„Santaka“ / Tautinio atgimimo ąžuolyne pasodinti dar penki ąžuolai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-26 06:14

Dalinkitės:  


Savo ąžuoliuką Jono Basanavičiaus tėviškėje pasodino ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai, kurie atvyko kartu su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku (dešinėje).

Romo ČĖPLOS nuotr.


Tautinio atgimimo ąžuolyne pasodinti dar penki ąžuolai

Tradicinėje signatarų sueigoje Ožkabaliuose dalyvavo ir gausus būrys svečių iš lietuviškojo Lenkijos krašto – Punsko.

Šeštadienį Lietuvos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabaliuose, įvyko tradicinė Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signatarų sueiga. Į 21-ąsias Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno metines susirinko 26 Nepriklausomybės Akto signatarai, gausus būrys svečių. Kaip sakė renginio organizatoriai, į šiemetinę šventę atvyko panašiai tiek žmonių, kiek pernai per jubiliejines, 20-ąsias, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno minėjimo metines.

Šventinį renginį pradėjo jo vedėjai – J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė bei vyr. fondų saugotojas Sigitas Plečkaitis, kurie atvykusiems signatarams įteikė simbolines dovanas – ąžuolo giles. Sveikinimo kalbas sakė apskrities ir rajono vadovai, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalijus Stepulis bei Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Šventėje sulaukta ir netikėtų svečių – lietuvių iš Punsko (Lenkija). Šio valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėdamas pasidžiaugė, kad galėjo dalyvauti tokiame įdomiame tautiškame renginyje, bei vylėsi čia atvykti dar ne vieną kartą. „Nors Punskas yra Lenkijos teritorijoje, tačiau tai yra nedaloma Lietuvos dalis. Kiekvienas mūsų mokinukas žino, kas buvo Jonas Basanavičius, dėl to ypač malonu lankytis jo gimtinėje“, – sodybai-muziejui dovanodamas keletą knygų apie savo kraštą kalbėjo Punsko valsčiaus viršaitis.

Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė prisiminė neseniai sodyboje-muziejuje apsilankiusios Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytus žodžius, jog daktaro J. Basanavičiaus gimtinėje tvyro gera aura. „Nei šaltas oras, nei lietus negalės mums sutrukdyti šioje sodyboje susitikti ir ateityje“, – ryžtingai kalbėjo apskrities vadovė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas neslėpė susižavėjimo Nepriklausomybės Akto signatarų ryžtu kasmet atvykti į susitikimus būtent J. Basanavičiaus gimtinėje. „Mūsų rajonas turi daug kultūrai svarbių vietų, tačiau Basanavičynė ypač svarbi Nepriklausomos Lietuvos istorijai. Kasmet matau, kaip Nepriklausomybės Akto signatarai renkasi į ąžuolyno minėjimo metines, kasmet jų galvos vis žilesnės, tačiau jie visada atvažiuoja su didžiuliu noru bei užsidegimu“, – savo pastebėjimais dalijosi rajono meras.

Viena iš šventės organizatorių – Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, kad prabėgus keletui metų ir visiems ąžuolams užaugus, ši vieta taps labai populiari tarp ramaus poilsio ieškančių turistų. „Ąžuolo pasodinimas – tai didis darbas. Tai ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Kur yra tokia vienovė – ten yra darna, kur yra darna – ten prasideda žmogaus istorija, jo šaknys, atsiranda visai kita gyvenimo kokybė. Visi privalome gerbti ne tik šią vietą, bet ir savo kraštą, savo tėvynę“, – kalbėjo B. Valionytė.

Susirinkusieji neturėjo laiko nuobodžiauti, kiekvienas rado, ką veikti ir apie ką padiskutuoti. Koncertavo Kazlų Rūdos folkloro ansamblis „Vabalkšnė“, Punsko krašto kaimo kapela „Klumpė“ bei Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos jaunieji šokėjai.

Po to visi svečiai patraukė į ąžuolyną. Savo medelius pasodino svečiai iš Punsko, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, sambūrio „Patirtis“ bei leidinio „Naujoji Romuva“ redakcijos. Ąžuoliukas buvo pasodintas ir praėjusį rudenį į Amžinybę iškeliavusio vieno iš Tautinio atgimimo ąžuolyno iniciatorių Rimanto Krupicko garbei.

Šventės pabaigoje visi susirinkusieji pakviesti paragauti lauke virtos dilgėlių sriubos, grikių košės, pasivaišinti garuojančia arbata.

Taip pat svečiams demonstruota fotografo Martyno Jaškūno darbų paroda, skirta Ąžuolyno 20-osioms metinėms bei Lietuvos persitvarkymo sąjūdžui atminti.

Pabendravę Ožkabaliuose signatarai tradiciškai patraukė į pažintinę ekskursiją. Šįkart jų kelionės tikslas buvo vienas žinomiausių Lenkijos kalnų – netoli Vištyčio esantis Ciso kalnas.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas