„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-23 07:35

Dalinkitės:  


B. Mikalainienės keliones motociklu iki šiol primena sodyboje kas pavasarį pražystančios „vokietaitės“.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Motociklu nurūko be žmonos



Kybartietė Bronė MIKALAINIENĖ:

– Tai atsitiko maždaug prieš 40 metų. Tuo metu aš dirbau Pavištyčio medicinos punkte. Su vyru dažnai važiuodavome motociklu į Kaliningrado sritį – uogauti, grybauti ir pasivaikščioti po buvusias vokiečių sodybas, nes jose dar buvo išlikę įvairių augalų.

Kartą, jau grįžtant namo, bevažiuojant pro Vištyčio ežerą, ties ta vieta, kur dabar eina valstybės siena su Rusija, „užbuksavo“ motociklas, nes per kelią tekėjo mažas upeliukas. Vyras sako: „Pastumk motociklą.“ Aš nulipu, pastumiu, o jis – važiavo ir nuvažiavo... Dar bandžiau šaukti, tačiau neišgirdo. Ką darysi, einu pėstute. Birželio vidurdienis, karšta, o aš su motociklininko šalmu, apsirengusi sportinį treningą, striukę, apsiavusi guminius batus, rankose – glėbys žydinčio arunko. Prie ežero privažiavę poilsiautojų: deginasi, pliuškenasi ežere. Pastebėję mane, pradėjo šaipytis. Tada aš prisidengiau veidą savo didžiule puokšte, kad nematyčiau jų besišypsančių veidų.

Kopiu į aukštąjį kalną, kuriame vilų pristatyta, ir jau toks pyktis suėmė! Galvoju: kai vyras grįš manęs, tyčia nesėsiu ant motociklo, apsimesiu, kad nepažįstu. Ir štai prieš mane iš už kalniuko išnyra maniškis ant motociklo. Sustoja, žiūri man į kojas, į rankas. O paties veidas siaubingai išblyškęs. Staiga man dingo visas pyktis. Supratau, kad dabar ne laikas aiškintis. Sėdau ant motociklo ir nuvažiavome namų link.

Namuose pasikalbėjome. Pasirodo, vyras nepagalvojo, jog aš nespėjau užsėsti ant motociklo. Jis nė nepajuto, kad neturi keleivės, nes tada aš svėriau tik 48 kilogramus. Pavažiavęs gerą kilometrą, vyras kažko manęs paklausė, tačiau nesulaukė atsakymo. Klausimą pakartojo – ir vėl tyla. Tada atsisuko ir mato, jog už nugaros nieko nėra! Žmoną pametė! Apsigręžė ir grįžo manęs ieškoti. Šalia kelio moterys ravėjo daržą. Sustojo prie jų ir klausia: „Ar aš vienas pro jus pravažiavau?“ „Vienas, vienas“, – nusijuokė moterys. O jam jau buvo ne juokai galvoje. Tačiau už poros šimtų metrų mes susitikome...

Dar daug kartų po šio įvykio važiavome į Kaliningrado sritį grybauti, uogauti, žvejoti ir gėlėmis pasigrožėti. Buvusiose vokiečių sodybose buvo prisidauginę ištisi plotai narcizų, scylių, žydrių, tulpių. Mes prisikasėme įvairių gėlių svogūnėlių, kurios iki šiol auga ir žydi mūsų sodyboje Kybartuose. Neišnyko ir neišsigimė tulpės, kurias pavadinome „vokietaitėmis“.

Pernai man teko būti Burbiškių dvare, kur auga gausybė tulpių rūšių – įvairiausių spalvų ir žiedų formų. Tikrai buvo į ką pažiūrėti. Apėjusi visas lysves, ėmiau dairytis, ar nepamatysiu panašių į mūsų „vokietaites“, bet tokių ten nebuvo. O mūsų „vokietaitės“ pražysta švelniai gelsvos spalvos pilnaviduriais žiedais. Kai žiedas visiškai išsiskleidžia, primena rožę. Kiekvieną pavasarį aš laukiu jų pražystančių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas