų padaugėja po operacijų, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant kai kuriomis infekcinėmis ar navikinėmis ligomis, o sumažėja tuomet, kai pažeidžiami kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste. Kraujyje randama informacija ne tik apie dabartines, bet ir anksčiau persirgtas ligas. Tyrimai įspėja ir apie ateityje galimus susirgimus. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas unikalus, tad ir į tuos pačius susirgimus reaguoja skirtingai. Būna atvejų, kai ligos nerodo kiti tyrimai, tačiau ji nustatoma iš kraujo. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad infarkto nerodo elektrokardiograma, tačiau specifinis kraujo tyrimas markeriu širdies pažeidimą rodo. Specifinių markerių yra ir kitoms ligoms – ypač onkologinėms – nustatyti. Nors rajono gydymo įstaigų laboratorijos juos gali atlikti, tačiau reagentai labai brangūs, o išlaidų neapmoka ligonių kasos. R.Ražukienė sakė, jog dažnai pacientai patys prašo padaryti kraujo tyrimus. Bene populiariausias, ypač tarp vyresnės kartos pacientų – ištirti kraujo nusėdimą. Tačiau šis tyrimas, anot gydytojos terapeutės, rodo, jog organizme yra uždegiminis procesas. Šiais laikais yra daug efektyvesnių tyrimų, tiksliau nustatančių susirgimą. Kraujo tyrimai atliekami kompiuterizuotose laboratorijose, kur atsakymas gaunamas per keletą minučių. Neseniai Pirminės sveikatos priežiūros centras dalyvavo projekte ir laimėjo lėšų, kurios bus skiriamos ne tik patalpų renovacijai, bet ir atnaujinti laboratoriją. Publikuota: 2005-09-03 09:15:40 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|