„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-04-23 07:25

Dalinkitės:  


Atodangos

Pavasariniai rūpesčiai



Ir vėl, anot K. Donelaičio, saulė vis aukščiau kopdama budina svietą. Ir mes, kaip tie Donelaičio lietuvninkai – būrai, vis dažniau dairomės į gamtą. Po šaltos žiemos taip pasiilgę savo sodų, daržų, medžių žalumos ir saulės.

Bet pavasaris atveria ir parodo žemės žaizdas, kurias jai padaro žmonės. Atsidengia mažesni ir didesni nelegalūs šiukšlynai, ne vietoje išminti takai ir mašinų ratų vėžės. Tiesa, tradiciškai organizuojame pavasarines apsivalymo akcijas. Nors laikinai apsikuopiame šiukšlynus. Gražu, kai vaikai su tėveliais kartu renka šiukšles. Bet gaila, kad tai būna tik vieną dieną. O elgesio kultūros per vieną dieną neišmokstama. Juk ne viską su šluota gali iššluoti. Prišnerkštos sąmonės neiššluosi.

Didžiausias skausmas priešgaisrinės tarnybos vyrams – pavasariniai pievų gaisrai. Bjauri sena tradicija. Bet ne visada degančių žemės plotų savininkai būna dėl to tiesiogiai kalti. Juk nesužiūrėsi, kada kas numes neužgesintą nuorūką ar su degtukais paišdykaus kokie nors vaikiščiai.

Prieš keletą metų gaisrininkams teko gesinti pievą už miesto stadiono, greta Profesinio rengimo centro. Po gaisro buvo gaila žiūrėti į apdegusius jaunus berželius. Vienos rankos juos sodino, kitos – padegė. Gal taip ir nebūtų atsitikę, jei kas laiku būtų nupjovę žolę. Bet jauniems žmonėms, matyt, niekas nepaaiškino, kad pasodintą medelį reikia prižiūrėti, globoti. Jiems niekas nepadavė dalgio. Matyt, to nėra mokymo programoje. Juk daugelis iš mūsų dabar elgiamės kaip kompiuteriai: jeigu mūsų programoje nėra numatyta to veiksmo, mes jo neatliksime.

Už „Topolio“ prekybos centro vienas po kito palaipsniui pjaunami seni džiūstantys didžiuliai medžiai. Jie jau atgyveno savo amžių, bet kas juos pakeis?

Prie miesto stadiono ošia mažas medžių guotas, sodintas dar sovietiniais laikais. Didelė, vasarą gražiai nušienaujama pieva plyti prieš stadioną, greta S. Nėries ir Vienybės gatvių – irgi tuščia erdvė. Anksčiau čia daugelį metų vykdavo miesto šventės, žirgų sporto varžybos. Dabar viename pievos krašte įrengti futbolo treniruočių aikštynai. Čia mėgsta pabėgioti vaikai, treniruojasi sportininkai, bet greta – jokio medelio. Per vasaros karščius atokaitoje sportininkams prakaitas plūsta upeliais. Bet medelių nesiruošiama sodinti – nėra pinigų, nėra projekto, o gal ir noro.

Tačiau juk buvo kažkada šioje vietoje akmenimis grįsti takai, apsodinti alyvų krūmais, apvalus tvenkinys su sala ir gražiu tilteliu bei dideliu gėlynu saloje. Alyvų krūmus ir medžius po karo gyventojai iškirto malkoms, takų akmenis išlupo ir panaudojo namų pamatams. Dabar liko tuščia pieva ir per ją takais kulniuojančių žmonių abejingumas.

Visi džiaugiamės sulaukę pavasario, norime pamiršti šaltą žiemą, kiaulių gripo pandemiją, ekonomikos ir politikų proto krizę... Todėl ir bėgame į gamtą. Sako, gamta, grynas oras gydo visas ligas. Gal ir mums tie pavasariniai rūpesčiai pasirodys juoko verti. Gal išsisklaidys pykčio aura, gal tapsime vieni kitiems jautresni, pakantesni. Gal mylėdami gamtą pamilsime ir žmogų.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas